- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- e2-3330-631/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Atsakovas
- G. A.
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“
- Advokatai
- Dalia Averkienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovės atstovui I. O., atsakovei G. A., atsakovės atstovei advokatei Daliai Averkienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“ ieškinį atsakovei G. A. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, darbo užmokesčio ir netesybų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė VšĮ „Menachemo gimnazija“ (toliau – ieškovė, gimnazija, darbdavys) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. A., nesutikdama su 2020 m. birželio 1 d. priimtu darbo ginčų komisijos sprendimu, prašydama atmesti atsakovės darbo ginčų komisijai teiktą prašymą dėl darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo. Ieškovė laiko komisiją neteisingai sprendus ginčą ir nepagrįstai išieškojus darbuotojos naudai pinigines sumas, o būtent, kad darbo ginčų komisija neturėjo teisės pripažinti atsakovės draudžiamųjų pajamų dydžio, nes tai išeina už darbo ginčų kompetencijos ribų, nes duomenis Sodrai teikia darbdaviai, o dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų priežasčių (dėl skolų socialinio draudimo fondo biudžetui) Sodra traktavo ieškovę kaip veiklos nevykdantį subjektą ir nepriimdavo (neįskaitydavo į registrą) iš atsakovo informacijos apie draudžiamąsias pajamas. Tad darbo ginčų komisija (toliau ir – DGK, Komisija) neturėjo teisės nustatinėti ir pripažinti atsakovei draudžiamąsias pajamas. Komisijos skaičiavimai atlikti neteisingai, nes kompensacijai už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos, netesybų apskaičiavimui svarbu ne draudžiamosios pajamos, o darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Ieškovė tik matematiškai, formaliai taikant LR DK 146 str. 2 str. ir DK 147 str. 2 dalį, nurodo, jog atsakovei priklausytų netesybos už iš dalies pavėluotą atsiskaitymą pagal darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas maksimaliai 700 Eur. Tačiau ieškovė vadovaujasi teismine praktika ir pagal faktines objektyvias bylos aplinkybes mano, kad netesybos atsakovei nepriteistinos. Netesybų priteisimas ieškovei reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp tariamo teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Nurodo, kad darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta atsakovės iniciatyva, ji į jokius kompromisus dėl taikaus darbo ginčo išsprendimo nebuvo linkusi ir atmetė visus protingus ieškovės pasiūlymus taikiai išspręsti visus atsiskaitymo klausimus. Ieškovės vertinimu, dalinis ieškovės vėlavimas išmokėti atsakovei darbo užmokestį buvo sąlygotas sudėtingos susiklosčiusios situacijos, t.y. laikino ieškovės pajamų netekimo, sankcijų iš Sodros (laikinas išbraukimas iš ekonominę veiklą vykdančių subjektų sąrašo), COVID - 19 epidemijos ir karantino sukeltų neigiamų finansinių ir organizacinių pasekmių (ieškovė yra įtraukta į subjektų, nukentėjusiu nuo COVID -19, sąrašą). Turi būti įvertinta tai, kad nepaisant visų nurodytų sunkumų, ieškovė atsiskaitė su atsakove nedelsiant, kai tam atsirado finansinės galimybės. Dalinis vėlavimas atsiskaityti buvo nulemtas iš esmės force majeure ypatingųjų aplinkybių, kurios realiai nepriklausė nuo ieškovės valios ir kurių ieškovė negalėjo nei numatyti, nei valdyti ar niveliuoti neigiamas pasekmes. Ieškovė yra ne pelno siekianti viešoji įstaiga, turinti paramos gavėjos statusą. Ieškovė prašo atsižvelgti į tai, kad ieškovė yra viešojo sektoriaus įstaiga ir neproporcingų finansinių prievolių nustatymas būtų nesuderinamas su viešuoju interesu (el.b.l.1-7, t.I).