Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2407-859/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-08
Bylos Nr.
1-2407-859/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30179-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
A. B.
Civilinis ieškovas
G. M.
Advokatai
Silva Mardosaitė, Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2407-859/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30179-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.11.; 1.2.14.1.2.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 08 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei,dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui,kaltinamajam A. B., kaltinamojo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 259 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė 40 parų arešto;

3. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (10 veikų), 187 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis bei galutinė subendrinta bausmė skirta – laisvės atėmimas 5 metams ir 10 mėnesių,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2020 m. liepos 29 d. apie 11.45 val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs pirmo aukšto langą, per jį įsibrovė į G. M. priklausantį butą ir iš jo pagrobė svetimą, pastarajai priklausantį 345 eurų bendros vertės turtą: 300 eurų vertės nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, 15 eurų vertės 0,7 litro brendžio butelį „Torress“, 10 eurų vertės „Riga Balsam“ butelį, 14 eurų vertės du butelius vyno ir 6 eurų vertės šampano butelį.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus tuoj pat ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis priėjo prie namo, pasibeldė, niekas neatidarė, suprato, kad nieko nėra namuose. Turėjo mintį įlįsti į butą. Pasibeldė į langą pirmame aukšte, niekas neatidarė. Su atsuktuvu atidarė langą – išlaužė stiklą, atidarė rankeną. Lango rėmas plastikinis. Stiklas skilo, išėmė kelias dalis ir pateko į butą. Pradėjo ieškoti – rado kompiuterį, pavadinimo neatsiminė. Rado alkoholinius gėrimus: brendį, degtinę. Juos sudėjo į ten rastą mėlyną rankinę. Pro kitą langą išlipo. Norėjo išlipti pro tą patį langą, bet suprato, kad prie namo, prie gatvės stovėjo šeimininkė. Ji buvo 10-15 metru atstumu nuo lango, kažkam skambino, negirdėjo ką sakė. Ji užėjo į kiemą, jo nematė. Užėjo į kitą kambarį, atidarė langą į gatvės pusę, išlipo ir peršoko per tvorą. Tvora aukšta su gyvatvore. Pabėgo su daiktais. Perbėgo per gatvę, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jo tikslas buvo kažką pavogti. Ėjo būtent ten, nes nieko nebuvo namuose. Nukentėjusiosios ankščiau nepažinojo.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

A. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis). Po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokuroras ir kaltinamojo gynėjas su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius šį tyčinį nusikaltimą, patvirtina ir įrodymai (BPK 20 straipsnis), paskelbti sutrumpinto jų tyrimo tvarka.

Ikiteisminiame tyrime, kaip ir apklaustas teisme, A. B. prisipažino visiškai padaręs šią nusikalstamą veiką. Minėtą butą apvogė vienas. 2020 m. liepos 29 d. apie 11.00 val. atvažiavo su savo automobiliu „Audi A4“, tamsiai žalios spalvos, į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini), išsinuomoti butą, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo girdėjęs, kad toje gatvėje nuomoja butą. Vaikštinėjo prie namų (duomenys neskelbtini) gatvėje ir ieškojo, kur išsinuomoti butą. Prie vandens kolonėlės bendravo su moteriškėmis. Bevaikštinėdamas sugalvojo apvogti butą, nes reikėjo pinigų, nes niekur nedirba. Paskui ėjo pasiskolinti atsuktuvo, kad galėtų apvogti butą. Jam vaikinas paskolino atsuktuvą. Tada jis, priėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo, paskambino į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Durų niekas neatidarė ir suprato, kad jame nieko nėra. Tada nusprendė minėtą butą apvogti. Tada su atsuktuvu išdaužė pirmo aukšto langą prie rankenėlės vietos ir su ranka atidaręs langą, per jį įlipo į namo vidų. Iš namo vidaus pagrobė įtarime visus paminėtus daiktus, t. y. nešiojamąjį kompiuterį ir alkoholinius gėrimus. Vogtus daiktus įsidėjo į krepšį ir pro langą išlipo atgal. Su vogtais daiktais įsėdo į savo mašiną ir išvažiavo į stotį, Vilniuje. Stotyje norėjo iš lombardo atsiimti savo mobiliojo ryšio telefoną ir už jį palikti pagrobtą nešiojamąjį kompiuterį. Nepavyko nešiojamo kompiuterio iškeisti į telefoną. Tada nuėjęs prie automobilio, minėtą kompiuterį norėjo parduoti, bet asmuo jį paėmė iš jo ir su juo pabėgo. Pagrobtą alkoholį suvartojo. Automobilyje tik liko neišgertas „Riga Balzamas“ (t. 1, b. l. 145–47, 150–151).

