- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2S-349-826/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pareiškėjas
- E. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-909-991/2021 pagal pareiškėjos E. P. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P., T. M., ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės J. P. 2020 m. spalio 30 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarę J. P. notarinį veiksmą atlikti.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje ligoninėje mirė pareiškėjos teta V. K.. Pareiškėja yra penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Pareiškėja dėl Rusijos Federacijoje paskelbto karantino dėl koronaviruso asmeniškai negalėjo atvykti į Lietuvą, kad priimtų palikimą, todėl 2020 m. spalio 1 d. notariniu įgaliojimu įgaliojo Lietuvos pilietę T. M. priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą su teise gauti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po pareiškėjos tetos mirties. Pareiškėja įgaliojimo originalą ir giminystę įrodančius dokumentus išsiuntė registruotu paštu 2020 m. spalio 10 d. Išsiųsti dokumentai buvo įteikti pareiškėjos įgaliotinei Klaipėdoje 2020 m. spalio 30 d. T. M. tą pačią dieną, veikdama pagal pareiškėjos įgaliojimą, kreipėsi į Klaipėdos miesto 7-ąjį notarų biurą su dokumentų originalais dėl palikimo priėmimo, tačiau Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarė J. P. nutarė prašymą atmesti, nurodydama, jog palikimo priėmimo terminas yra praleistas. Pareiškėja nurodė, kad įstatymu nustatytu terminu aiškiai išreiškė valią priimti jai priklausantį palikimą po tetos V. K. mirties, nes ėmėsi visų reikiamų veiksmų, t. y. surado asmenį ir 2020 m. spalio 1 d. notariniu įgaliojimu įgaliojo T. M. priimti palikimą, surinko ir atkūrė giminystę patvirtinančius dokumentus. Paaiškino, kad visi dokumentai buvo nuskenuoti ir išsiųsti elektroniniu paštu įgaliotam asmeniui, o dokumentų originalai buvo išsiųsti registruotu paštu. Pareiškėjos įgaliotinė, nesulaukusi išsiųstų dokumentų originalų, nedelsdama kreipėsi į advokatę S. B., kuri 2020 m. spalio 27 d. Klaipėdos m. 7-ajam notarų biurui elektroniniu paštu pateikė pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir informavo, kad visus reikiamus dokumentų originalus su vertimais pateiks, kai tik jie pasieks Lietuvą. Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarė J. P. 2020 m. spalio 28 d. pateikė atsakymą, nurodė, kad įpėdinis turėjo galimybę nuo patikėjo mirties dienos išduoti įgaliojimą, t. y. įgaliojimą spalio 1 d. pasirašė, paštas veikia, iki šios dienos buvo reali galimybė įgaliojimo originalą atsiųsti atstovui, kuris, gyvendamas Klaipėdoje, galėjo atvykti į notarų biurą laiku.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P. atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad T. M. su jai išduoto būsimos įpėdinės pareiškėjos 2020 m. spalio 1 d. įgaliojimo originalu ir kitais giminystės ryšį įrodančiais dokumentais atvyko pas notarę tik 2020 m. spalio 30 d., t. y. praleidusi terminą. Kadangi terminas buvo praleistas, giminystės ryšį su palikėja įrodančių dokumentų netyrė, atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Nurodė, kad į 2020 m. spalio 27 d. elektroninį laišką atsakė, jog įpėdinis turi kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą asmeniškai arba turi kreiptis jo įgaliotas asmuo su įgaliojimo originalu, o advokatės 2020 m. spalio 27 d. siųstas elektroninis laiškas dėl palikimo priėmimo negali būti laikomas palikimo priėmimu, nes notaras, patvirtindamas pareiškimo priėmimo faktą, tvirtina sandorį, kuris sukelia teisines pasekmes, ir palikimo priėmimo faktą perduoda Testamentų registrui, kuris registruoja palikimo priėmimo faktus. Be įgaliojimo originalo suinteresuotas asmuo negalėjo įsitikinti, ar įpėdinis iš tiesų nori priimti palikimą, ar yra atstovei išduotas šis įgaliojimas, ar įgaliojimo originalas yra išsiųstas atstovei ir iš viso, ar yra tokio turinio įgaliojimas, nes originalas nebuvo pateiktas. Tuo labiau, kad įgaliojimas buvo išduotas užsienio valstybėje, Rusijos Federacijoje, įgaliojimo sudarymo fakto suinteresuotas asmuo negalėjo net patikrinti (įgaliojimus, sudarytus Lietuvoje, notarai gali patikrinti, gavę duomenis iš Įgaliojimų registro). Kadangi įpėdinė deklaruoja, kad yra palikėjos teta, notaras, priimdamas palikimą, turėtų įsitikinti giminystės ryšiu, giminystės ryšys turi būti įrodytas rašytiniais dokumentais, civilinės būklės aktų įrašais. Jeigu įpėdinė neįrodys giminystės ryšio, palikimas pereina valstybei. Todėl, priimant palikimą po tolimo giminaičio mirties, labai svarbu sutikrinti visus giminystės ryšį su palikėja įrodančius dokumentus (originalus), nes vien tik informacijos iš Gyventojų registro (kurios užtenka užvedant paveldėjimo bylas po pirmos eilės palikėjų mirties) neužtenka. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo įgaliojimo originalą ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus pateikė tik 2020 m. spalio 30 d. Be to, advokatė S. B. elektroniniu paštu 2020 m. spalio 27 d. kreipėsi įgalioto asmens T. M. vardu, buvo pridėjusi atstovavimo sutartį, sudarytą 2020 m. spalio 9 d. su įgaliotu asmeniu T. M., t. y. kreipėsi ne pačios įpėdinės, t. y. pareiškėjos, vardu, o įgalioto asmens vardu. Iš elektroniniu paštu advokatės atsiųstos 2020 m. spalio 1 d. pareiškėjos įgaliojimo su vertimu į lietuvių kalbą skenuotos kopijos turinio buvo matyti, kad įgaliotam asmeniui T. M. nebuvo suteikta teisė sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu.
4. Suinteresuotas asmuo T. M. atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė pareiškėjos skundą tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjos E. P. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. K.. Nors pareiškėja nurodo, jog mirusioji buvo jos teta, tačiau duomenų, patvirtinančių pareiškėjos giminystės ryšį su mirusiąja V. K., byloje nėra pateikta, taip pat byloje nepateikta duomenų, ar tokie įrodymai buvo pateikti Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. P.. Pareiškėja 2020 m. spalio 1 d. įgaliojimu, patvirtintu Rusijos Federacijos Smolensko miesto notarinės apygardos notaro, registro Nr. 67/29-n/67-2020-4-871, įgaliojo T. M. priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą su teise gauti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tetos V. K. mirties. Pareiškėjos atstovė 2021 m. sausio 28 d. rašte, pateiktame teismui, nurodė, jog pareiškėja įgaliotam asmeniui 2020 m. spalio 10 d. registruotąja pašto siunta išsiuntė 2020 m. spalio 1 d. įgaliojimo originalą su apostile ir pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 29 d. pakartotinai išduoto gimimo liudijimo nurašą. Pareiškėjos įgaliotas asmuo pareiškėjos siųstų dokumentų originalus gavo 2020 m. spalio 30 d. Pareiškėjos įgaliotas asmuo T. M. 2020 m. spalio 30 d., t. y. jau praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, kreipėsi su prašymu į Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarę J. P., prašyme nurodė, jog prašo priimti palikimą, atsiradusį po V. K. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjos E. P. vardu.
7. Teismas taip pat nustatė, kad advokatė S. B. 2020 m. spalio 27 d. elektroniniu paštu išsiuntė Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, jame nurodė, kad E. P. priima jai pagal įstatymą priklausantį palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus jos tetai V. K., visus reikiamus dokumentų originalus su vertimais, įrodančius E. P. giminystės ryšį su mirusiąja, pateiks, kai tik šie dokumentai pasieks Lietuvą. Iš 2020 m. spalio 1 d. pareiškėjos pasirašyto įgaliojimo T. M. matyti, jog T. M. nebuvo suteikta teisė sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu pareiškėjos vardu. Duomenų, kad pareiškėja iki 2020 m. lapkričio 3 d. buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokate S. B., byloje nepateikta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog advokatės S. B. kreipimasis pareiškėjos vardu 2020 m. spalio 27 d. elektroniniu paštu į notarę dėl palikimo priėmimo negali būti laikomas tinkamu pareiškėjos kreipimusi ir valios išreiškimu priimti palikimą.
8. Teismas konstatavo, kad pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka į notarą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė, t. y. tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka neįgyvendino savo kaip paveldėtojos teisės priimti palikimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėja E. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti. Pagrindiniai skundo motyvai:
9.1. Notarė atsisakė tenkinti T. M. prašymą priimti palikimą ne dėl to, kad jai iškilo abejonių dėl turinio ir teisėtumo, o dėl praleisto dviem dienomis termino. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjos argumento, kad pagal CK 1.122 straipsnio 2 dalį visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi atliktais laiku. Analogiškos pozicijos, t. y. kad paštu išsiųstas pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus oficialiai išreikštą pareiškėjos valią, laikosi ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyrius 2018 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-142-425/2018.
