Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-02-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-23-354/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-24
Bylos Nr.
AN2-23-354/2022
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00176-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. A.
Institucija
Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AN2-23-354/2022Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00176-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.6; 1.4.7; 1.5.1; 1.5.3; 16.9.4; 21.11.10
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. (toliau – ir Institucija) 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-11145-2021 D. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams už tai, kad 2021 m. lapkričio 7 d. 15.50 val. Radviliškio rajono savivaldybėje, magistralinio kelio Panevėžys-Šiauliai 49 km, vairuodamas transporto priemonę „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje ir kirto ištisinę kelių ženklinimo liniją, taip išvažiuodamas į priešpriešinį eismą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punktą.

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi D. A. skundo netenkino ir 2021 m. gruodžio 2 d. Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį bei, nustačius teisinį pagrindą (jei jis egzistuoja), šioje byloje pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normą ir neskirti specialiosios teisės atėmimo.

3.1. Apeliantas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad jis (D. A.) keletą kartų baustas administracine tvarka už greičio viršijimą per pastaruosius metus; teismas neatsižvelgė į tai, kad visi pažeidimai padaryti tame pačiame kelio ruože per itin trumpą laiko tarpą, visiems šiems pažeidimams buvo pritaikytas administracinis nurodymas, baudos už juos sumokėtos. Apelianto nuomone, teisiškai tokia situacija turėtų būti įvertinta kaip vienas tęstinis pažeidimas, o ne atskiri pažeidimai. Be to, teismas ignoravo tą aplinkybę, jog jis (apeliantas) automobilį vairuoja nuo 2009 metų ir anksčiau nei karto, per daugiau nei 10 metų, nebuvo baustas administracine tvarka.

3.2. Apelianto teigimu, skundžiamoje nutartyje klaidingai teigiama, kad lenkimo manevrą jis atliko sankryžoje. Pažymi, kad paaiškinime, skunde bei žodiniame bylos nagrinėjime visada akcentavo, kad lenkimo manevras buvo atliktas tiesiame kelyje, be susikirtimų su kitais keliais, esant geram matomumui. Šiuos teiginius patvirtina vaizdo įrašas iš automobilio, kuris pridėtas prie bylos. Policijos patruliai tarnybiniame pranešime lenkimo manevro kaip itin pavojingo irgi neįvardijo, be to, anksčiau lenkimas šiame kelio ruože prieš Linkaičių kaimą netgi buvo galimas (maps.google.com, koordinatės 55.778514, 23.619773). Įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, kadangi pažeidimo padarymo ir kaltės klausimas nebuvo ir nėra kvestionuojamas. Tačiau atsižvelgiant į faktą, kad lenkimo manevras sankryžoje yra žymiai pavojingesnis už lenkimą tiesiame kelyje be susikirtimų, apelianto nuomone, toks klaidingas bylos aplinkybių vertinimas galėjo turėti ir turėjo įtakos teismo apsisprendimui netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Apeliantas nurodo, kad teisminio proceso metu buvo pažeistos ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalių normos, nustatančios teismo pareigą aktyviai dalyvauti nustatant bylai svarbias ir reikšmingas aplinkybes. Teismas, kaip ir policijos įstaiga, tinkamai neįvertino pažeidimo rūšinio pavojingumo laipsnio ir dėl to buvo paskirta galimai neproporcinga, aiškiai per griežta nuobauda.

3.3. Apeliantas nurodo, kad turi 84 000 Eur nekilnojamojo turto kreditą, o darbinių funkcijų be vairuotojo pažymėjimo vykdyti praktiškai neįmanoma. Vairuotojo pažymėjimo atėmimas 3 mėnesiams reikštų jo pajamų sumažėjimą ketvirtadaliu per metus, dėl to gali kilti problemų vykdant įsipareigojimus bankui. Savo veiklai vykdyti yra gavęs subsidiją iš Užimtumo tarnybos, kuri atrinko jį kaip tinkamą pretendentą sėkmingai vykdyti planuojamą ekonominę veiklą. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, nukentės ne tik jis pats, tačiau ir valstybė, kuri „investavo“ į jo veiklą, iš šios veiklos valstybė negaus dalies mokesčių, kurie galėtų būti panaudoti ir tam tikram visuomenės interesui gerinti. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

3.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismui buvo nurodyta Šiaulių apylinkės teismo nutartis byloje Nr. II-920-951/2021, kai panašioje situacijoje buvo priimtas sprendimas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo. Apylinkės teismas į šią nutartį neatsižvelgė, taip pat jokių argumentų, kodėl analogiškomis aplinkybėmis ši teisės norma nėra taikoma, nepateikė. Siekiant vienodos teismų praktikos, šie sprendimai, esant kone identiškoms aplinkybėms, kardinaliai skirtis negali.

