Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai N. J., išnagrinėjo N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteistos, nebaustos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. buvo traukiama atsakomybėn už tai, kad 2015 m. lapkričio 6 d. 11.16 val. (duomenys neskelbtini), iš jai priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinusi trumpuoju pagalbos numeriu 112, iškvietė spec. tarnybas – policiją, nesant pagalbos poreikio, t.y. pranešdama, kad V. M. ir jos dukra R. T., gyvenančios (duomenys neskelbtini), neprižiūri trijų nepilnamečių vaikų, vartoja alkoholį, ten gyvenantis vienerių metų vaikas maitinamas tik vandeniu ir duona, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 188(20) str.

Teismo posėdžio metu N. J. paaiškino, kad supranta dėl ko yra traukiama administracinėn atsakomybėn. Nurodė, kad paskambinusi trumpuoju pagalbos numeriu, pasakė tai, ką žinojo. Nurodė, kad ji nėra abejinga visuomenei, jai tų vaikučių iš tikrųjų gaila. Kiek žino, dabar visi traktuoja, kad skambino dėl to, kad jos vyras taip pat ten girtuokliavo. Paaiškino, kad iš dalies taip ir yra, bet jai buvo gaila ir vaikų. Nurodė, kad jai skambino moterys iš to kaimo, tačiau neprisistatė. Skambinusiosios sakė, kad žiūrėtų kas vyksta, nes jos vyras ten taip pat girtuokliauja, kad kelios paros vyksta orgijos, kad važinėja jos automobiliu. Tada paskambino Griškabūdžio socialinėms darbuotojoms. Taip pat jai pasakojo pažįstama moteris, gyvenanti kaimynystėje, kad pas ją buvo atėjęs vyriausias V. sūnus. Kuris sakęs, kad buvo pas mamą, kad ją rado girtą, kad apibarė ir tuo momentu atvažiavo policija bei socialinės darbuotojos. Patikslino, kad viskas vyko tą pačią dieną. Nurodė, kad pagalbos telefonu skambino 2015 m. lapkričio 6 d. Išgertuvės vyko ir policija atvažiavo tą pačią dieną. Kiek žino, girtumas alkotesteriu nebuvo nustatytas, todėl jo byloje ir nėra. Buvo Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje ir vedėja jai pasakė, kad ten niekas nesikeičia. Nurodė, kad V. pažįsta asmeniškai. Ji V. yra teikusi daug labdaros, padėjusi jos vaikučiams. Nurodė, kad V. dukra taip pat turi mažą vaiką. Patikslino, kad jos vyro pusbrolis gyvena su V.. Apie sudėtingą situaciją toje šeimoje jai seniai yra žinoma. Patvirtino, kad išgertuvės ten vyksta dažnai ir tą žino Vaiko teisių apsaugos skyrius, mero pavaduotojas, pas kurį taip pat buvo nuėjusi. Pavaduotojas sakė, kad žino kas ten darosi, kad vaikučiai buvo paimti, bet niekas nepasikeitė. Dar kartą patvirtino, kad jai tikrai labai gaila tų vaikų, bet gailėdama kitų pati nukentėjo.

Liudytoja L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimo požymius nustatė vadovaudamasi kolegų pareigūnų tarnybiniu pranešimu, iš seniūnijos gautu raštu ir pačios pažeidėjos apklausa. Nurodė, kad pokalbio metu N. J. nelabai akcentavo vaikus, kad pažeidinėjamos jų teisės, jai rūpėjo, ar jos vyras gali gerti tuose namuose. N. J. tiesiai nepasakė, kad dėl tos priežasties skambino, kad vyrą iš tų namų kas nors išvestų, bet taip buvo galima suprasti iš jos paaiškinimų. Kai pareigūnai buvo nuvažiavę, vyro nerado geriančio, niekas ten negirtavo. Nurodė, kad jokių girtavimo požymių ten nebuvo. Pasak pareigūnų, kurie buvo įvykyje, vyras miegojo. Nurodė, kad ji gavo seniūnijos informaciją, kad pareigūnai važiavo. Kiek kartų važiavo, ten nerado, kad būtų girtaujama. Nurodė, kad ji pati tos teritorijos ir šeimos nežino, kadangi tos teritorijos neaptarnauja. Nurodė, kad ji buvo padariusi pranešimą, kad ten girtaujama kelias dienas. Būtent tomis dienomis važiavo ir pareigūnai, ir socialinė darbuotoja, bet ten girtaujama nebuvo. Nurodė, kad kitos informacijos iš kaimynų, kitų asmenų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnų apie tą šeimą neturėjo.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad Stugučių kaime girtaujama ir neprižiūrimas vaikas. Buvo pasiųsti ji ir A. K. patikrinti aplinkybes. Pasiskambino Griškabūdžio seniūnijos socialinei darbuotojai ir nuvyko į minėtą šeimą. Ten mama buvo blaiva, net nebuvo reikalo nustatinėti girtumo, nes vizualiai matėsi, kad moteris nevartojusi alkoholinių gėrimų. Ji vaiką laikė ant rankų, vaikas buvo švariai aprengtas, namuose buvo šilta, paklausus kas padaryta valgyti buvo atsakyta, kad yra privirta bulvių ir padaryta balandėlių. Dar bevažiuojant socialinė darbuotoja sakė, kad iš vakaro ten buvo su apylinkės inspektoriumi ir tuo metu ten viskas buvo tvarkoje, kad mama negirtavo ir vaikas tikrai prižiūrėtas. Iš pačio vaiko matėsi, kad jis nėra nuskurdęs, badaujantis. Nurodė, kad vaikas yra normaliai besivystantis ir normalus. Nuėjus į kitą kambarį, ten buvo J., kuris yra to vaiko močiutės sugyventinio pusbrolis. Vyras pasakė, kad susipyko su žmona ir jau kelinta diena ten yra, kad žmona kerštaudama ir pavyduliaudama, kad vyras turi kažkokius tai santykius su to vaiko mama, skambinėja ir kelintą kartą kviečia policiją. Nurodė, kad į šeimą važiavo pirmą kartą, bet socialinė darbuotoja sakė, kad prieš tai buvo kelis kartus. Šeima yra socialinės rizikos sąrašuose. Ten pareigūnai lankosi dažnai. Patvirtino, kad problemų šeimoje yra, tačiau kai nuvažiavo tą dieną, tikrai viskas buvo tvarkoje. Nurodė, kad ten daugiau girtauja vaiko senelė ir jos sugyventinis, bet ne vaiko mama. Su vaiko mama tuo metu viskas buvo gerai. Nurodė, kad kiek kartų teko lankytis, mamos nė karto nerado girtos. Nurodė, kad tuose pačiuose namuose gyvena ir vaiko močiutės nepilnamečiai vaikai. Patikslino, kad pranešimas buvo tik apie vieną moterį, ir kad būtent ji neprižiūri savo vaiko. Nurodė, kad reikia bausti žmogų, kuris pranešė apie įvykį, nusprendė kai nepasitvirtino informacija. Šiuo metu visais atvejais nepasitvirtinus informacijai baudžia žmones, kadangi informacija nepasitvirtino, mano, kad ji yra melaginga.

