Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

9. Dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 49SF-1466-(14.49.104.) ir NŽT 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. 1SS-1678-(9.5.) nurodo, kad juose nepagrįstai teigiama, jog ginčas dėl Žemės sklypo grąžinimo jau yra išspręstas. Panaudos sutartis nustojo galioti, o tai reiškia, kad išnyko Žemės sklypo statusas – išperkama valstybės žemė, todėl Žemės sklypo grąžinimo natūra klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo. Pažymėjo, kad pareiškėja prašymais NŽT prašė ne panaikinti Panaudos sutartį, o nesudaryti naujos Panaudos sutarties ir grąžinti Žemės sklypą natūra, tačiau šiuo klausimu joks subjektas nėra pasisakęs. Minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas Panaudos sutarties panaikinimo klausimas, o šiai dienai Panaudos sutartis yra pasibaigusi.

10. Pareiškėja yra pateikusi naujas aplinkybes – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei NŽT skyriaus aktą, patvirtinančius, kad Žemės sklypas yra apleistas. Todėl turėjo būti sprendžiamas klausimas, ar Žemės sklypas reikalingas Vilniaus universitetui. Be to, nebuvo išspręsta dėl pareiškėjos teiginių, kad Žemės sklypą, remiantis 2004 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-376, numatoma naudoti Golfo laukams. Ši aplinkybė taip pat nebuvo vertinama civilinėje byloje. Pabrėžė, kad tiek NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. 49SF-1466-(14.49.104.), tiek NŽT 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. 1SS-1678-(9.5.) priimti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą, 8 straipsnį bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) 35.3 punktą.

11. Dėl Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. A51-67126/18(2.14.2.12-MP8) teisėtumo nurodo, kad šis sprendimas paremtas tik prielaidomis ir nepagrįstai teigiama, kad žemės sklypas negali būti grąžintas, nes Botanikos sodo teritorijoje nėra numatytos individualios statybos ir nėra pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių statinių. Pažymėjo, kad tokio reikalavimo teisės aktai iš vis nenumato.

12. Dėl NŽT Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-46-(14.49.) ir Panaudos sutarties nurodo, kad iš Žemės sklypo kadastrinės bylos nustatė, kad Žemės sklype esantys pastatai išsidėstę viršutinėje (šiaurinėje) žemės sklypo dalyje ir yra reikšmingai nutolę nuo Žemės klypo dalies. Byloje nėra parengto plano, kokio dydžio žemės plotas reikalingas statiniams eksploatuoti. Atkreipė dėmesį, kad Panaudos sutartis sudaryta jau pradėjus nagrinėti šią administracinę bylą, todėl buvo pažeistas taip pat ir gerojo administravimo principas.

14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kartu atstovaujanti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

15. Nurodo, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. A51-67126/18(2.14.2.12-MR8) pareiškėją informavo, kad visas registre įregistruotas žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini) (plotas apie 170 ha) – (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba, yra įregistruotas Kultūros vertybių registre. Tokie sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai neperduodami. Sklypai perduodami tik tuo atveju, jei šiose vietose asmenims nuosavybės teise priklauso pastatai. Botanikos sodo teritorijoje nėra suprojektuotos individualios statybos, taip pat nėra nuosavybės teise piliečiui priklausančių pastatų, todėl nuosavybės teisių atkūrimas negalimas.

16. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 2-982-727/2013 išnagrinėjo Žemės sklypo nustatytų ribų ir jo perdavimo panaudos teise valdyti Vilniaus universitetui teisėtumą. Sprendime nurodyta, kad Žemės sklypas naudojamas viešiems tikslams, todėl negali būti perduotas privatiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas įsiteisėjo, taip pat į tai, kad žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), įrašytas į Kultūros vertybių registrą, todėl buvo priimtas Įsakymas ir Panaudos sutartis.

20. Dėl pareiškėjos į bylą pateiktų faktines aplinkybes fiksuojančių protokolų nurodė, kad jais užfiksuota tik tos dienos padėtis, tačiau šie dokumentai nepatvirtina, kad sklypas buvo neprižiūrėtas 13 metų.

