- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-29
- Bylos Nr.
- 1-635-1065/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08481-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.2Kaltinamojo apklausa (BPK 272 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pjūklininku, pradinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2020 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį galutine – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais;
2. 2020 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais. 2020 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežtesnės 2020 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, pridėta dalis 2020 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirtos švelnesnės 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams su įpareigojimais, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. B. 2022 m. kovo 12 d., apie 11.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARHJ-0200 (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 3,56 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad susitikęs su draugu, vartojo alkoholinius gėrimus jo namuose (duomenys neskelbtini). Alkoholinius gėrimus vartojo kartu su Ž. P., M. K., ir M. K. tėvais. Nusprendė draugo Ž. automobiliu nuvykti nusipirkti kebabų, kurį jis vairavo. Automobilis stovėjo kieme, automobilio rakteliai buvo pas savininką, prieš važiuojant jam jis raktelius perdavė. Važiavo trise, kartu važiavo automobilio savininkas Ž. P., kuris sėdėjo keleivio pusėje, jis jam leido vairuoti automobilį. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir nėra jo įgijęs, tačiau moka vairuoti automobilį. Važiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai, jam antru pūtimu buvo nustatytas 3,56 promilių neblaivumas, pirmu pūtimu buvo didesnis neblaivumas, nustatyto neblaivumo neginčijo. Jis yra dirbantis, turi sudarytą darbo sutartį. Arešto bausmės atlikti negali, nes prižiūri neįgalią mamą, kitų asmenų, kurie ja pasirūpintų, nėra. Tokį savo poelgį, kad vairavo automobilį neblaivus vertina blogai, dėl to labai gailisi.
Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajam išreiškus sutikimą, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:
Liudytojos M. M. parodymais, kad ji 2022 m. kovo 12 d. dirbo nuo 7:30 val. iki 19:30 val. ekipaže „S5048“, kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo r. policijos komisariato reagavimo skyriaus vyr. patruliu S. Š.. Patruliuojat Pakruojo mieste užtikrino eismo saugumą ir viešąją tvarką (duomenys neskelbtini) gatvėje. Minėtoje gatvėje pastebėjo raudonos spalvos automobilis „Opel Astra“ valstybinių numerių neprisimena. Automobilis sustojo prie „(duomenys neskelbtini)“ užkandinės, iš automobilio išlipo vairuotojas pažiūrėjo į jų tarnybinį automobilį ir staiga įlipo atgal į savo vairuojamą automobilį ir nuvažiavo toliau (duomenys neskelbtini) gatve. Automobilio vairuotojas sukėlė įtarimą, dėl to, kad pamatęs jų tarnybinį automobilį pasimetė išlipęs ir staiga įlipo atgal. Apie 11.25 val. pasivijus ir sustabdžius automobilį adresu (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. 8, priėjo prie minėto automobilio. Vairuotojas atidarė dureles, tada ji prisistatė. Tik atidarius vairuotojui automobilio dureles iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus ar vairuotojos nėra vartojęs alkoholio iš pradžių teigė, kad nėra vartojęs, tačiau po to prisipažino, kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Su padarytu teisės pažeidimu vairuotojas sutiko. Vairuotojas prisistatė, kad yra V. B.. Buvo atliktas asmens neblaivumo patikrinimo testas ir pradėti pildyti procesiniai dokumentai. Vairuotojui pirmu putimu, 11.30 val., buvo nustatytas 3,71 prom. neblaivumas, antru putimu, 11.54 val., buvo nustatytas 3,56 prom. neblaivumas (b. l. 42–44);
Liudytojo Ž. P. parodymais, kad V., kurio pavardės nežino, yra jo pažįstamas. Paskutinį kartą jį matė 2022 m. kovo 12 d., apie 11:25 val., iki kol jį sustabdė policijos pareigūnai. Su V. susitiko 2022 m. kovo 11 d. vakare, kai nuvažiavo savo automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) kaimą, gatvės pavadinimo nežino, pas A. K.. Automobilio savo vardu įregistravęs nėra, tačiau turi pirkimo-pardavimo sutartį, kurios kopiją pateiks prie apklausos. Automobilį įsigijo 2021 m. rugsėjo 2 dieną iš M. Č.. Už automobilį mokėjo 100 Eur. Į A. namus atvažiavo blaivus, teisę vairuoti transporto priemonę jis turi. Jam nuvykus pas A., jo namuose vyko išgertuvės. Gėrė A. sūnus M., A. sugyventinė, lygtai D. vardu, vėliau atėjo pažįstamas V., pavardės nežino. Gėrė alų, degtinę, viskį. Gėrė beveik visą naktį, jis labai pasigėrė, net namo nevažiavo, užmigo A. namuose. Ryte taip pat dar gėrė alkoholį, matė, kad ir V. gėrė, tačiau kiek jis gėrė alkoholio pasakyti negali. 2022 m. kovo 12 d. apie 11 valandą, jis, M. ir V. susiruošė į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią užkandinę. Visi buvo neblaivūs, suprato, kad ir V. yra neblaivus. Jis iš karto pasakė, kad nevairuos automobilio, bet paklausė kas gali pavairuoti. V. iš jų pasirodė blaiviausiai, sakė, kad jo automobilį iki užkandinės pavairuos. Kad V. neturi vairuotojo pažymėjimo jis nežinojo, nes V. tik iš matymo pažįsta, nėra geri draugai. Pats V. nesakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, bent jau jis negirdėjo. V. pasakius, kad gali pavairuoti, sėdo į jam priklausantį automobilį. Automobilio rakteliai buvo automobilio užvedimo spynelėje. V. sėdo vairuotojo vietoje, jis sėdo šalia, priekyje keleivio vietoje, o M. K. atsisėdo gale. Iki pat užkandinės vairavo V., įsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę sustojo, o jis išlipęs nuėjo į užkandinę. Užkandinės darbuotoja pamačiusi, kad V. sustojo neleistinoje vietoje, per atidarytas užkandinės duris pradėjo šaukti, kad V. važiuotų iš tos vietos. Jis matė, kad V. pradėjo važiuoti į priekį. M. tebesėdėjo automobilio gale. Būdamas užkandinėje, jis matė, kad V. išvažiavus, jam iš paskos pradėjo važiuoti policijos automobilis, kuris iki to laiko jeigu neklysta stovėjo prie užkandinės. Kaip policijos pareigūnai sustabdė V. jis nematė, nes buvo užkandinės viduje, tik vėliau išėjęs į lauką pamatė stovintį jo automobilį, o jam iš paskos privažiavusį su įjungtais šviesos signalais policijos tarnybinį automobilį. Jis buvo nuėjęs prie tarnybinio automobilio, pareigūnams sakė, kad tai yra jo automobilis. Kur tuo metu buvo V. ir M. jis nežino, prie savo automobilio priėjęs nebuvo. Policijos pareigūnai jam sakė, kad jis gali eiti namo, o dėl automobilio gražinimo bus su juo susisiekta vėliau (b. l. 28–31);
