Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-07-08 · Administracinė byla Nr. eI2-4719-609/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-08
Bylos Nr.
eI2-4719-609/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00207-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė (pirm.)
Pareiškėjas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Atsakovas
V. M.
Advokatai
Jovyta Piekienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4719-609/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00207-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui V. M. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos valstybė (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo V. M. (toliau – ir atsakovas) valstybės naudai priteisti 50,72 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,88 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 53,60 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.

Prašyme nurodo, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-735-6371 atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-363/2020, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Gavęs Tarnybos pranešimą, atsakovas turėjo pareigą sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, tačiau jų nesumokėjo. 2020 m. birželio 11 d. teikdamas Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu Nr. (12.31) FS-2425 ir pakartotinai 2020 m. spalio 14 d. pranešimu Nr. (12.31) FS-3149 atsakovas buvo informuotas apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 50,72 Eur. Šie pranešimai buvo siųsti atsakovo nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pažymi, jog aukščiau nurodyti pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo atsakovui buvo siųsti registruotu paštu, dėl to patirtos 2,88 Eur išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Pareiškėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 5, 7 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjos reikalavimas dėl dalies išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą, išieškojimo.

Nustatyta, jog atsakovo 2020 m. birželio 11 d. pateikto prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrindu Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-735-6371 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsakovui nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-363/2020, parengti procesinius dokumentus, ginti pirmos instancijos teisme ir parengti apeliacinį skundą (esant poreikiui), antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatę Jovytą Piekienę, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Advokatė Jovyta Piekienė dalyvavo baudžiamosios bylos Nr. 1-94-363/2020 nagrinėjime kaip atsakovo V. M. gynėja.

Tarnyba, 2020 m. liepos 20 d. gavusi advokatės Jovytos Piekienės prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 2020 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. (12.14) KLAMS-344 apmokėti advokatei Jovytai Piekienei 101,44 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui.

Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (12.31) FS-2425 ir pakartotinai 2020 m. spalio 14 d. raštu Nr. (12.31) FS-3149 atsakovui jo nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siuntė pranešimus apie jo pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą – 50,72 Eur. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas šios sumos nesumokėjo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir grąžinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – Įstatymas; ginčo teisiniams santykiams aktuali teisės akto redakcija), kurio 19 straipsnio 1 dalis numatė, jog prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Iš atsakovo 2020 m. birželio 11 d. Tarnybai teikto prašymo matyti, kad prašymą pildė pats atsakovas, parašu patvirtinto sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus), jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas sutiko apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, taikomos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Taisyklės; ginčo teisiniams santykiams aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 2 d.) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 patvirtintos ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos).

Taisyklių 7 punkte įtvirtinta, jog advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti Taisyklėse, už išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengimą, už laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, neviršijant Taisyklėse nustatytų dydžių. Taisyklių 3.1 papunktyje apibrėžta faktinio antrinės teisinės pagalbos teikimo laiko sąvoka – tai advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas konsultacijoms teikti, pasirengti nagrinėti bylą, <...> dalyvauti teismo posėdžiuose, <...>). Taisyklėse vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 užmokesčio baziniam dydžiui (Taisyklių 10 punktas).

Rekomendacijų 2 punkte buvo nustatyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį pagal advokato ar advokato padėjėjo pateiktą informaciją apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą apskaičiuoja Tarnyba. Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, taikomi Taisyklėse nustatyti dydžiai, kurių pagrindu imamas užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinis dydis, galiojęs sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dieną (Rekomendacijų 6 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš Tarnybos 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. (12.14) KLAMS-344 matyti, kad prašoma priteisti ginčo išlaidų suma apskaičiuota pagal advokatės Jovytos Piekienės 2020 m. liepos 2 d. prašyme išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nurodytą sugaištą darbo laiką susipažinimui su bylos medžiaga, teikiant atsakovui konsultaciją, pasirengimui teismo posėdžiui, dalyvaujant teismo posėdyje bei kelionei į teismo posėdį ir atgal, padauginus iš vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo dieną buvo 16 Eur (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 364) (6,34 val. x 16 Eur, iš viso 101,44 Eur). Advokatės nurodyti atlikti veiksmai patenka į faktinio antrinės teisinės pagalbos teikimo laiko sąvoką, todėl akivaizdu, jog už suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti atlyginama aukščiau paminėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad apskaičiuota 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 50,72 Eur. Teismas vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos apskaičiuotos tinkamai, yra teisėtos ir pagrįstos, nepažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijų.

Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2, 3 dalis, pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos pranešimą. Pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas apmoka per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos.

Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (12.31) FS-2425 ir pakartotinai 2020 m. spalio 14 d. raštu Nr. (12.31) FS-3149 atsakovui siuntė pranešimus apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį.

Byloje duomenų, kad atsakovas sumokėjo Tarnybos apskaičiuotą 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 50,72 Eur sumą, nėra.

Kadangi atsakovas neįvykdė pareigos apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 50,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma pareiškėjai Lietuvos valstybei priteistina.

Tarnyba taip pat prašo priteisti valstybei 2,88 Eur išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai šios išlaidos susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu ir buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, teismas laiko, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas. Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią mokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą). ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjai iš atsakovo 2,88 Eur išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu, todėl ši prašymo dalis netenkinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. M. 50,72 Eur (penkiasdešimt eurų ir 72 euro centus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų Lietuvos valstybės naudai, pinigus pervedant į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke Swedbank, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė