Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, susituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. J. 2023 m. balandžio 17 d., apie 20.35 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo Nr. 35 kieme, vairavo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Šios teisės neteko maždaug prieš dvidešimt metų už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ir daugiau jos neįgijo. 2023 m. balandžio 17 d. jis nusipirko automobilį Opel Zafira, valst. Nr. nepamena. Šiuo automobiliu pardavėjas atvažiavo į jo namų kiemą, jie sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, jis sumokėjo už automobilį 1300 Eur ir, palikęs automobilį jo namų kieme, pardavėjas išvyko. Tą patį vakarą jis su žmona nutarė „aplaistyti“ automobilį ir dviese išgėrė keletą stikliukų brendžio. Paskui jis nutarė nupirktą automobilį perstatyti, kad kaimynams būtų patogiau pasistatyti savo automobilius. Išėjęs į kiemą, sėdo į savo automobilį. Užvedęs automobilį, jis norėjo pavažiuoti atbula eiga, tačiau sumaišė pavaras ir pradėjo važiuoti į priekį. Kai prisilietė prie namo sienos, sustojo. Tada perjungė pavarą ir, atbuline eiga pavažiavęs, pastatė automobilį, išjungė variklį ir grįžo namo. Namuose dar išgėrė brendžio. Maždaug po valandos laiko į jo namus atvyko policijos pareigūnai ir alkotesteriu patikrino jo girtumą. Jis pūtė du kartus, su alkotesterio parodymais sutiko. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio.

Kaltinamasis Ž. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja, todėl byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

liudytoja K. K. parodė, kad 2023 m. balandžio 17 d., apie 20.16 val., būdama savo namuose, išgirdo lauke, po langais, trenksmą, lyg būtų kas atsitrenkę į daugiabučio namo sieną. Po to išgirdo ir antrą kartą tokį pat trenksmą į sieną. Namuose pradėjo loti šuo ir ji iš karto priėjo prie savo kambaryje esančio lango. Pamatė, kad nuo lango sienos atbula eiga važiuoja pilkos spalvos automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pamačiusi, kad vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, keistai manevruoja, ji savo mobiliuoju telefonu viską pradėjo filmuoti. Matė, kad lauke prie automobilio stovėjo moteris, kuri tiesiog stovėjo ir žiūrėjo į važiuojantį Opel automobilį. Tą moterį ji atpažino, nes yra kaimynė iš kitos laiptinės, žinojo ir kur ši gyvena. Žiūrėdama, kas bus toliau, ji viską filmavo ir pastebėjo, kad minėto Opel automobilio vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, užvažiavo ant bordiūro, žalios vejos ir dar važiavo atbulas kelis metrus. Matė, kad už automobilio vairo sėdėjo apie 50 metų amžiaus vyras. Nuvažiavęs atbuline eiga žalia veja keletą metrų, automobilis sustojo. Vėliau ji pamatė, kad automobilis parvažiuoja atgal, bet jau priekiu, ir nuvažiavęs nuo žalios vejos, bordiūro, sustojo stovėjimo aikštelėje. Užgesinęs automobilį, vairuotojas išlipo. Matė, kad vairuotojas užrakino automobilį, priėjo prie tos pačios moters ir abu nuėjo į kitą laiptinę. Tą minėtą vyriškį taipogi žino tik iš matymo, jie yra kaimynai, gyvena kitoje laiptinėje pirmame aukšte. Tas vyriškis buvo akivaizdžiai girtas, nes labai svirduliavo, o su šiuo vyriškiu buvusi moteris taipogi buvo girta, nes matėsi akivaizdžiai, kad jos koordinacija buvo sutrikusi. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji viską paaiškino ir nurodė, kur minėti asmenys gyvena (b. l. 29-31).

Iš apžiūros protokolo ir vaizdo bei garso įrašo, užfiksuoto kompaktinėje plokštelėje, matyti, kad 2023 m. balandžio 17 d., 20.50 val., į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai, ieško automobilio. Rastą automobilį apžiūri ir pastebi, kad priekinis valstybinis numeris yra įlenktas. Už aikštelėje stovinčio automobilio galo matomos vėžės per žalią veją. Po to pareigūnai apžiūri daugiabučio namo sieną. Per langą žiūri mergina, kuri pasako, kad matė įvykį ir girdėjo kaip du kartus vairuotojas atsitrenkė į namo sieną, ją pažadino ir po to nuvažiavo į žolyną. Sako, kad vairavo vyras, kuris buvo apsirengęs treningais, o šio žmona lauke stovėjo ir žiūrėjo, po to užrakino mašiną ir paėmė raktelius. Mergina nurodė, kur šie asmenys gyvena, kaip atrodė. Dar pamini, kad vyras, kai išlipo iš automobilio, vos parėjo namo. Pareigūnai, išsiaiškinę, kad vyras važiavo atbuline eiga per veją, nuėjo apžiūrėti paliktų vėžių. Toliau pareigūnai nueina pas vyrą, kuris vairavo automobilį, t. y. Ž. J. Buto duris atidaro moteris, kuri pareigūnams papasakoja, kad jos vyras, vairuodamas kieme stovintį pilkos spalvos automobilį Opel, atsitrenkė į namo sieną, išvažinėjo žolę. Paskui moteris pakviečia Ž. J. Šis ateina iš kambario svyruodamas ir pareigūnams pasakoja, kad niekur nevažiavo, o tik kieme išbandė. Sako, kad ką tik automobilį atvarė pats savininkas, iš kurio pirko, ir pastatė kieme. Toliau pasakoja, kad norėjo automobilį pastatyti geriau, todėl automobiliu važinėjo po kiemą, į kelią išvažiavęs nebuvo. Pareigūnai klausia, ar šis yra įgijęs teisę vairuoti automobilį, vyras atsako, kad kažkada turėjo, prarado už tą patį. Tikrinamas ir nustatomas vyro bei moters girtumas. Pareigūnui paklausus vyro, kaip šis sugebėjo užvažiuoti ant bortelio, žalios vejos ir atsitrenkti į namo sieną, vyras numoja ranka ir atsako, kad geriau neklausk. Toliau vyras kalba, kad pabandė automobilį pastatyti aikštelėje. Pareigūnui paklausus, kaip jis ant žolės užvažiavo per bortelį, vyras sako, „nu padraginau‘ (b. l. 11-13).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Astos Pakalniškės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neblaivaus vairuotojo. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme stovėjo automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus automobilį, buvo pastebėtas nežymiai įlenktas priekinis valstybinis numeris, žolėje rato vėžė. Daugiabučio namo siena nebuvo apgadinta. Per langą žiūrėjusi K. K. paaiškino, kad matė kaip neblaivus kaimynas, gyvenantis kitoje laiptinėje, važinėjo po kiemą automobiliu bei nurodė, kur šis asmuo gyvena. Nuėjus į K. K. nurodytą butą, jame buvęs vyriškis, pateikė asmens dokumentą, iš kurio buvo nustatyta, kad tai Ž. J. Šiam buvo nustatytas 2,48 promilių girtumas. Ž. J. nurodė, kad šį vakarą nusipirko automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pardavėju pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilio pardavėjas jam atvarė automobilį ir paliko jo gyvenamo daugiabučio namo kieme. Dar sakė, kad kažkuriuo momentu, būdamas girtas, jis sugalvojo kieme pamanevruoti nusipirktu automobiliu, todėl išėjo į kiemą, sėdo į automobilį ir kažkaip bandė važiuoti pirmyn – atgal. Teisės vairuoti transporto priemones neturi, nes prieš 17 metų yra praradęs dėl girtumo (b. l. 14-15).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje stovi automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį matosi, kad nežymiai yra įlenktas priekinis valstybinio numerio ženklas. Apžiūrint daugiabučio sieną, jokių apgadinimų nepastebėta. Palei namą yra betoninis takelis, prie takelio žolėje matosi dalinis automobilio padangos įspaudas. Apžiūrint už automobilio esantį žolyną, ties automobilio galu matosi apie dešimt metrų automobilio vėžės. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-26).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad K. K. pateikė du vaizdo įrašus iš įvykio vietos, darytus 2023 m. balandžio 17 d., 20.15 val. ir 20.16 val. Viename vaizdo įraše matoma automobilio stovėjimo aikštelė, stovintys automobiliai ir toliau matomas pilkos spalvos Opel markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis ant žalios vejos. Kitame vaizdo įraše matomas pilkos spalvos automobilis prie pat namo sienos (b. l. 33-42).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę, esančią adresu Naujoji Akmenė, J. Dalinkevičiaus g. 2F (b. l. 43).

Neblaivumo nustatymo akte ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2023 m. balandžio 17 d. alkoholio kiekio matavimo prietaisu Alcotest 7510 ARPK-0117, patikros Nr. 1690288, Ž. J. nustatytas neblaivumas: 21.03 val. – 2,48 promilių, 21.23 val. – 2,99 promilių (b. l. 44, 56-58).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės išrašų ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 17 d., 18.05 val., K. P. už 1300 Eur pardavė Ž. J. (b. l. 45, 48-50).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo Ž. J. padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta. Jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

BK 41 straipsnyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis Ž. J. teisiamas pirmą kartą, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina su areštu ar laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas (b. l. 67-68), nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, tai, kad nusikaltimu žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis Ž. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, nustatytinas šešių mėnesių terminas baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamais Ž. J. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Pažymėtina, kad vairavimo neįgijus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam Ž. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šioje byloje nustatyta, kad automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį kaltinamasis Ž. J. vairavo būdamas neblaivus, priklauso kaltinamajam Ž. J., todėl yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti šį automobilį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinės plokštelė, prisegta prie bylos viršelio, paliktina baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Ž. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 75 MGL dydžio (3750 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 50 MGL dydžio (2500 Eur) baudą.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį, Ž. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnį, Ž. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Kol nuosprendis įsiteisės nuteistajam Ž. J. palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuteistajam Ž. J. išaiškinti, kad baudą jis privalo sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinę plokštelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.