Įvykio aplinkybes taip pat patvirtina byloje esanti medžiaga: tarnybinis pranešimas (b. l. 1), N. J. paaiškinimas raštu (b. l. 3), bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštas (b. l. 5), Šakių rajono savivaldybės administracijos Griškabūdžio seniūnijos raštas (b. l. 7) ir kita, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Įvertinus byloje esančiu įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 188 (20) straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už skambinimą pagalbos telefono numeriu žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Šioje byloje N. J. administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinama už tai, kad nesant pagalbos poreikio paskambino trumpuoju pagalbos numeriu ir iškvietė spec. tarnybas – policiją, todėl teismui būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo, objektyvumo bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259 str., 2591 str., 260 str., 284 str., 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 str., 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal ATPK 9 str., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyvioji pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma priešinga teisei veika. N. J. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagal ATPK 188 (20) straipsnį, numatantį atsakomybę už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Kaip matyti iš nurodyto straipsnio dispozicijos, būtinasis šios veikos požymis yra žinojimas, kad nėra pagalbos poreikio, t. y. skambinimas pagalbos telefono numeriu, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina šių tarnybų pagalba. Dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad nėra pagalbos poreikio“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad skambinimas pagalbos telefono numeriu ir specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Teismas pažymi, kad ATPK 188(20) str. numatyto pažeidimo kvalifikuojantis požymis yra būtent skambinimo pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio faktas ir tas skambinimas nėra siejamas su melagingu specialiųjų tarnybų iškvietimo faktu, nes ne kiekvienu skambinimo pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio atveju tokio skambinimo pasėkoje yra išsiunčiamos specialiosios tarnybos, kad reaguotų į skambutį.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymą bendrasis pagalbos telefono numeris 112 yra skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir, jei reikia, iškviesti (išsikviesti) atitinkamoms pagalbos tarnyboms (įstatymo 2 str. 1 d.). To paties įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagalbos prašymu laikomas numeriu 112 gautas prašymas suteikti pagalbą, tuo tarpu pagalbos prašymu nelaikomas prašymas suteikti informaciją ar pagalbą, kai akivaizdu, kad pranešama apie aplinkybes, nesusijusias su nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje.

N. J. skambindama bendruoju pagalbos telefono numeriu pranešė apie vaikų nepriežiūrą bei alkoholio vartojimą šeimoje, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, kas neprieštarauja bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paskirčiai, dėl ko nėra pagrindo policijos pareigūnų iškvietimą pripažinti žinomai melagingu ar nepagrįstu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad šeima, apie kurią buvo pranešta galimai tikrovės neatitinkami informacija, yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Tiek N. J., tiek byloje dalyvaujantys liudytojai patvirtino, kad šioje šeimoje nuolat lankosi ir policijos pareigūnai ir socialinės darbuotojos. Taip pat nebuvo paneigta informacija, kad šeimai trūksta socialinių įgūdžių, joje būna girtaujama. Tai parodo, kad situacija, kurią N. J. suvokė, kaip pavojingą, galimai galėjo pasitvirtini. Atsižvelgus į tai, teismas konstatuoja, kad vien dėl to, jog nuvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, nepasitvirtino pranešta informacija, skambinimo pagalbos telefono numeriu, negalima traktuoti kaip žinomo, kad nėra pagalbos poreikio. Teismo manymu, N. J. veikoje nebuvo būtinojo pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, pasireiškiančios skambinant pagalbos telefonu, suvokiant, kad tokios tarnybos pagalba nėra reikalinga.

Taigi atsakomybėn patrauktas asmuo skambino pagalbos telefonu, manydamas, kad nepilnamečiams vaikams gresia pavojus ir tokioje situacijoje jiems buvo būtina tarnybos pagalba, todėl N. J. veika neatitinka ATPK 188 (20) straipsnio dispozicijoje numatytos veikos būtinųjų požymių. Nors teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog nuvykus į įvykio vietą, vaikai buvo prižiūrėti ir pavalgę, kad tuo metu ten nebuvo girtuokliauja, tačiau tai nepaneigia tos aplinkybės, kad skambučio metu N. J. žinojo, jog iš tikrųjų nėra pagalbos poreikio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog N. J. skambino pagalbos telefonu siekdama apginti nepilnamečių vaikų teises, tad jos skambutis pagalbos telefonu numeriu, negali būti aiškinamas, kaip žinomas jog nėra pagalbos poreikio bei įvykdytas siekiant tyčia suklaidinti pareigūnus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad N. J. bendruoju pagalbos telefonu numeriu skambino žinant, kad nėra pagalbos poreikio, pranešdama apie tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes, jos veika nepagrįstai kvalifikuota kaip pažeidimo, numatyto ATPK 188 (20) straipsnyje, padarymas, kadangi jos veikoje nėra visų būtinų nurodyto pažeidimo požymių, todėl administracinė byla N. J. atžvilgiu nutrauktina.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d., 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinę bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 (20) str., N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.