Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininko (toliau – Institucija) skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimo N. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188²⁰ str. buvo surašytas už tai, kad ji 2015 m. lapkričio 6 d., 11.16 val., (duomenys neskelbtini), iš jai priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinusi trumpuoju pagalbos numeriu 112, iškvietė spec. tarnybas – policiją nesant pagalbos poreikio, t. y. pranešdama, kad V. M. ir jos dukra R. T., gyvenančios (duomenys neskelbtini) neprižiūri trijų nepilnamečių vaikų, vartoja alkoholį, ten gyvenantis vienerių metų vaikas maitinamas tik vandeniu ir duona.

Šakių rajono apylinkės teismo 2016-01-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena N. J. atžvilgiu pagal ATPK 188²⁰ str. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Institucijos skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu tvirtinant, kad teismas įrodymus vertino neobjektyviai, tendencingai, šališkai ir tai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą.

Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, t. y. būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, dar kartą įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju N. J. veiksmuose nėra būtinojo pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, nutarime nuosekliai išdėstė byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, savo išvadas argumentuotai pagrindė. Su apylinkės teismo nutarime padarytomis išvadomis skundą nagrinėjantis teismas sutinka.

Pagal ATPK 188²⁰ str. administracinę atsakomybę užtraukia skambinimas pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, kad būtinas šio pažeidimo sudėties požymis yra žinojimas, kad nėra pagalbos poreikio, t. y. šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia – suvokiant, kad skambinimas pagalbos telefono numeriu ir specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju objektyviai specialiųjų tarnybų pagalba nebuvo reikalinga, nekelia abejonių. Byloje esančiais įrodymais (tarnybiniu pranešimu, raštais, liudytojų parodymais) nustatyta, kad bendruoju pagalbos numeriu 112 pateikta informacija apie vaikų nepriežiūrą, alkoholio vartojimą šeimoje, kurioje auga nepilnamečiai ir mažamečiai vaikai, nepasitvirtino. Tačiau vien tai, kad informacija nepasitvirtino, nėra pagrindas pripažinti asmenį kaltu dėl pažeidimo padarymo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tada, kai jo veiksmuose nustatoma objektyviųjų ir subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių visuma. Kaip minėta, būtinas ATPK 188²⁰ str. numatyto pažeidimo sudėties požymis yra tyčia, kuris nustatomas įvertinus tai, kaip asmuo suvokė tą informaciją, kurią nurodė skambindamas bendruoju pagalbos telefono numeriu, ar jis žinojo, kad pagalba iš tikrųjų nėra reikalinga. N. J. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad aplinkybės dėl girtavimo šeimoje ir vaikų nepriežiūros jai tapo žinomos iš jai paskambinusių ir neprisistačiusių asmenų. Ar šeimoje tikrai buvo girtaujama, ji nebuvo įsitikinusi, tačiau telefonu apie tai jai buvo pranešta ne vieną kartą. Kaip ji suprato, toje šeimoje girtavo ir jos vyras. Tokias aplinkybes N. J. nurodė tiek savo paaiškinime tyrėjai, tiek ir apklausiama teisme. Iš seniūnijos pateikto rašto matyti, kad šeima buvo patikrinta, girtavimo fakto nenustatyta, buvo pareikšta pastabų dėl kambarių tvarkos. Taip pat 2015-11-05 patikrinimo metu namuose buvo surastas N. J. vyras, kuris miegojo. Bylos duomenimis taip pat nustatyta ir tai, kad šeima, apie kurią buvo pranešta bendruoju pagalbos telefono numeriu, yra stebima socialinių darbuotojų dėl socialinių įgūdžių stokos. Į šią aplinkybę spręsdamas dėl tyčios N. J. veiksmuose buvimo, apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai atkreipė dėmesį. Byloje nėra paneigta, kad šeima, apie kurią pranešė bendruoju pagalbos telefono numeriu, N. J. buvo žinoma, su šia šeima jai teko bendrauti, jos vyrą su minėta šeima sieja giminystės ryšys. Taigi, jai buvo žinomos ir aplinkybės apie tai, kad šeima yra stebima, kaip patenkanti į socialinės rizikos grupę. Esant tokiai situacijai, N. J. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad telefonu jai pateikta informacija apie girtavimą šioje šeimoje ir vaikų nepriežiūrą gali būti teisinga. Teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo abejoti N. J. paaiškinimais, kadangi, kaip jau minėta, ji viso proceso metu dėl tiriamų aplinkybių buvo nuosekli, priešingai, negu tvirtinama skunde, naujų versijų nekėlė, teismo neklaidino. Institucija tyrimo metu nesurinko duomenų, kurie iš esmės paneigtų N. J. paaiškinimus dėl to, kaip ji suvokė informacijos, kurią nurodė paskambinusi bendruoju pagalbos telefono numeriu, atitikimą tikrovei ir kaip vertino specialiųjų tarnybų pagalbos šioje konkrečioje situacijoje reikalingumą. Apylinkės teismas, įvertinęs ne tik N. J. paaiškinimus, bet ir kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, tame tarpe ir pareigūnų paaiškinimus teisme, padarė pagrįstą išvadą dėl tyčios N. J. veiksmuose nebuvimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą nesant vieno iš būtinųjų pažeidimo sudėties požymių, nutraukė. Institucijos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti.

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su Institucijos skundo motyvu, kad policijos pareigūnai, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais, tačiau pažymi, kad šiuo atveju ir nebuvo nustatyta, kad pareigūnai būtų buvę šališki ar nagrinėjimo teisme metu davę neteisingus, tikrovės neatitinkančius parodymus. Pareigūnų parodymais, taip pat ir kitais aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kad bendruoju pagalbos telefono numeriu pateikta informacija nepasitvirtino. Ši aplinkybė nėra paneigta, ji buvo nustatyta ir skundžiamame nutarime. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviosios pusės požymių asmens veiksmuose buvimo vertintini ne tik tie duomenys, kurie patvirtina objektyviuosius pažeisimo sudėties požymius, tačiau ir tie, iš kurių teismas sprendžia apie tai, kaip pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė savo pranešimo apie pagalbos poreikį objektyvumą, jo atitikimą tikrovei. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų visuma nebuvo paneigta N. J. versija, kad informaciją ji suvokė esant teisinga, kas eliminuoja tyčią jos veiksmuose.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla N. J. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, procesinių pažeidimų tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus nenustatyta. Tenkinti Institucijos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutarimą naikinti ar jį keisti aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.