21. Dėl pareiškėjos į bylą pateikto Vilniaus miesto valdybos Aplinkos apsaugos skyriaus 1995 m. kovo 16 d. rašto Nr. 15-48, kuris, kaip teigia pareiškėja, patvirtina, kad dalis (duomenys neskelbtini) parko teritorijos buvo priskirta individualių namų teritorijai ir tai nekliudė įgyvendinti Botanikos sodo veiklos tikslų, nurodo, kad iš šio rašto turinio nėra aišku, apie kokią Žemės sklypo dalį, skirtą individualiai namų statybai, kalbama. Atkreipė dėmesį, kad Botanikos sodo valdomo žemės sklypo ribos buvo patvirtintos Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 10 sprendimu Nr. 686V ir šių ribų teisėtumas yra pripažintas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-982-727/2013.

22. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, kad 1694955 ha teritorija, dar 1974 m. skirta Vilniaus universiteto Botanikos sodui, sudaro vientisą sklypą, kuriame stovi Vilniaus universiteto Botanikos sodo valdomi statiniai, todėl pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą tokia žemė laikytina valstybės išperkama ir natūra negrąžinama, todėl žemės grąžinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kitais įstatyme numatytais būdais.

23. Nurodo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą šis žemės sklypas yra intensyviam naudojimui įrengiamų želdinių teritorijoje. Taigi, nagrinėjamu atveju, pareiškėjos pageidaujamas suprojektuoti sklypas yra visuomeninio naudojimo būdo žemės sklype ir todėl nėra tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Atsižvelgiant į tai Administracija pagrįstai atsisakė formuoti pareiškėjos pageidaujamą grąžinti žemės sklypą.

35. Pareiškėja su 2018 m. vasario 21 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, kuriuo prašė nepratęsti panaudos sutarties.

36. NŽT Vilniaus miesto skyrius su 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 49SJN-967-(14.49.105.) kreipėsi į Administraciją prašydamas apsvarstyti galimybę dėl Botanikos sodui suformuoto Žemės sklypo sumažinimo ir dalies sklypo grąžinimo pretendentams, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į buvusio žemės savininko P. I. iki nacionalizacijos valdytą žemę.

37. Administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. A51-67126/18(2.14.2.12-MP8) pareiškėją ir NŽT Vilniaus miesto skyrių informavo, kad formuoti naują papildomą, natūra grąžintiną žemės sklypą nėra teisinio pagrindo, nes Žemės sklype esantys statiniai patikėjimo teise perduoti Vilniaus universitetui iki 2036 metų ir jų eksploatacijai turi būti suteiktas reikalingas žemės sklypas.

38. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjos 2018 m. vasario 21 d. prašymą, 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 49SJN-966-(14.49.105.) kreipėsi į Vilniaus universitetą ir prašė paaiškinti bei pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog Botanikos sodui reikalingas visas Žemės sklypas, bei nurodyti, kokia veikla bus vykdoma Žemės sklypo dalyje, į kurią patenka buvusio žemės savininko P. I. turėta žemėvalda.

39. Vilniaus universitetas 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 60000-SR-433 informavo, kad dar nagrinėjant civilinę bylą yra pagrindęs ginčytino sklypo dalies reikalingumą Botanikos sodo veiklai plėtoti bei visuomenės interesams tenkinti.

40. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. 49SF-1405-(14.49.105.) kreipėsi į Vilniaus universitetą dėl statinių, esančių Žemės sklype, naudojimo. Apie atliekamus veiksmus pareiškėja buvo informuota 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. 49SF-1466-(14.49.104.), kuriame nurodė, kad ginčas dėl Žemės sklypo panaudos sutarties panaikinimo 24985 kv. m. ploto dalyje ir jos perdavimo panaudos teise valdyti Vilniaus universitetui išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-982-727/2013, todėl pareiškėjos patikslintas skundas atmetamas.

41. Pareiškėja su 2018 m. liepos 18 d. skundu dėl panaudos sutarties nepratęsimo bei nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi į NŽT, kuri 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 1SS-1678-(9.5.) pareiškėjos skundo netenkino.

52. NŽT 2018 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1SS-1678-(9.5.) skundo netenkino.

53 Administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. A51-67126/18(2.14.2.-MP8) informavo, kad sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas ir pagal panaudos sutartį perduotas naudotis statinių, kuriems eksploatuoti ir buvo suformuotas, savininkams – Vilniaus universitetui. Taip pat nurodė, kad buvusio savininko P. I. nuosavybės teise turėtos žemės vietoje suprojektuoti laisvos (neužstatytos) žemės sklypą grąžinimui natūra nėra teisinio pagrindo, nes Botanikos sodo teritorijoje nėra numatytos individualios statybos ir nėra nuosavybės teise piliečiui priklausančių gyvenamųjų namų ar kitų pastatų.

54. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. sausio 25 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-46-(14.49.2.), kuriuo perdavė neatlygintinai naudotis Vilniaus universitetui 1694955 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą.

55. Valstybinės žemės panaudos 2019 m. sausio 28 d. sutartimi Nr. 49SUN-4-(14.49.58.)/(1.80)SU-407 Vilniaus universiterui iki 2036 m. kovo 29 buvo perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

56. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir proceso šalių argumentų matyti, kad pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko (tėvo) P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 2,4985 ha žemės plotą. Byloje nėra ginčo, kad buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 2,4985 ha žemės dalis pateko į Vilniaus universiteto Botanikos sodo naudojamą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra įkurtas Vilniaus universiteto Botanikos sodas. NŽT netenkino pareiškėjos prašymo nepratęsti panaudos sutarties Vilniaus universitetui ir Įsakymu perdavė Vilniaus universitetui teisę neatlygintinai naudotis 1694955 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypu. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį pateko 2,4985 ha žemės plotas ir į kurį nuosavybės teises siekia atkurti pareiškėja, Panaudos sutartimi, galiojančia iki 2036 m. kovo 29 d., buvo perduotas Vilniaus universiterui.

57. Pagrindiniai argumentai, kuriais remiantis buvo atsisakyta pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į P. I. valdytą žemę yra tai, kad P. I. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei.

58. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

59. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises pageidauja atkurti pareiškėja, nuo 1974 m. priklauso Botanikos sodo teritorijai. Žemės sklype, kuris priklauso Botanikos sodui yra statiniai, kurie yra perduoti Botanikos sodui turto patikėjimo teise iki 2036 metų. Atsižvelgiant į tai, kad sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Vilniaus universiteto Botanikos sodo valdomi statiniai ir statinių savininkas turi teisę į jam priklausančių statinių eksploatavimui suprojektuotą žemės sklypą, todėl tokia žemė, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, laikytina valstybės išperkama žeme ir nuosavybės grąžinimas į šį žemės plotą negalimas.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijoje. Tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, minėtam žemės sklypui yra nustatytas visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdas. Taigi pareiškėjos pageidaujamo suprojektuoti sklypo naudojimo būdas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodyto sklypo naudojimo būdo ir paskirties – intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinė zona.

61. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai bei kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad visas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), į kurio dalį patenka pareiškėjos pageidaujamas natūra gauti sklypas, yra įregistruotas Kultūros vertybių registre (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad Vilniaus universiteto Botanikos sodas įsteigtas (duomenys neskelbtini) dvaro sodyboje, o (duomenys neskelbtini) dvaro sodyba ir parkas yra aukštos kultūrinės vertės ansamblis. Pareiškėja į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjai, ar P. I. priklausančių gyvenamųjų ar kitų pastatų, taip pat nepateikė duomenų, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus ginčo žemėje numatoma individuali statyba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja jokiais įrodymais nepagrindė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų išimčių, todėl pareiškėjos norimas įsigyti sklypas nuosavybėn negali būti perduotas.

63. Pareiškėja prie skundo pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad Žemės sklypas yra apleistas. Taip pat prieštaravo, kad nebuvo išspręsta, ar ginčo sklypas iš viso reikalingas Botanikos sodui, nebuvo aiškiai išdėstytos aplinkybės dėl žemės sklypo ploto, kuriame numatoma įrengti Golfo laukus ir pan. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei šios abejonės būtų pripažintos pagrįstomis, pareiškėja vis tiek neturėtų teisės atkurti nuosavybės teisių į buvusio savininko (tėvo) P. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 2,4985 ha žemės plotą, kuris pateko į Vilniaus universiteto Botanikos sodo teritoriją, nes nuosavybės teisių atkūrimas į teritorijas, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, iš esmės yra negalimas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, tačiau kurių pareiškėja, kaip egzistuojančių, neįrodė.