Parodymų patikrinimo vietoje metu ikiteisminiame tyrime įtariamasis A. B. patvirtino savo parodymus ir prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), parodė vietą kitoje kelio pusėje nuo namo, kur jis, prieš vagystę pastatė savo automobilį „Audi“, su kuriuo buvo atvykęs 2020 m. liepos 29 d. Tada parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį jis 2020 m. liepos 29 d. apvogė. Tada parodė įėjimą į minėto namo kiemą ir butą Nr. (duomenys neskelbtini) bei langą prie įėjimo durų, kurio stiklą jis su atsuktuvu išdaužė tam, kad atidaryti langą. Per minėtą langą jis įlipo į namo vidų ir per jį išlipo su vogtais daiktais. Pridėtos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 153–157).

Apklausta nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. M. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. Šalia jos, bendrame kieme gyvena jos anūkė I. M.. Anūkė dažnai laiką leidžia namo kieme su savo mažu vaiku. 2020 m. liepos 29 d. apie 11 val. išvažiavo į turgų apsipirkti, prieš tai užrakinusi jai priklausančio buto duris, taip pat uždarė buto langus. Tuo metu jokių pašalinių ar įtartinų asmenų šalia nematė. Apie 11.45 val. būnant turguje, anūkė ją telefonu informavo, kad jų bendrame vidiniame kieme ji pamatė, kad yra išdaužtas buto virtuvės langas, taip pat informavo, kad jai apsižiūrėjus ji pamatė, kaip iš nukentėjusiosios buto per langą, kuris yra nukreiptas į pagrindinę gatvę, išlipa kažkoks nepažįstamas vyras, tamsaus gymio, vilkintis baltais marškinėliais, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris su savimi nešėsi kažkokį šviesų daiktą. Pagal šiuos požymius ji šio asmens nepažįsta. Anūkė taip pat minėjo, kad minėtas vyras įsėdo į tamsios spalvos automobilį, kuris stovėjo prie medžių kitoje kelio pusėje nuo jos namo ir išvažiavo (duomenys neskelbtini) g. mažėjančia tvarka. Apie 12 val. grįžusi namo pastebėjo, kad yra išdaužtas jos buto langas, kurio vertė 400 eurai. Kartu su pareigūnais apžiūrėjusi buto vidų pastebėjo, kad yra pagrobtas jos nešiojamas kompiuteris ASUS, kurio modelio neatsiminė, pilkos spalvos, kurio vertė 300 eurų, nešiojimo kompiuterio įsigijimo dokumentų neturi. Nešiojamo kompiuterio jokių individualių požymių neturi. Taip pat pastebėjo, kad iš buto yra pagrobti jai priklausantys alkoholiniai gėrimai: brendis „Torress“ 0,7 l., kurio vertė 15 eurų, balzamas „Riga Balsam“, kurio vertė 10 eurų, du balto vyno buteliai, kurių bendra vertė 14 eurų ir šampano butelis, kurio vertė 6 eurai. Šampano ir vyno rūšių neatsiminė, pavadinimų nurodyti taip pat negalėjo. Kas galėjo įsibrauti į jos butą, nežinojo (t. 1, b. l. 70–72).

Papildomai apklausta nukentėjusioji G. M. patikslino, kad per klaidą nurodė, jog iš jos buto buvo pagrobtas kompiuteris „Asus“. Būdama namuose prisiminė, kad pagrobtas nešiojamas kompiuteris yra sidabrinės spalvos „Toshiba“, modelio nurodyti negalėjo, įsigijimo dokumentų nebeturi (t. 1, b. l. 73–74). Papildomai apklausta nukentėjusioji G. M. parodė, kad balzamo „Rigas“ butelis 0,5 litro talpos, buvo tamsios spalvos, galimai molinis. Pagrobto vyno ir šampano pavadinimų nežinojo. Apžiūrėjusi namus daugiau kokių nors daiktų nebuvo pagrobta (t. 1, b. l. 76–77).

Liudytoja I. M. parodė, kad 2020 m. liepos 29 d. apie 11.45 val. lauke, prie (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme prie savo močiutės namų, pastebėjo, kad yra išdaužtas jai priklausančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) buto langas, kuris yra nukreiptas į jų bendrą vidinį kiemą. Nusprendė apžiūrėti jos namą detaliau, todėl nuėjo iki namo pusės, kuri nukreipta į pagrindinę gatvę. Einant iš vidinio namo kiemo, pamatė, kaip per namo šoninį langą, kuris yra prie automobilių įvažiavimo į kiemą ir į pagrindinės gatvės pusę, nepažįstamas vyras lipa iš močiutės namo. Vyras buvo maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, apkūnus, juodų trumpų plaukų, tamsesnio gymio, galimai (duomenys neskelbtini) kilmės. Vyras buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėliais, tamsios spalvos kelnėmis, be kepurės. Pastebėjo, kad vyras išlipdamas kažką su savimi nešėsi, galimai kažkokį šviesų daiktą, kurį galimai pavogė iš namo vidaus. Bandė nufilmuoti vyrą, kurio ankščiau niekada nėra mačiusi, tačiau to padaryti nepavyko, nes užstrigo telefonas. Būnant prie namo kampo, minėtas vyras ją pastebėjo ir pradėjo ją stebėti. Stengdamasi, kad minėtas nepažįstamas vyras nepastebėtų, pradėjo jį filmuoti mobiliojo ryšio telefonu. Tada iš karto grįžo namo ir paskambino 112 pagalbos telefonu. Kalbant su 112 operatore, pamatė, kad tas pats vyras su tamsios spalvos automobiliu, kurių valstybinių numerių fragmentas yra (duomenys neskelbtini), skaičių nepastebėjo, išvažiuoja iš šalimais esančios stovėjimo aikštelės ir nuvažiuoja (duomenys neskelbtini) g. mažėjančia tvarka. Minėtą vyrą atpažinti galėtų iš požymių. Po pranešimo 112 telefonu nedelsiant apie vagystę informavo savo močiutę G. M. ir pasakė, kad ji atvyktų namo. Viso įvykio metu kartu buvo jos naujagimis vaikas, buvo streso būsenos, todėl saugodama save ir savo vaiką negalėjo imtis jokių kitokių veiksmų (t. 1, b. l. 85–87).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja I. M. atpažino nuotraukoje Nr. 2 pateiktą asmenį (A. B.), kuris įsibrovė į jos močiutės G. M. būstą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą asmenį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, veido formą, kūno sudėjimą ir amžių (t. 1, b. l. 89–90).

Liudytoja L. J. paaiškino, kad 2020 m. liepos 29 d. apie 11.40 val. jai būnant prie (duomenys neskelbtini) prie geriamo vandens kolonėlės pastebėjo vyrą, einantį (duomenys neskelbtini) g. mažėjančia tvarka link vandens kolonėlės ir (duomenys neskelbtini) namo. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apkūnaus kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) kg. svorio, jo ūgis buvo apie (duomenys neskelbtini) cm, tamsaus gymio, panašus į (duomenys neskelbtini) tautybės asmenį. Vyras buvo apsivilkęs baltus marškinėlius su kažkokiais užrašais, su juodom kelnėmis, mokasinų tipo tamsiai mėlynais batais ir baltos spalvos kojinė. Vyras pasirodė įtartinas, nes eidamas įdėmiai stebėjo aplinką, apžiūrinėjo visus namus, atrodė, kad nori įsilaužti į juos. Taip pat pastebėjo, kad minėtas nepažįstamas vyras rankoje nešėsi daiktą, panašų į atsuktuvą, ar raktą. Vyras nuėjo (duomenys neskelbtini) g. mažėjančia tvarka ir atėjo į (duomenys neskelbtini) namą ir bendravo su šio namo gyventoja K. Minėtą vyrą atpažinti galėtų (t. 1, b. l. 95–96).

Liudytoja K. R. paaiškino, kad 2020 m. liepos 29 d. apie 11.40 val. jai būnant prie (duomenys neskelbtini) prie geriamo vandens kolonėlės, kartu su L. J., pastebėjo vyrą, einantį (duomenys neskelbtini) g. mažėjančia tvarka link vandens kolonėlės ir (duomenys neskelbtini) namo. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apkūnaus kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) kg. svorio, jo ūgis buvo apie (duomenys neskelbtini) cm, tamsaus gymio, panašus į (duomenys neskelbtini) tautybės asmenį. Vyras buvo apvalaus veido, tamsiais trumpais plaukais, žilstelėjęs. Vyras buvo apsivilkęs baltus marškinėlius su kažkokiais užrašais, su juodomis kelnėmis, mokasinų tipo tamsiai mėlynais batais ir baltos spalvos kojinėmis. Minėtas nepažįstamas vyras rankoje nešėsi atsuktuvą. Jai matant jis apėjo aplink parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) g. mažėjančia tvarka. Jai sugrįžus namo, minėtas vyras atėjo prie jos namo durų, esančių (duomenys neskelbtini) ir paprašė jam paskolinti atsuktuvą, kadangi jo sulūžo ir jis jai parodė sulūžusį atsuktuvą. Vyras nurodė, kad jam atsuktuvas reikalingas, nes kažką krapšto, tačiau, konkrečiau nieko nepaaiškino. Minėtas vyras kalbėjo rusiškai, su (duomenys neskelbtini) akcentu, jis kalbėdamas su ja, giliai įkišo galvą į buto vidų ir įdėmiai viską apžiūrėjęs paklausė, ką jos čia veikia. Minėtas vyras negavęs atsuktuvo išėjo ir pasišalino jai nežinoma kryptimi. Minėto vyro asmeniškai nepažįsta, bet jį yra mačiusi keletą kartų jų gatvėje. Šį vyrą atpažinti galėtų (b. l. 99–101).

Liudytojas L. B. parodė, kad jis dirba lombardo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2020 m. liepos 27 d. vakare, tikslaus laiko neprisiminė, į lombardo paviljoną atėjo asmuo, kuris pridavė mobilaus ryšio telefoną HTC. Asmuo, kuris pridavė minėtą telefoną, pateikė dokumentus, išduotus A. B. vardu ir jo veido bruožai atitiko asmens dokumento nuotrauką. 2020 m. liepos 29 d., į paviljoną buvo grįžęs minėtas pilietis bei bandė iškeisti nešiojamą kompiuteri „Toshiba“ į anksčiau jo priduotą telefoną. Kompiuteris buvo per senas, silpnas. Atsisakė pakeisti. A. B., priduodamas daiktus, patikslino, kad turtas nėra įgytas nusikalstamu būdu (t. 1, b. l. 108–110).

2020 m. liepos 27 d. lombardo įkeitimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyti A. B. asmens duomenys, pasirašytas A. B. vardu ir pavarde (t. 1, b. l. 117).

BIRT žiūryklės duomenimis 2020 m. liepos 29 d. registruotas įvykis – pranešėja matė kaip prieš 1 minutę vagis išlipo iš kaimynės ir nuvažiavo automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai žalios spalvos (t. 1, b. l. 16).