9.2. Pareiškėjos įgaliotinė T. M., silpnai mokanti lietuvių kalbą, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę, nes pačiai trūko teisinių žinių įvykdyti įgaliojime nurodytą pavedimą. Įgaliojimo kopija buvo atsiųsta el. paštu, pats teksto originalas buvo gautas ir pristatytas 2020 m. spalio 30 d. Tai yra, jei notarė būtų pripažinusi, kad pareiškimas dėl palikimo priėmimo buvo išsiųstas el. paštu įstatymų nustatytu terminu, pareiškėjai nereikėtų kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.
9.3. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad advokatės kreipimasis pareiškėjos vardu 2020 m. spalio 27 d. elektroniniu paštu į notarę dėl palikimo priėmimo negali būti laikomas tinkamu pareiškėjo kreipimusi ir valios išreiškimu priimti palikimą. Teismui buvo pateikta 2020 m. lapkričio 3 d. sudaryta su advokate atstovavimo sutartis, dėl to teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad advokatės kreipimasis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo turėjo galią nuo 2020 m. spalio 27 d. ir turėjo įstatymo nustatytą pagrindą skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą patenkinti pagal CK 2.136 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, juo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į pareiškėjos atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pareiškėja klaidingai vertina, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą pagrįstas notarės subjektyviu požiūriu. Notaras atlieka pareigas objektyviai, nešališkai ir nepriklausomai, paklūsta tik įstatymams. Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą išduotas, vadovaujantis objektyviu kriterijumi, t. y. įstatymo nustatyto termino praleidimas.
Šalies argumentai
10.2. Pareiškėja nurodo CK 1.122 straipsnio 2 dalį, tačiau advokatės kreipimasis el. paštu 2020 m. spalio 27 d. dėl palikimo priėmimo nėra ir negali būti laikomas pareiškėjos valios apie palikimą priėmimu. Pareiškėjos valia dėl palikimo priėmimo buvo išreikšta tik tada, kai jos atstovė T. M. 2020 m. spalio 30 d. atvyko į notarų biurą su įgaliojimu priimti palikimo, bet dėl to, kad buvo praleidusi įstatymo nustatytą terminą, pareiškimas apie palikimo priėmimą nebuvo patvirtintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs notaro vykdomos veiklos pažeidimų, taip pat konstatavęs, kad pareiškėja praleido nustatytą terminą palikimui priimti, atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu procesiniu sprendimu, iš esmės argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos argumento, kad pagal CK 1.122 straipsnio 2 dalį visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi atliktais laiku, taip pat netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius pareiškėjos argumentus kaip nepagrįstus.
14. Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu (toliau – Notariato įstatymas) ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
15. Pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar priešingai, duomenys kelia abejonių dėl neišsamumo, netikslumo, menkos sąsajos su tiriamu klausimu, fragmentiškumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).
16. CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
17. Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, terminas, per kurį įpėdinis gali paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, baigėsi 2020 m. spalio 29 d. Tačiau dėl teismui nežinomų priežasčių pareiškėja tik 2020 m. spalio 1 d. įgaliojo T. M. pareiškėjos vardu priimti palikimą ir vesti paveldėjimo bylą su teise gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą, T. M. tik 2020 m. spalio 30 d. pateikė notarei prašymą dėl V. K. palikimo priėmimo kartu su 2020 m. spalio 1 d. įgaliojimo originalu, t. y. prašymas buvo pateiktas jau praleidus įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą. Nei Notariato įstatyme, nei CPK nenustatyta notaro teisė pačiam spręsti dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ar pratęsimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors pareiškėja nurodo, kad mirusioji V. K. buvo jos teta, tačiau jokių duomenų, galinčių patvirtinti jos giminystės ryšį su mirusiąja, pareiškėja nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje taip pat nėra pateikta duomenų, ar tokie įrodymai buvo pateikti Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. P..
20. Nors pareiškėja atskirajame skunde nurodo argumentus dėl advokatės S. B. 2020 m. spalio 27 d. elektroniniu paštu notarei išsiųsto pareiškimo dėl palikimo priėmimo, teigia, jog galbūt jis turėtų būti laikomas tinkamai pateiktu pagal CK 1.122 straipsnio 2 dalį ir 2.136 straipsnio 1 dalį, tačiau pagal šios nutarties 14–16 punktuose aptartas griežtai ribojamas notaro funkcijas notaras negalėjo tokio pareiškimo priimti ir laikyti tinkamai išreikšta pareiškėjos valia apie palikimo priėmimą, tuo labiau kai pareiškėja su advokate 2020 m. spalio 27 d. nebuvo sudariusi atstovavimo sutarties ir nebuvo įgaliojusi T. M. tokios sudaryti jos vardu.
21. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad nors pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, tačiau šie argumentai gali būti reikšmingi pareiškėjai kreipiantis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagal CK 5.57 straipsnį ir įrodinėjant, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
22. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir jame keliamus argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.