2022 m. kovo 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės M. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad kartu su vyriausiuoju patruliu S. Š., 2022 m. kovo 12 d., patruliuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje, pastebėjo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį ties namų Nr. 8 sustabdę nustatė, kad jo vairuotojas V. B. yra neblaivus. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARHJ-0200 (patikros sertifikato Nr. 1541603), V. B. pirmu pūtimu nustatė 3,71 promilių girtumą, antru pūtimu – 3,56 promilių girtumą (b. l. 39).
2022 m. kovo 12 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARHJ-0200 (patikros sertifikato Nr. 1541603), V. B. pirmu pūtimu nustatytas 3,71 promilių girtumas, antru pūtimu – 3,56 promilių girtumas (b. l. 48, 49).
2022 m. kovo 12 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. 8. Įvykio vietoje stebimas automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–14);
2022 m. kovo 20 d. Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio S. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros metu, automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), daiktadėžėje buvo rastas ir paimtas automobilio registracijos liudijimas (b. l. 16).
Automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio savininkas – M. Č. (b. l. 18, 24).
Transporto priemonės aprašas, kuriame aprašytas automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jo techninė būklė (b. l. 19-22).
2022 m. kovo 12 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas vilkiku į (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).
VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kaina Lietuvoje, kurioje nurodyta, kad automobilio „Opel Astra“, pasirinkti metai 1999, kaina - 647,80 Eur be PVM, 820,00 Eur su PVM (b. l. 25).
2021 m. rugsėjo 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija, kurioje nurodyta, kad automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), M. Č. pardavė Ž. P. už 100 Eur (b. l. 32).
2022 m. kovo 22 d. Šiaulių AVPK Pakruojo rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. nutarimas dėl daiktų perdavimo saugoti, kuriame nurodyta, kad „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimas, vienas užvedimo raktelis, vienas nulaužtas užvedimo raktelis, namų raktas su pakabuku, perduotas saugojimui į Šiaulių AVPK aptarnavimo skyriui (b. l. 35, 38).
Kaltinamojo V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.
Skirdamas bausmę V. B. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: V. B. anksčiau teistas du kartus, už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas nei nagrinėjamas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 53–58), baustas administracine tvarka (b. l. 72–78), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pjūklininku. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat V. B. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam V. B. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, arešto bausmę (BK 49 straipsnis), kurios terminas nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis V. B. pripažino kaltę, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamojo V. B. asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių ryšių, darbinės veiklos, o bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant V. B. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Nors V. B. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju V. B. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir, kaip pats pripažino ir patvirtina bylos duomenys, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiavo automobiliu, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles. Todėl V. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – trejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju V. B. vairavo Ž. P. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 24, 32), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įvykio metu automobilio savininkas Ž. P. važiavo kartu su kaltinamuoju, žinojo, kad kaltinamasis yra neblaivus ir leido naudotis transporto priemone, t. y. automobilio savininkas perleisdamas automobilį kaltinamajam žinojo, kad automobilis bus naudojamas nusikaltimo padarymui. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam V. B. ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. transporto priemonės – automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su vienu užvedimo rakteliu, vienu nulaužtu užvedimo rakteliu, registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, automobilį paliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), aikštelėje (b. l. 35, 38), konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).
Namų raktą su pakabuku saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (b. l. 35, 38), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jo savininkui.
Kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102–105) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. B. 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 9 punktu, 10 punktu, 6 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant V. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 5 val.;
- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;
- nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – transporto priemonę automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su vienu užvedimo rakteliu, vienu nulaužtu užvedimo rakteliu, registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, automobilį paliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.
Namų raktą su pakabuku saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jo savininkui.
V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti V. B., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal BK 243 straipsnį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.