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nuo 2019 m. liepos 17 d. ji pradėjo dirbti pas ieškovę administratorės pareigose. Ieškovė nuo 2019 m. pabaigos – 2020 m. sausio mėnesio pradėjo vėluoti mokėti darbo užmokestį. Atsakovė, siekdama išspręsti ginčą, iš pradžių bandė susisiekti su pačia ieškove dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, tačiau nesulaukusi atsakymo, kreipėsi į Darbo inspekciją, bet gimnazija nereagavo ir į VDI nurodymus. Dėl to atsakovė nurodė 2020-04-29 kreipusis į DGK dėl savo pažeistų teisėtų interesų gynimo, bei 2020 m. gegužės 29 d. komisijai pateikusi papildomus dokumentus – du banko pavedimus, įrodančius, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 251,69 Eur ir 393,46 Eur sumas ginčo nagrinėjimo metu. Atsakovė vertina, kad darbo ginčų komisija teisingai išnagrinėjo ginčą, ypač įvertinant tai, kad pati gimnazija vengė teikti duomenis komisijai arba juos teikė klaidingus, Sodrai nedeklaravo atsakovės draudžiamųjų pajamų, tikslino duomenis daug vėlesnėmis datomis. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neteisingai fiksavo jos darbo laiką, nurodė savo pažymoje neteisingus duomenis apie nemokamas atostogas 2020 m. kovo mėnesį, kai ji tokių atostogų neturėjo, taip pat nurodė visiškai ne tokias datas, kokiomis faktiškai atsakovei buvo sumokėtos vėluojančios darbo užmokesčio sumos. Atsakovė remiasi savo bankos sąskaitos išrašu teigdama, kad priskaičiuota išmokėjimui 2 711,79 Eur suma taip ir nebuvo visa išmokėta, nes buvo sumokėta tik 1 327,97 Eur, todėl nepagrįsta ieškovės pozicija, kad su atsakove buvo visiškai atsiskaityta. Atsakovė nurodo, kad draudėjas (t.y. ieškovė) privalėjo pateikti Sodrai socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui paskaičiuoti, tačiau ieškovė neteikė duomenų apie atsakovei priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas. Atsakovė nurodo išdirbusi pas ieškovę daugiau nei 9 mėnesius ir būtų dirbusi toliau, tačiau buvo priversta palikti darbovietę dėl ieškovės laiku nemokamo darbo užmokesčio. Atsakovei niekaip nebuvo pranešta, kad darbo sutartis su ja buvo nutraukta, todėl atsakovė, nors ir dalyvavo darbo pokalbiuose, tačiau negalėjo įsidarbinti kitose darbovietėse, nes Sodros sistemoje nebuvo nurodyta, kad atsakovės ir ieškovės darbo santykiai pasibaigė – Sodroje šią informaciją atgaline data ieškovė pateikė tik daug vėliau – 2020 m. gegužės 27 d. t.y. praėjus mėnesiui laiko nuo atsakovės atleidimo datos. Šiuo metu atsakovė yra užsiregistravusi užimtumo tarnyboje ir ieškosi darbo, turi bedarbio statusą, nes yra sudėtinga ekonominė situacija rinkoje ir tokių galimybių įsidarbinti, kokias turėjo prieš kelis mėnesius, nebeturi. Atsakovės nuomone, šiuose santykiuose ieškovė yra darbdavys, o atsakovė yra darbuotojas – ekonomiškai silpnesnioji santykių šalis, todėl paramos gavėjo statusas ieškovei negali suteikti nepagrįstų teisių atsakovės atžvilgiu ir negali paneigti ieškovės laisva valia prisiimtų įsipareigojimų darbo sutartyje. Atsakovė jokio pranešimo ar paaiškinimo iš ieškovės (kaip darbdavio), ką reiškia jos nurodomas išbraukimas iš ekonominę veiklą vykdančių subjektų sąrašo, niekuomet negavo. Atsakovei iki šiol nesuprantama, kuo tai įtakoja darbo santykius ir kodėl atsakovė turi nukentėti dėl to, kad ieškovė savo pareigas vykdo aplaidžiai arba jų nevykdo ir dėl to sulaukia Sodros sankcijų. Mano, kad ieškovė šiuo ir kitais ieškiniais darbuotojams, bando išnaudoti laiką, tikėdamasi gauti piniginę valstybės pagalbą dėl COVID-19 pandemijos, tačiau nemokėtas darbo užmokestis atsakovei nėra susijęs su pandemijos, karantino aplinkybėmis (el. b. 49-54, t.I).
Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Patikslino, kad ginčas yra tik dėl netesybų, nes ieškovė atsakovei siūlė sumokėti likusią darbo užmokesčio skolą, tačiau ji neina į taikos sutarties pasiūlymus. Ieškovė bandė su atsakove tartis geranoriškai, tačiau ji nerodė noro bendradarbiauti. Ieškovės atstovas patvirtino, kad atsakovė atleista iš darbo DK 56 straipsnio 2 dalies pagrindu, gimnazija turėjo finansinių sunkumų atsiskaityti su darbuotoja. Ieškovė laiko, kad ėmėsi veiksmų dėl atsiskaitymo su darbuotoja, ir netesybos gimnazijai neturėtų būti priteisiamos, juo labiau, kad gimnazija yra labai sunkioje finansinėje padėtyje, finansines dotacijas ji gauna paprastai tik pavasarį, apie gegužės mėnesį, todėl ne visada gali laikytis kitokių terminų atlikti mokėjimams.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir papildomai pažymėjo, kad visi ieškovės atstovo išdėstyti teiginiai dėl gimnazijos geranoriškumo yra nepagrįsti. Ieškovė vėlavo išmokėti darbo užmokesčius ne tik atsakovei, bet ir kitiems darbuotojams. Gimnazija grubiai pažeidinėja darbuotojų teises, nemoka darbo užmokesčio, neatsiskaito atleidus ir proceso metu išsisukinėja nuo pareigos teikti įrodymus, pripažinti, kad liko skolinga darbuotojai. Prašo ieškinio netenkinti bei priteisti atsakovei visas priklausančias sumas, kurias darbdavys liko neatsiskaitęs, kartu ir netesybas. Skaičiuojant vadovautis atsakovės, jos atstovės paskaičiavimais, nes pati ieškovė piktybiškai neteikia įrodymų, gindamasi Covid-19 pandemija, karantino suvaržymais, nors realiai buhalterė galėtų pateikti paskaičiavimus. Ieškovės veiksmai turėtų būti įvertinti ir skirta bauda dėl tokio piktnaudžiavimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje, remiantis šalių atstovų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad atsakovė G. A. dirbo nuo 2019 m. liepos 17 d. VšĮ Menachemo gimnazijoje administratorės pareigose pagal 2019 m. liepos 16 d. darbo sutartį Nr.85 (el.b.l.32-34, t.I).
Šalių sudarytos darbo sutarties 1.3 punktas numatė, kad darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį 10-25 mėnesio dieną.
Kaip nustatyta iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, atsakovei darbo užmokestis nebuvo mokamas reguliariai, nebuvo laikomasi minėto darbo sutarties punkto dėl darbo užmokesčio sumokėjimo terminų. Tą patvirtino ir ieškovės atstovas teismo posėdyje, jog atsiskaityti su darbuotojais gimnazija galėdavo, gavusi dotacijas iš rėmėjų, kadangi pati gimnazija yra sunkioje finansinėje padėtyje.
Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad darbo užmokesčio mokėjimai ėmė stipriai strigti nuo 2020 m. pradžios, tada nebebuvo galimybės įvertinti, kada ir už kokį mėnesį bei kokias sumas darbdavys moka. Atitinkamai, iš bylos medžiagos nustatyta, pagal mokėjimų nurodymus, jog už 2020 m. sausį buvo sumokėtas darbo užmokestis 2020 m. vasario 25 d. 100 Eur ir 2020 m. kovo 17 d. 82,82 Eur, už 2020 m. vasario mėnesį – dviem mokėjimais po 400 ir 100 Eur 2020 m. balandžio mėnesį. Be to, dar dviem mokėjimais, 2020 m. gegužės 18 d. ir 2020 m. gegužės 19 d. atsakovei buvo sumokėtas dalinis darbo užmokestis už 2020 m. vasario ir balandžio mėnesius, bei už 2020 m. kovo ir balandžio mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 str. 1 d. 2 p., darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos numato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos.
Įvertinus byloje turimus duomenis, kokiais terminais atsakovei 2020 metais buvo mokamas darbo užmokestis, kad jis buvo mokamas tik dalimis ir nesilaikant darbo sutartyje numatytų terminų, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai kreipėsi į darbdavį dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu.
Darbo sutartis nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ginčo tarp šalių nėra. Teismas plačiau dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo nepasisako.
Dėl darbo užmokesčio priteisimo
Tarp šalių kilo darbo ginčas dėl darbo užmokesčio ir netesybų.
Vilniaus darbo ginčų komisijoje 2020 m. balandžio 30 d. gautas atsakovės G. A. prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo neįforminimo ir darbo užmokesčio bei netesybų išieškojimo (el.b.l.30-31, t.I).
2020 m. birželio 1d. darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, kuriuo G. A. prašymą patenkino, pripažino jos draudžiamąsias pajamas už 2020 m. kovo mėnesį 1154,74 Eur, bei nusprendė išieškoti už kovo mėnesį 125,54 Eur darbo užmokesčio, už balandžio mėnesį, kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas ir išeitine išmoka – 2630,03 Eur, taip pat 12,19 Eur delspinigių ir 1164,48 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių) (el.b.l.25-29, t.I).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 str. 2 d. nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei darbo užmokestis 2020 metais buvo sumokėtas pavėluotai ir ne visa apimtimi. Už 2020 m. sausio mėnesį buvo sumokėta 182,82 Eur per du mokėjimus 2020 m. vasario ir kovo mėnesiais; už 2020 m. vasario mėnesį 500 Eur buvo sumokėta dviem mokėjimais 2020 m. balandžio 12 ir balandžio 23 d.; o dar du mokėjimai buvo atlikti jau darbo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje, t.y. 2020 m. gegužės 18 d. sumokėta 251,69 Eur nurodant, kad tai mokėjimai už vasarį ir balandį, bei 2020 m. gegužės 19 d. – 393,46 Eur mokėjimas už kovo ir balandžio mėnesius (2020-07-27 priedas Nr.DOK-144902).
Pripažįstant, kad atsakovės darbo sutartis pasibaigė 2020-04-27, darbdavys šią dieną turėjo galutinai atsiskaityti su atsakove. To padaryta nebuvo, nebuvo išmokėta darbo užmokesčio, bei nebuvo išmokėta ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kuri priklauso atsiskaitant su atleidžiamu darbuotoju, taip pat nebuvo sumokėta ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, priklausanti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalį.
Pagal ieškovės pateiktą 2020-08-07 darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo pažymą (patikslintą), atsakovei išmokėjimui buvo priskaičiuota 2 711,79 Eur suma, tačiau realiai sumokėta 1 327,97 Eur, vadinasi, vien pagal ieškovės skaičiavimus, gimnazija liko skolinga G. A. 1 383,82 Eur nesumokėto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) (2020-08-09 priedas Nr.DOK-152953).
Pagal byloje surinktą medžiagą, žodinius šalių, atstovų paaiškinimus, atsakovės darbo užmokestis sudarė į mėnesį 750 Eur (atskaičius mokesčius), su mokesčiais – 1 140,97 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Nors pagal darbdavio pateiktus duomenis, atsakovė 2020 m. kovo mėnesį nurodoma dirbusi tik devynias dienas, pati atsakovė nurodė, kad jokių atostogų 2020 m. kovo mėnesį ji neprašė ir jai nežinoma, kad būtų suteiktos. Tuo tarpu 2020 m. sausio mėn. ir 2020 m. vasario mėnesį atsakovė patvirtino, kad viso darbo laiko neišdirbo, buvo ir nedarbingume, bei buvo paprašiusi nemokamų atostogų. Ieškovė jokių papildomų įrodymų apie atsakovės dirbtą laiką ar įrodymų apie jo atostogas į bylą nepateikė, nors to buvo prašyta nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios 2020 metų liepos mėnesio.
Teismas atsakovei vidutinį darbo užmokestį apskaičiuoja, remdamasis ne tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bet ir atsakovės ir jos atstovės žodiniais paaiškinimais, bei vadovaudamasis 2017 m. birželio 21 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.496 patvirtintu vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo aprašo 5 punktu.
Už 2020 m. sausio ir vasario mėnesius, atitinkamai imamos atsakovei priskaičiuotos su darbo santykiais susijusios sumos iš darbdavio pateiktos 2020-08-07 pažymos, sudarančios už sausio mėnesį – 266,53 Eur (atsakovė patvirtino, kad dirbo tik kelias dienas), už vasario mėnesį – 753,16 Eur (atsakovė taip pat patvirtino, kad buvo išėjusi kelių dienų nemokamų atostogų), kovo mėnesio imama viso mėnesio 1 140,97 Eur suma, nesant įrodymų, kad atsakovė būtų atostogavus ar jai būtų forminta prastova ar kitos aplinkybės, įtakojusios darbdavio teisę skaičiuoti atsakovei nepilną darbo užmokestį. Teismas atmeta ieškovės atstovo argumentus dėl to, kad gimnazijai dėl karantino nedirbus, atsakovė taip pat nedirbo, neatliko jokių darbo funkcijų. Atsakovė patvirtino, kad ji vedė komunikaciją su gimnazijos direktore, tikrino ir persiuntinėjo elektroninio pašto pranešimus. Ieškovei kaip darbdaviui nepateikus į bylą įrodymų apie atsakovei formintas pravaikštas, rašytus pranešimus dėl kitokios darbo laiko apskaitos ar prastovos ar dar kitų aplinkybių, galinčių įtakoti kitokį nei įprasta, darbo laiko režimą ir darbo užmokesčio apskaičiavimą, teismas vadovaujasi atsakovės paaiškinimais ir laiko, kad ji dirbo visą darbo laiką 2020 m. kovo mėnesį.
Taigi, vidutinis darbo dienos užmokestis (pripažįstant, jog atsakovė per 2020 metų sausio – kovo mėnesius dirbo 34 dienas) atsakovei sudaro 63,55 Eur.
2020 metų vidutiniam metiniam darbo dienų skaičiui, patvirtinam socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767, buvus nustatytam 21,1 darbo dienai (penkių darbo dienų savaitė), atsakovės G. A. vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 340,91 Eur (266,53 + 753,16 + 1140,97 / 34).
Atsakovei iš ieškovės priteisiama ieškovės apskaičiuota, tačiau nesumokėta 1 383,82 Eur suma darbo užmokesčio, taip pat 196,21 Eur darbo užmokesčio skirtumo, priskaičiuoto sumokėti už visą dirbtą laiką 2020 m. kovo mėnesį, viso už 2020 m. sausio – balandžio mėnesius 1 580,03 Eur, atskaičius mokesčius.
Atsakovei taip pat turi būti sumokėta DK 56 str. 2 d. numatyta išmoka. Atsakovei pas ieškovę neišdirbus metų, ši išmoka sudaro vieną vidutinį darbo užmokestį, t.y. 1 340,91 Eur, neatskaičius mokesčių.
Dėl delspinigių ir netesybų priteisimo
Vadovaujantis darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalimi, darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, jog atsakovė pas ieškovę dirbo iki 2020-04-27, darbo sutartis yra pasibaigusi, iki atleidimo datos atsakovei nebuvo sumokėtas visas priklausęs darbo užmokestis, delspinigių skaičiavimui iki darbo santykių nutraukimo dienos priimant teismo sprendimą, nėra pagrindo, kadangi po darbo sutarties nutraukimo netesybos skaičiuotinos DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
Atsakovei nebuvo išmokėta didesnė nei vieno darbo užmokesčio dydžio suma, todėl netesybos skaičiuotinos vidutinį darbo užmokestį per mėnesį dauginant iš šešių (netesybos skaičiuojamos teismo sprendimo priėmimo momentui). Tokiu būdu, G. A. priskaičiuotina 8 045,46 Eur netesybų suma (neatskaičius mokesčių) netesybų suma.