3.5. Kritiškai vertina skundžiamos nutarties išvadą, „kad ne visos asmens, pateikusio prašymą dėl nuobaudos sušvelninimo, nurodytos aplinkybės yra išskirtinės“. Tai reikštų, kad tam tikros byloje nustatytos aplinkybės visgi yra išskirtinės, tačiau, nors ir nustačius jų egzistavimą, visiškai atsisakoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normą. D. A. teigimu, apylinkės teismas laikė, kad tokios bylos aplinkybės, kaip nepriekaištinga jo reputacija, buvęs valstybės tarnautojo statusas bei gyventojų pasitikėjimas, išrenkant jį daugiabučio namo įgaliotiniu, yra visiškai nereikšmingos. Apelianto nuomone, šios aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad jis, neva, lengvabūdiškai sumenkino visuomenės interesus ir teikė prioritetinę reikšmę savo interesams.

3.6. Posėdis Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose, apelianto nuomone, sukėlė prielaidas abejoti dėl teisės į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 2 dalis numato, jog šaukimas proceso dalyviams turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas iki teismo posėdžio dienos. Šaukimą jis (apeliantas) gavo 2021 m. gruodžio 28 d., po pietų, t. y. likus mažiau nei 24 valandoms iki posėdžio, kuris įvyko 2021 m. gruodžio 29 d. 10.00 val., dėl ko turėjo labai mažai laiko pasiruošti posėdžiui bei suplanuoti kelionę iki teismo. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas procese dalyvavo per nuotolines ryšio priemones; posėdžio metu kilo techninių trukdžių, maždaug trečdalio pareigūno pasisakymo nebuvo įmanoma girdėti (itin smarkiai trūkinėjo ryšys), nebuvo galimybės tinkamai pasinaudoti replikos teise, kadangi nebuvo galima girdėti, kas prieš tai buvo sakoma. Posėdis nebuvo stabdomas ir pareigūnas nebuvo informuotas apie ryšio trukdžius, todėl savo kalbos nekartojo. Apelianto teigimu, teisė į teisingą ir nešališką teismą nebuvo užtikrinta, nors jis ir dalyvavo teismo posėdyje, tačiau posėdžio data ir vieta buvo laikoma paslaptyje iki paskutinės dienos, o pats teismo procesas neatrodė sąžiningas, teisingas ir nešališkas.

4. Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, apylinkės teismas, nagrinėdamas D. A. skundą, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai netenkino apelianto skundo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

D. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Žemesnės instancijos teismas

6. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

7. D. A. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. lapkričio 7 d. 15.50 val. vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje ir kirto ištisinę kelių ženklinimo liniją, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą.

8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Institucijos 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimo turinio matyti, jog administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, nustačiusi atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, nenustačiusi D. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė kaltininkui minimalią 170 Eur baudą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą minimaliam 3 mėnesių terminui.

Žemesnės instancijos teismas

9. ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui.

11. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju D. A. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Bylos duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui neturėtų būti skiriama ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė.

12. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – 84 000 Eur nekilnojamojo turto kreditas, teisės vairuoti transporto priemones būtinumas vykdant darbinę veiklą, pajamų sumažėjimas šią teisę atėmus, subsidijos iš Užimtumo tarnybos gavimas veiklai vykdyti, buvęs valstybės tarnautojo statusas, išrinkimas daugiabučio namo gyventojų įgaliotiniu – nėra išimtiniai atvejai ar ypatingos aplinkybės ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vykdoma individuali veikla siejama su poreikiu vairuoti transporto priemones, kad terminuotai šią teisę praradus galimas pajamų sumažėjimas, galbūt, prievolių bankui vykdymo pasunkėjimas, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, pirmiausiai privalėjo įvertinti jis pats (apeliantas), o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, riziką. Kita vertus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta apeliantui galimybės apskritai dirbti (toliau vykdyti individualią veiklą). Sutiktina, kad D. A. išrinkimas daugiabučio namo gyventojų įgaliotiniu, subsidijos iš Užimtumo tarnybos, atrinkusios jį kaip tinkamą pretendentą planuojamai ekonominei veiklai vykdyti, ankstesnis darbas valstybės tarnyboje teigiamai apibūdina apeliantą, tačiau jos nėra tokios, kad galėtų lemti išskirtinį administracinės atsakomybės švelninimą. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad D. A. 2021 m. už greičio viršijimą pagal ANK 416 straipsnio 2, 3 dalis baustas 6 kartus ir nors šie pažeidimai padaryti tame pačiame kelio ruože, šios aplinkybės, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, negali būti sumenkintos.

13. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalių normas, nustatančias teismo pareigą aktyviai dalyvauti nustatant bylai svarbias ir reikšmingas aplinkybes. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, kaip ir Institucija, tinkamai neįvertino nusižengimo rūšinio pavojingumo laipsnio (skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, jog lenkimo manevrą D. A. atliko sankryžoje), dėl to buvo paskirta galimai neproporcinga, aiškiai per griežta nuobauda. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pateikdamas apylinkės teismui skundą dėl Institucijos nutarimo, D. A. prašė peržiūrėti skundžiamą nutarimą tik dalyje dėl jam skirtos administracinio poveikio priemonės skyrimo, Institucijos nutarimu nustatytos nusižengimo padarymo aplinkybės, kaltės klausimas, nusižengimo juridinė kvalifikacija ginčijama nebuvo. Vien tai, jog skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje klaidingai nurodyta, kad lenkimo manevras buvo atliktas sankryžoje, neleidžia spręsti, kad buvo tinkamai neįvertintas D. A. padaryto nusižengimo rūšinio pavojingumo laipsnis. Lenkimo manevras kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, kertant ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, nors ir atliktas esant geram matomumui, tiesiame kelyje be jokių posūkių ar susikirtimų su kitais šalutiniais keliais, neabejotinai kelia grėsmę eismo saugumui, todėl vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo.

14. D. A. apeliaciniame skunde nurodoma Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-920-951/2021 negali būti precedentas, sprendžiant šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimą, kadangi nurodomos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi vis tik yra skirtingi. Sprendimas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo yra labai individualus dėl kiekvienoje byloje iš esmės esančių skirtingų aplinkybių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybės. Be to, pažymėtina ir tai, kad aukštesniųjų, nei apylinkės, teismų praktika taip pat skiriasi nuo paminėtosios apeliaciniame skunde.

15. Atsakydamas į apelianto teiginius dėl teisės į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundai dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjami ne pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, o pagal Administracinių nusižengimo kodekse nustatytą teisinį reguliavimą. Pagal ANK 639 straipsnį skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šio kodekso XXXVI skyriuje. ANK normos nenustato termino, prieš kiek dienų iki teismo posėdžio dienos administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims turi būti įteikti šaukimai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, byla su D. A. skundu teisėjai atiduota 2021 m. gruodžio 17 d. (penktadienį), šaukimas į teismo posėdį išsiųstas 2021 m. gruodžio 20 d. (pirmadienį). Vertinti, kad šaukimas išsiųstas pavėluotai, pažeidžiant ANK normas, pagrindo nėra. Dėl apelianto argumentų, susijusių su techniniais trukdžiais, iškilusiais Institucijos atstovo pasisakymo apylinkės teismo posėdyje metu, pažymėtina, kad, išklausius Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad Institucijos atstovo pasisakymo metu (visa pasisakymo trukmė pagal garso įrašą: nuo 08.12 min. iki 11.01 min.) iš tiesų iškilo techninių trukdžių, tačiau jie truko trumpą laiko tarpą (nuo 08.42 min. iki 09.04 min., iš viso – 22 s), didžioji dalis Institucijos atstovo pasisakymo buvo gerai girdima, pagrindo manyti, jog dėl šių trukdžių D. A. nesuprato Institucijos pozicijos dėl jo skundo, nėra. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasakė baigiamąją kalbą, joje išdėstė savo nesutikimą su Institucijos atstovo pasisakymo metu išsakytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teisme nagrinėjant D. A. skundą buvo pažeista administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į tinkamą procesą, teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą. Konkrečių faktų, kurie leistų abejoti D. A. skundą nagrinėjusio apylinkės teismo nešališkumu, apeliantas nenurodė, tokių faktų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

16. Tokiu būdu, apylinkės teismas, netaikęs D. A. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nepanaikinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinio poveikio priemonės, įstatymo nuostatų nepažeidė. Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė yra adekvati D. A. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams – tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Naikinti ar keisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė