- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-119-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-042780-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- Lietuvos ir Ukrainos UAB „Talalita“
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos ir Ukrainos UAB „Talalita“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimo ir 2014 m. rugsėjo 12 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-163-569/2014 pagal Lietuvos ir Ukrainos UAB „Talalita“ ieškinį atsakovui A. P. projektavimo biurui dėl avanso, nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Lietuvos ir Ukrainos UAB „Talalita“ pateikė ieškinį atsakovui A. P. projektavimo biurui dėl 500 Lt avanso, 50000 Lt nuostolių ir patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos ir Ukrainos UAB „Talalita“ kreipėsi į A. P. projektavimo biurą, kad būtų parengtas komercinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo į mokslo paskirties pastatą techninis projektas (bendroji, sklypo plano, architektūrinė, gaisrinės saugos dalys). Ieškovė su atsakovu pasirašė projektavimo darbų sutartį Nr. 10/2012-08, atsakovas (vykdytojas) darbus įpareigojo atlikti iki 2012-10-30. Šalys sutarė, kad už projektavimo darbus ieškovė atsakovui sumokės 3000 Lt, iš jų avansas – 500 Lt. 2012-08-10 A. P. projektavimo biuras išrašė sąskaitą faktūrą APL Nr. 014 – 3000 Lt sumai, atsakovas dalį sumos – 500 Lt – sumokėjo tą pačią dieną. Ieškovė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal 2007-01-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.2007-01 buvo išnuomojusi VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“ dešimčiai metų, kuri reikalavo iki 2012-10-01 pakeisti patalpų paskirtį į mokslo (švietimo) paskirties, kad pastatas atitiktų 2010-07-13 Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-532 44.4 p. reikalavimus, priešingu atveju, kolegija grasino nutraukti nuomos sutartį. Kadangi ieškovė tikėjosi, kad atsakovas įvykdys savo įsipareigojimus ir kaip nors pavyks susigrąžinti nuomininką ir taip atstatyti prarastas pajamas, atsakovas buvo raginamas kuo greičiau užbaigti numatytus projektavimo darbus, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė. 2013-04-30 ieškovas atsakovui išsiuntė pranešimą, kad projektavimo darbų sutartis yra nutraukiama, kadangi nėra atlikti joje numatyti darbai, paprašyta gražinti 500 Lt avansą ir sumokėti delspinigius. Atsakovas ieškovei atsakymo nepateikė, todėl pagal LR CK 6.218 str. sutartis laikoma nutraukta praėjus 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, t. y. nuo 2013-06-03. Ieškovė nurodė, kad šalių sutartyje 4.2 p. buvo numatyta, kad vykdytojas, pažeidęs sutarties 1.3 p. nustatytą darbų atlikimo terminą, moka užsakovui 0,2 proc. delspinigius nuo 2.1 p. nurodytos darbų kainos (3000,00 Lt) už kiekvieną, uždelstą, dieną. Be to, kadangi ieškovė prarado nuomininką dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, prarado ir pajamas, kurias gavo iš nekilojamojo turto nuomos. Nurodė, kad ieškovė būtų gavusi po 14500 Lt per mėnesį pajamų iki 2017-01-02 (nuomos sutarties termino pabaiga).
Atsakovas A. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, kaip užsakovas, nepateikė vykdytojui patvirtintos užduoties bei projektavimo sąlygų sąvado su techninėmis sąlygomis, t. y. neįvykdė Projektavimo darbų sutarties 1.2 p. bei 3.1 p. jai numatytos pareigos pateikti vykdytojui užduotis projektavimui, todėl, neturėdamas patvirtintos užduoties, atsakovas negalėjo tinkamai ir laiku įvykdyti minėtos sutarties. Be to, ieškovė pažeidė LR CK 6.701 straipsnyje numatytą pareigą perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techninius dokumentus, nepavedė atsakovui parengti užduotį pačiam. Be to, atsakovas niekada nebuvo įpareigotas pakeisti pastato paskirtį, nes tai ne jo kompetencija, jam buvo pavesta tik parengti projektą dėl komercinio pastato paskirties keitimo į mokslo paskirties pastatą. Nurodė, kad atsakovas, gavęs 500 Lt avansą, šią sumą panaudojo topografinės pastato teritorijos nuotraukos parengimui, tikslinimui visų pastato aukštų planų. Manė, kad ieškovė, sudarydama Projektavimo darbų sutartį, sąmoningai vengė pateikti užduotį, siekė, kad atsakovas padarytų jai naudingą projektą, prieštaraujantį įstatymų reikalavimams (be statybos darbų atlikimo, per minimalų terminą, kad nuomininkas nesuspėtų nutraukti nuomos sutarties), o tokie ieškovės lūkesčiai negali būti pripažinti teisėtais. Atsakovas svarstė supaprastinto projekto parengimo galimybę, tačiau perspėjo ieškovę, kad gali kilti problemų jį derinant, o ieškovė reikalavo rizikuoti. Parengtas supaprastintas projektas buvo pateiktas derinimui. Projektą atsisakė pasirašyti Žmonių su negalia sąjunga, teigdama, kad pastate turi būti įrengtas liftas neįgaliesiems. Ieškovė, nepateikdama užduoties, kėlė atsakovui reikalavimus, prieštaraujančius įstatymui ir tik todėl projekto nepavyko tinkamai parengti ir suderinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei Lietuvos ir Ukrainos UAB „Talalita“ iš atsakovo A. P. projektavimo biuro 500 Lt sumokėto avanso, iš ieškovės Lietuvos ir Ukrainos UAB „Talalita“ atsakovui A. P. projektavimo biurui priteisė 2140 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 1515 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitą dalį ieškinio atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kokių dokumentų ieškovė jam nepateikė, ar kad atsakovas reikalavo juos pateikti. Sprendė, kad šios atsakovo nurodytos aplinkybės prieštaravo paties atsakovo paaiškinimams ir byloje esantiems įrodymams, kadangi byloje buvo pateiktas jo atliktas komercinio pastato paskirties keitimo į mokslo paskirties pastatą adresu (duomenys neskelbtini), projektas, pats atsakovas tvirtino, kad projektą jis parengė. Todėl teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog projektavimo sąlygų sąvado nepateikimas sąlygojo sutarties įvykdymo terminus. Kadangi atsakovas pripažino, kad jam sutarties sudarymo metu buvo aiški projektavimo užduotis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog sutartis neįvykdyta dėl ieškovės kaltės. Teismas nurodė, kad atsakovas, būdamas savo srities profesionalas, privalėjo įvertinti, ar sugebės parengti projektą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, o ne teisintis, jog vykdė ieškovės norus. Kadangi atsakovas pažeidė sutartį, jo parengtas projektas suderintas nebuvo, teismas konstatavo, kad ieškovė negavo sutartimi sulygto darbo rezultatų. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas pažeidė darbų atlikimo terminus, tačiau teismas nustatė, kad atliktų darbų rezultatai šiuo atveju sutarties neįvykdymui neturėjo lemiamos reikšmės, įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad ji buvo apskritai neįvykdyta. Nors šalys ir pratęsė sutarties įvykdymo terminą iki 2012 m. gruodžio 4 d., tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jokios prasmės šio termino pratęsimas neturėjo. Teismas sprendė, kad ieškovė pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas (sutarties p. 4.6) pagrįstai ją nutraukė dėl esminio sutarties nevykdymo, todėl ieškovės reikalavimą tenkino ir iš atsakovo ieškovei priteisė sumokėtą 500 Lt avansą.
Dėl netiesioginių nuostolių teismas nurodė, kad šalys, sudariusios sutartį dėl statinio projekto parengimo, numatė terminą, per kurį realiai nebuvo galima parengti projektą, atitinkantį įstatymo reikalavimus. Nepriklausomai nuo aplinkybės, ar sutartis būtų sudaryta su atsakovu, ar su kitais subjektais, per tokį terminą sutarties nebūtų galima įvykdyti. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas kaltas dėl to, kad ieškovė buvo priversta nutraukti nuomos sutartį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, 2012-07-26 žinodama, jog kolegija numatė jai terminą iki 2012 m. spalio 1 d. pastato paskirčiai pakeisti, su atsakovu sudarytoje sutartyje numatė darbų atlikimo terminą iki 2012 m. spalio 30 d., o tai rodo, kad jau sutarties sudarymo metu atsakovas, nors sutartį būtų ir įvykdęs numatytu terminu, ją būtų jau įvykdęs po to, kai ieškovės nuomininkas būtų nutraukęs sutartį. Iš bylos duomenų teismas taip pat nustatė, kad nors ieškovė pratęsinėjo sutartį su atsakovu, ji negalėjo nurodyti svarių priežasčių, kodėl tai darė, nes bylos nagrinėjimo metu kolegijos atstovė nurodė, kad jokių derybų dėl nuomos sutarties pratęsimo su ieškove nebuvo. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė patyrė nuostolius dėl nuomos sutarties nutraukimo ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl šios dalies ieškinio netenkino.
Teismas sprendė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 3346 Lt, o atsakovo – 2140 Lt, todėl patenkinęs ieškinį 0,1 procento, konstatavo, kad teismo sprendimas iš esmės yra priimtas atsakovo naudai ir iš ieškovės priteisė atsakovui 2140 Lt. Kadangi ieškovė, paduodama ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, iš ieškovės valstybei teismas priteisė 1515 Lt žyminio mokesčio.
Be to, 2014-09-12 Šiaulių apylinkės teismas papildomu sprendimu trečiojo asmens VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo patenkino visiškai ir priteisti iš ieškovės Lietuvos ir Ukrainos UAB „Talalita“ trečiajam asmeniui VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“ 1000 Lt už atsiliepimo surašymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Ieškovė Lietuvos ir Ukrainos UAB „Talalita“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2014-07-11 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl 50000 Lt nuostolių atlyginimo, 1515 Lt žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, kuriuo būtų priteista iš atsakovo A. P. projektavimo biuro 14500 Lt nuostolių ir visos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Apeliantė nurodo, kad ieškovė prieš paduodama ieškinį teismui mokėjimo nurodymu sumokėjo į VMI sąskaitą 1515,00 Lt dydžio žyminį mokestį ir mokėjimo nurodymo originalą kartu su ieškiniu pateikė teismui, todėl teismas negalėjo iš ieškovės priteisti 1515,00 Lt žyminio mokesčio valstybei.Apeliantė mano, kad teismas, paskirstydamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė tik į ieškinio dydį, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad vienas iš pagrindinių ieškinio reikalavimų yra patenkintas visiškai, t. y. teismas pripažino, kad sutartis yra neįvykdyta dėl atsakovo kaltų veiksmų ir nenoro bendradarbiauti ir priteisė iš atsakovo visą sumokėtą avansą už darbą, kurio atsakovas nepadarė.Taip pat nurodo, kad atsakovas kaip įrodymą, kad projektas jau yra paruošas ir jau vyksta derinimas su valstybinėmis institucijomis, pateikė 2012-10-12 Šiaulių visuomenės sveikatos centro pažymą Nr. SPD-770, kad techninio projekto dokumentai atitinka visuomenės saugos teisės aktų reikalavimus, o tai sudarė pagrįstą lūkestį, kad atsakovas tikrai savo darbą atliks iki numatyto termino ir dar liks laiko parengtą dokumentaciją įregistruoti nekilnojamo turto registre. Tačiau atsakovas dėl nepaaiškinamų priežasčių darbo iki sutartyje numatyto termino nebaigė, apie tai, kad darbo negali padaryti, ar yra kažkokios tai kliūtys neinformavo, dėl ko nuomininkas nuo 2012-11-05 nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, o patalpas atlaisvino 2012-11-09, ir taip ieškovė prarado garantuotas pajamas po 14500 Lt į mėnesį.Ieškovė visiškai nesutinka su teismo sprendimu dėl patirtų nuostolių atlyginimo, t. y. kad dėl atsiradusių ieškovės nuostolių nėra atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio. Nurodo, kad darbą atsakovas pagal pasirašytą projektavimo sutartį turėjo atlikti iki 2012-10-30, o nuomininkas nuomos sutartį galėjo nutraukti ne anksčiau kaip nuo 2012-11-05 (nuomos sutarties 6.4 p.). Kaip teismo posėdžio metu patvirtino trečio asmens atstovė, jeigu ieškovė iki 2012-11-05 būtų pateikusi dokumentus dėl paskirties pakeitimo, tai trečiasis asmuo nuomos sutartį būtų atnaujinęs, nes jį tenkino šios patalpos ir nuomos kaina.Apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad atsakovas nebūtų atlikęs darbo net jeigu terminas būtų ne du mėnesiai, bet ir pusę metų ar metai, nes jis taip ir nesugebėjo darbo atlikti iki pat sutarties nutraukimo – 2013-06-03.Ieškovė teigia, kad ji realiai pajamas būtų gavusi iš sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, nes jas gaudavo jau nuo 2007-02-01 ir būtų jas gavusi iki pat 2017-01-02, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs projektavimo darbų rangos sutartį ir iki sutartyje numatyto termino būtų parengęs ir suderinęs projektinę dokumentaciją dėl patalpų paskirties pakeitimo, t.y. jeigu nebūtų neteisėtų atsakovo veiksmų. Jeigu nebūtų atsakovo kaltų veiksmų, t. y. neveikimo, ir trečiasis asmuo (nuomininkas) nebūtų prieš terminą nutraukęs patalpų nuomos sutarties, ieškovė būtų gavusi po 14500,00 Lt į mėnesį pajamų iki 2017-01-02 (nuomos sutarties termino pabaiga ). Atsižvelgusi į tai apeliantė mano, kad ieškovė patyrė realią netiesioginę žalą negautų pajamų pavidalu, tačiau atsižvelgdama į atsakovo realias galimybes sumokėti patirtus nuostolius ir kitas aplinkybes, iš 646 000,00 Lt patirtos žalos reikalauja atlyginti tik 14500 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą ir dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-12 papildomo sprendimo. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su papildomu sprendimu, kuriuo trečiojo asmens VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“ naudai priteista 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad trečiasis asmuo VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“ buvo ieškovės pusėje, o pateikusi prašymą nenurodė iš kurios šalies – atsakovo ar ieškovės, teismas turėtų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad kadangi trečiojo asmens VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“ naudai nėra priimtas joks teismo sprendimas, o į bylą trečiuoju asmeniu ji įtraukta ieškovės pusėje, tai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. P. projektavimo biuras prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad teismas, ieškovės reikalavimą tenkindamas tik 500 Lt, pagrįstai nurodė, kad patenkinta 0,1 procento reikalavimų, o 99,90 procentų reikalavimų atmesta, todėl teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimas yra priimtas iš esmės atsakovo naudai, o bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos tik iš ieškovės atsakovui. Be to, nurodo, kad nors ieškovės ieškinio reikalavimai atmesti 99,90 procentų, teismas priėmė iš esmės palankų ieškovei sprendimą, kadangi priteisė ne visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o tik dalį jų, t. y. atsakovo šioje byloje patirtos išlaidos – 4240 Lt, o teismas priteisė iš ieškovės tik 2140 Lt. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovui Projektavimo darbų sutarties sudarymo dieną buvo žinomos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygos, šios sutarties galiojimo ar nutraukimo tvarka, byloje nustatyta, kad kolegija pateikė ieškovei reikalavimą patalpų paskirtį pakeisti iki 2012 m. spalio 1 d., o ieškovė Sutartimi, sudaryta su atsakovu, šią aplinkybę žinodama, nustatė ilgesnį terminą – iki spalio 30 d., atsakovui nepaaiškindama su kokiu įvykiu ši data yra siejama. Taigi, teismas teisingai sprendė, kad atsakovo kaltės dėl ieškovės nuostolių atsiradimo nėra, nes termino praleidimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis (nuostoliais). Atsakovas mano, kad ieškovė UAB „Talalita“, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“, elgėsi neatsakingai ir neapdairiai ir kaip pastatų savininkė, ir kaip nuomotojas, todėl darytina išvada, kad nuostolius ji patyrė dėl savo pačios kaltės. Atsakovas taip pat nurodo, kad jau 2012 m. spalio 5 d. kolegija išsiuntė UAB „Talalita“ pranešimą, kuriame nurodė, kad patalpų nuomos sutartį nutraukia vienašališkai nuo 2012 m. lapkričio 5 d., kas ir buvo padaryta. Kolegijos atstovė paaiškino, kad tuo metu jau turėjo kitas patalpas, atitinkančias keliamus reikalavimus ir grįžti į ankstesnes patalpas neketino. Ieškovė tik 2013-04-30 raštu pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti avansą, šiame rašte nebuvo reikalavimo atlyginti nuostolius.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo trečiasis asmuo VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad teismas, priėmęs teismo sprendimą atsakovo naudai, turėjo pagrįstą pagrindą trečiųjų asmenų patirtas išlaidas priteisti iš ieškovės. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismo priimtas papildomas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimo
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai tik iš dalies tenkino ieškovės ieškinį. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl jų detaliau nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde, tačiau privalo pasisakyti dėl ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų.
Tarp šalių iškilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius (netiesioginę žalą), tai yra, negautas pajamas dėl atsakovo laiku neatliktų darbų – neparengto pastato paskirties keitimo techninio projekto.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendė, kad ieškovė pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas pagrįstai ją nutraukė dėl esminio sutarties nevykdymo, todėl ieškovės reikalavimą tenkintino ir iš atsakovo ieškovei priteisė sumokėtą 500 Lt avansą. Pažymėtina, kad šalys šios sprendimo dalies neginčija, pripažįsta su sutarties nutraukimu ir avanso grąžinimu susijusias nustatytas aplinkybes. Dėl nuostolių priteisimo teismas sprendė, kad ieškovė patyrė nuostolius dėl nuomos sutarties nutraukimo ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes atsakovas, nors sutartį ir būtų įvykdęs numatytu terminu, ją būtų įvykdęs jau po to, kai ieškovo nuomininkas būtų nutraukęs sutartį. Ieškovė, priešingai, mano, kad patyrė nuostolius būtent dėl laiku neatlikto projekto, todėl ir pareiškė ieškinį dėl negautų pajamų atlyginimo. Ieškovės teigimu, jeigu atsakovas būtų įvykdęs projektavimo darbų sutartį, ieškovės nuomininkas nebūtų nutraukęs pasato, esančio, (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, ir taip ieškovė iki 2017 m. būtų gavusi pajamas iš minėto pastato nuomos.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos pajamų forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja jų, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo/negavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 ir kt.). Taigi tokie nuostoliai teisės doktrinoje apibrėžiami kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas ir atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.
Byloje nustatyta, kad 2012-07-26 trečiasis asmuo VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“, kuri nuomojo ieškovės pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2012-07-26 pateikė ieškovei raštą „Dėl pastato paskirties“, kuriuo prašė iki 2012-10-01 pakeisti pastato paskirtį iš prekybos į švietimo, įspėjo, kad priešingu atveju, t. y. nepakeitus pastato paskirties iki 2012-10-01, patalpų nuomos sutartis bus nutraukta. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas 2012-08-09 sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 10/2012-08, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parengti komercinio pastato (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į mokslo paskirties pastatą techninį projektą iki 2012-10-30. Trečiasis asmuo VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“ ieškovei pateikė 2012-10-09 raštą Dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad ieškovė žadėjo nuomininkei, jog patalpų paskirtis bus pakeista iki 2012-10-01, tačiau iki 2012-10-05 paskirtis nebuvo pakeista, todėl nuomininkė nuo 2012-11-05 nutraukia patalpų nuomos sutartį. Be to, 2012-10-26 raštu nuomininkė ieškovę informavo apie nuomojamų patalpų perdavimo datą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jau Projektavimo darbų sutarties tarp ieškovės ir atsakovo sudarymo metu buvo akivaizdu, kad nuomininko reikalavimas iki 2012-10-01 pakeisti pastato paskirtį nebus įvykdytas, kadangi sutartimi atsakovas pastato paskirties pakeitimo techninį projektą įsipareigojo parengti iki 2012-10-31, kaip nurodė ir pati ieškovė, po projekto suderinimo dar buvo reikalingas laikas ir paskirties pakeitimo įregistravimui, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad dar nepasibaigus Projektavimo darbų sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui trečiasis asmuo (nuomininkė) pranešė ieškovei, kad nuo 2012-11-05 nutrauks su ieškove nuomos sutartį. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad su ieškove dėl sutarties nenutraukimo ar sutarties (jos termino) pratęsimo nebuvo deramasi, trečiasis asmuo, siekdamas neprarasti licencijos, susirado ir išsinuomojo kitas patalpas ir nebeketino nuomotis ieškovės patalpų, dėl ko galima daryti išvadą, kad nuomos sutarties pasibaigimui įtakos turėjo ir trečiojo asmens veiksmai. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ieškovė negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl tolimesnių nuomos santykių su trečiuoju asmeniu VšĮ „Lietuvos Verslo kolegija“. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė iki pat 2013 m. pavasario ragino atsakovą atlikti darbus, pratęsė darbų atlikimo terminą, todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovės ir atsakovo Projektavimo darbų sutartis Nr. 10/2012-08 nebuvo siejama vien su trečiojo asmens reikalavimų įvykdymu ir tolimesniu nuomos sutarties vykdymu, kadangi, kaip patvirtino trečiojo asmens atstovė, VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“ išsinuomojo kitas patalpas ir nebeketino grįžti į atsakovės patalpas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė dėjo pastangas ir ieškojo kitų nuomininkų, siekdama išvengti ar sumažinti būsimus nuostolius (ekonominius padarinius), kad buvo susiradusi kitus potencialius nuomininkus ir dėl atsakovo neveikimo negalėjo išnuomoti pastariesiems patalpų.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė neįrodė, jog tarp VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“ ir ieškovės sudaryta patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis buvo nutraukta išskirtinai dėl atsakovo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju ieškovės reikalaujamų priteisti nuostolių perkėlimas atsakovui neatitiktų civilinių santykių bendrųjų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 str.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo motyvai ir padarytos išvados pripažintini pagrįstais ir atitinkančiais įstatymų reikalavimus, formuojamą teismų praktiką, atskleidžiant negautų pajamų, kaip netiesioginės turtinės žalos formos, realumą ir tikėtinumą, byloje nenustatyta įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės apeliaciniame skunde pateiktų motyvų pagrindu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė kreipėsi į teismą pareikšdama du turtinius reikalavimus, nurodydama, kad ieškinio suma yra 50500 Lt, todėl teismui iš atsakovo ieškovei priteisus tik 500 Lt, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme pagrįstai buvo paskirstytos proporcingai pagal atmestų ir patenkintų reikalavimų dydį (CPK 93 str. 2 d.).
Vis dėlto, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl žyminio mokesčio priteisimo. Byloje yra duomenys, kad ieškovė, pateikusi ieškinį, sumokėjo reikiamo dydžio žyminį mokestį, todėl teismo sprendimas dėl šios dalies keistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteistas 1515 Lt žyminis mokestis valstybei (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, pagrindžiančius atsakovo turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme (2 t., 70–72 b. l.), atsakovui A. P. projektavimo biurui iš ieškovės priteisia 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-12 papildomo sprendimo
Apeliacinis skundas atmetamas.
CPK 277 straipsnyje reglamentuojamas papildomo sprendimo institutas, kai teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas, be kita ko, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo papildomą sprendimą bei apeliacinio skundo argumentus, vertina, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas papildomą sprendimą, procesinės teisė normų, reglamentuojančių šio sprendimo priėmimą, nepažeidė.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“ į bylą trečiuoju asmeniu 2014-05-23 nutartimi įtrauktas teismo iniciatyva, nurodant, kad teismo sprendimas dėl ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo gali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu trečiasis asmuo VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“ nenurodė, kad yra ieškovės pusėje, prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, kurio esmė yra ta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidas atlygina pralaimėjusi šalis. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo atmestas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės. Kadangi ieškovė priteistų išlaidų dydžio neginčija, pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas apeliacinio skundo ribose paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės Lietuvos ir Ukrainos UAB „Talalita“ priteistos 1515 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. P. projektavimo biurui, į. k. 144882141, iš ieškovės Lietuvos ir Ukrainos UAB „Talalita“, į. k. 110673576, 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.