Dėl netesybų sumažinimo
Pagal DK 24 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, o 5 dalis numato, kad kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos gali būti priteisiamos sumažintos, jeigu jų nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Tokia situacija nebūtų suderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).
Ieškovės nurodomi argumentai dėl netesybų sumažinimo ar visiško jų nepriteisimo grindžiami ieškovės kaip viešosios įstaigos patirtais laikinais finansiniais sunkumais, sudėtinga situacija dėl COVID-19 infekcijos įvesto karantino taikytų Vyriausybės suvaržymų švietimo įstaigų veiklai.
Teismas, vertindamas byloje visus pateiktus įrodymus dėl ieškovės sunkios finansinės padėties, susijusios tiek su valstybėje paskelbta ekstremalia situacija ir karantino metu nuo 2020 m. kovo 16 d. įvestais veiklų suvaržymais, tiek su ieškovės skolomis 2020 metų pradžiai, ką įrodo ieškovės duomenų neįskaitymas Sodroje, gimnaziją traktuojant kaip veiklos nevykdantį subjektą dėl skolų valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui, sprendžia, jog ieškovė byloje nepagrindė savo negalėjimo atsiskaityti su atsakove fakto dėl įvestų suvaržymų ar negautų pajamų neginčijamais įrodymais apie tikrąją realią finansinę padėtį ir negalėjimą savalaikiai išmokėti darbo užmokesčio darbuotojai. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie savo finansinę padėtį atsakovės atleidimo dienai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų dėjusi pastangas atsakovės atleidimo dieną susitarti su atsakove dėl atsiskaitymo dalimis, siekiant išvengti neigiamų pasekmių – netesybų mokėjimo. Nagrinėjamu atveju, ieškovės atstovo argumentai dėl atsakovės nebendradarbiavimo po atleidimo, vengimo eiti į kompromisą dėl taikos sudarymo ir pan., atmestini, įvertinus pačios ieškovės nebendradarbiavimą ir nepaisymą pareigos su atsakove atsiskaityti galutinai jos atleidimo iš darbo dieną, arba susitarti dėl vėlesnio atsiskaitymo.
Esant nustatytoms aplinkybėms dėl ieškovės pareigos sumokėti atleidžiamai iš darbo atsakovei visą priklausantį darbo užmokestį ir kompensacines išmokas atleidimo iš darbo dieną nevykdymo (DK 146 str. 2 d.), ieškovė turi prisiimti neigiamas tokio vėlavimo atsiskaityti pasekmes, numatytas DK 147 straipsnio 2 dalyje – netesybų priteisimą.
Atsižvelgiant į teismo priskaičiuotą atsakovei priklausančią netesybų sumą, vertinant susiklosčiusią sudėtingą situaciją darbo ir verslo rinkoje Lietuvoje nuo 2020 m. kovo mėnesio iki pat teismo sprendimo priėmimo dienos, dėl įvesto karantino ir jo taikomų suvaržymų stabdant pasaulinės pandemijos Covid-19 plitimą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir kitais darbo teisėje svarbiais principais, pripažintina, kad priteisti visą netesybų sumą būtų pernelyg didelė disproporcija ir neadekvati sankcija darbdaviui (įvertinant kartu jo kaip švietimo įstaigos statusą) esamoje situacijoje, todėl netesybų suma mažintina, be kita ko, įvertinant ir ieškovės iš dalies sumokėtą atsakovei sumą po atleidimo iš darbo iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, priteisiant atsakovei 50 procentų sumažintas priskaičiuotas netesybas, bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, laikantis DK 24 straipsnyje įtvirtinto sąžiningumo principo. Taigi, iš ieškovės priteistina atsakovės G. A. naudai 4 023 Eur netesybų suma (suma, neatskaičius mokesčių).
Ieškovės, jos atstovo plačiai dėstyti teiginiai dėl atsakovės draudžiamųjų pajamų nedeklaravimo, detaliau nevertinami, atkreipiant dėmesį, jog darbdavys turi pareigą teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus įstatymuose nurodytoms kompetentingoms institucijoms (DK 23 straipsnis). Ieškovei praradus galimybę teikti pranešimus apie atsakovės darbines pajamas Sodrai, būtent darbdavys turėjo pasirūpinti, kad tokia informacija būtų skelbiama ir darbuotoja dėl to nepatirtų neigiamų pasekmių. Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad darbdavys būtų ėmęsis aktyvių veiksmų (kad ir informavęs atsakovę), jog atsakovės draudžiamosios pajamos neskelbiamos, neteiktas pranešimas apie darbo santykių pasibaigimą ir pagrindą, ir darbuotojai dėl to gali būti neužtikrinta atitinkama teisė į socialines garantijas. Darbdavys savo pareigas, įtvirtintas Darbo kodekse, vykdė netinkamai, jam tenka pareiga ištaisyti trūkumus dėl deklaruotų atsakovės draudžiamųjų pajamų, kartu vykdant teismo sprendimą dėl atsakovės naudai priteistų išmokų sumokėjimo, pranešti Sodrai patikslintus duomenis apie teismo sprendimu atsakovei apskaičiuotas ir priteistas su darbo santykiais susijusias sumas.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 21 punkte įtvirtinta, jog „vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tačiau, jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Šiuo atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui, kartu pateikdamas skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją“.
Taigi, ieškovės kaip darbdavio pareiga išlieka bendradarbiauti tiek su darbuotoja, kuriai išmokamos susijusios su darbo santykiais sumos, tiek su Socialinio draudimo fondo valdyba ir jos skyriais, nurodant, patikslinant, esant būtinumui, apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, tiek su darbo ginčų komisijos sprendimą, teismo sprendimą vykdančiu antstoliu, kad darbuotojo naudai išieškomos sumos būtų tokios, kokios nurodytos vykdomuosiuose dokumentuose, atitinkamai sumokėjus darbdaviui privalomus mokesčius, pateikus apie tai įrodymus sprendimą vykdančiam antstoliui, pačiai darbuotojai, taip pat ir nurodant, jeigu dalis sumų jau yra sumokėta.
Atsakovės atstovė prašo skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Baudą prašoma skirti, nes atstovės vertinimu, ieškovė, nesilaikydama teismo įpareigojimų teikti įrodymus, veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju yra būtinos dvi sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. CPK 95 straipsnio prasme, esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejui, gali būti atlyginami tik tie realūs nuostoliai, kurie susidarė kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė. Sprendžiant nuostolių vienai šaliai dėl kitos šalies paduoto procesinio dokumento, kitos šalies sugaištas dėl bylinėjimosi laikas, su tuo susiję nepatogumai ir teisinis neapibrėžtumas nelaikytini aplinkybėmis, pačiomis savaime darančiomis reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagrįstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224).
Vertinant atsakovės atstovės išdėstytas aplinkybes, surinktą rašytinę bylos medžiagą, teisme duotus šalių atstovų paaiškinimus, teismas iš esmės sutinka, kad ieškovė veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, neteikdama reikalaujamų įrodymų, nesiekė bendradarbiauti su atsakove ir teismu, dėl ko atsakovė patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų, byla du kartus nagrinėta iš esmės pirmos instancijos teisme.
Tačiau, teismas pripažįsta, kad dėl pačios ieškovės pasyvumo procese ir įrodymų neteikimo, bylos nagrinėjimui užtrukus, neigiamos pasekmės tenka pačiai ieškovei – priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos, kartu ir netesybos (atitinkamai, sumažintos ne dėl procesinių aplinkybių, o dėl objektyvių priežasčių, sąlygojusių ieškovės finansinę padėtį).
Teismas išsprendė šalių ginčą atsakovės – darbuotojos naudai, priteisdamas darbdavio skolingas sumas, bei taikydamas netesybas. Tai savaime nereiškia ieškovės piktnaudžiavimo savo teise kreiptis į teismą nesutinkant su darbo ginčų komisijos priteistomis sumomis. Teismas visus šalių procesinius veiksmus byloje sprendė ir vertino, atsižvelgiant į šalių nurodomas vienokius ar kitokius prašymus pagrindžiančias priežastis, negalimumą pateikti papildomų įrdoymų. Šalys papildomų nuostolių dėl ieškovės nepateiktų įrodymų nepatyrė, be to, atsakovės procesinės teisės teikti įrodymus taip pat buvo užtikrintos. Taigi, pripažįstant, kad visos šalys byloje naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo išvadai dėl piktnaudžiavimo teisėmis ir dėl to galimai patirtų nuostolių. Teismas netaiko Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio sankcijos.
Dėl kitų ieškovės ir atsakovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu išdėstytų argumentų teismas plačiau nepasisako, laikydamas, jog jie neturi sprendžiamosios reikšmės šio sprendimo išvadoms ir galutiniam sprendimui. Kasacinio teismo ir kitų teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Sutinkamai su darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Dėl teismo sprendimo skubaus vykdymo
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalimi, teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimą dėl darbo užmokesčio priteisimo, ir sprendime nustatyta dalis neturi viršyti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad skubiam vykdymui buvo nukreiptas darbo ginčų komisijos sprendimas, bei į darbuotoją, kaip silpnesnę darbo teisinių santykių šalį civiliniame procese, teismas nukreipia skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl neviršijančios vieno vidutinio darbo užmokesčio sumos išieškojimo (1 340,91 Eur, neatskaičius mokesčių) iš ieškovės VšĮ „Menachemo gimnazija“ atsakovės G. A. naudai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovė prašo priteisti 1429,86 Eur išlaidas už advokatės suteiktą teisinę pagalbą byloje. Teisines išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai apie atsakovės sumokėtas sumas ją atstovavusiai procese advokatei Daliai Averkienei.
Vertinant išlaidas pagal įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), siejant koeficientus su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, pripažintina, kad patirtos išlaidos neviršija maksimalių dydžių.
Atsižvelgiant į advokatės darbą byloje, teiktų paslaugų ir apmokėjimo už jas detalizavimą, bylos apimtį, spręstų klausimų sudėtingumą, bylos nagrinėjimą du kartus pirmos instancijos teisme, patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, bylą išsprendus atsakovės naudai, iš ieškovės yra pagrindas priteisti atsakovei visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą 1429,86 Eur apimtyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 – 260 straipsniais, 263 – 265 straipsniais, 279 straipsniu, 282 straipsniu, 307 straipsniu, teismas
NUSPRENDĖ:
viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovės G. A., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“, į.k. 304711088, 1 580,03 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų, 03 euro centus, suma atskaičius mokesčius) nesumokėto darbo užmokesčio.
Priteisti atsakovės G. A., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“, į.k. 304711088, 1 340,91 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt eurų 91 euro centą, suma neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką.
Priteisti atsakovei G. A., a.k.(duomenys neskelbtini), iš ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“, j.a.k.304711088, 4 023 Eur (keturis tūkstančius dvidešimt tris eurus, suma neatskaičius mokesčių) netesybų.
Priteisti atsakovei G. A., a.k.(duomenys neskelbtini), iš ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“, j.a.k.304711088, 1 429,86 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 86 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Įpareigoti viešąją įstaigą „Menachemo gimnazija“, j.a.k.304711088, pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai patikslintus duomenis apie G. A., a.k.(duomenys neskelbtini), su darbo santykiais susijusias draudžiamąsias pajamas už 2020 m. sausio – balandžio mėnesius.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. DGKS-3544 darbo byloje Nr.APS-131-10028 laikyti netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).
Nukreipti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl 1 340,91 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimties eurų, 91 euro cento, neatskaičius mokesčių) sumos išieškojimo G. A. naudai iš ieškovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.