Vyr. patrulio R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 29 d. apie 11.47 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja matė kaip prieš 1 min. vagis išlipo iš kaimynės lango ir nuvažiavo automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai žalios spalvos. Nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, pasitiko pranešėja I. M., kuri paaiškino, kad pastebėjo, kaip iš namo išlipo, vyriškis maždaug apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, buvo apsirengęs balta „maikę“, juodas kelnes ir rankose nešėsi dėže. Minėta moteris pradėjo filmuoti vyriškį, kuris bėgo į kitą kelio pusę, kur stovėjo jo automobilis, markės ir modelio neįsidėmėjo, tik pirmas tris raides valstybinio numerio (duomenys neskelbtini). Tuo metu grįžo namo savininkė G. M.. Apžiūrėjus aplinką, pastebėjo, kad šalia, lauke dirba moteris L. J.. Priėjus prie moters pasiteiravo ar matė vyriškį kuris pas kaimynus kieme vaikščiojo. L. J. paaiškino, kad matė įtartina vyriškį, kuris ėjo aplink kaimynų namą, apžiūrinėdamas kiemą. Vyriškis buvo (duomenys neskelbtini) tautybės, buvo priėjęs prie moters ir prašė atsuktuvo, tačiau jį nuvijo šalin. Apžiūrėjo aplink namą, pastebėjo, kad prie įėjimo į namą yra išdaužtas stiklas, o kitoje pusė namo (kelio pusėje) yra praviras langas (t. 1, b. l. 8).

Tyrėjo L. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 30 d. apie 17.30 val. dirbant, Sodų g. 22, Vilniuje, esančio prekybos centro stovėjimo aikštelėje pastebėjo, stovintį automobilį „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atpažino, kaip automobilį, kuris galimai 2020 m. liepos 29 d. buvo naudojamas A. B. atlikti vagystę iš buto (duomenys neskelbtini). Sustojus prie minėto automobilio, jo vairuotojo vietoje rado sėdintį vyrą D. P.. Sustojus prie minėto automobilio, bendraujant su D. P. jis paaiškino, kad automobilis jam nepriklauso, o nurodė, kad automobilis priklauso jo draugui A. Paklausus kur yra jo minėtas draugas, jis nurodė, kad jis išėjo į šalimai esančius barus, tačiau į tiksliai kurį, jis nežinojo. D. P., nurodė savo draugą apibūdinančius požymius. Bendraujant su D. P., pastebėjo, kad automobilio salone yra minėtoje IT byloje pavogti daiktai (alkoholinis gėrimas „Ryga balsams“, mėlynos spalvos maišas su užrašu „TezTour"). Taip pat paprašius D. P. atidaryti automobilio bagažinę, joje rado mėlynos spalvos mokasinų tipo batus, kuriuos jis galimai avėjo vykdydamas vagystę (duomenys neskelbtini), kadangi batai atitiko liudininkų požymius. Registruojant vagystę (duomenys neskelbtini) g. buvo rasti batų pėdsakai, kuriuos užfiksavo ekspertas. Bendraujant su D. P. jis prisipažino, kad su automobilio savininku A. bendrauja apie mėnesį, nurodė, kad A. pas jį keletą kartų namuose nakvojo (t. 1, b. l. 9).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – butas. Pridėtos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 23–37).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – lengvasis automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 38–48).

BK 178 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vagystę. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį svetimo turto vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą. Įsibrovimas suprantamas kaip slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.). Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-536/2010, 2K-155/2013 ir kt.).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus, taip pat ištyręs ir įvertinęs byloje esančius kitus įrodymus, sprendžia, kad yra įrodyta, kad A. B. 2020 m. liepos 29 d. apie 11.45 val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs pirmo aukšto langą, per jį įsibrovė į G. M. priklausantį butą ir iš jo pagrobė svetimą pastarosios 345 eurų bendros vertės turtą: 300 eurų vertės nešiojamą kompiuterį „Toshiba“, 15 eurų vertės 0,7 litro brendžio butelį „Torress“, 10 eurų vertės „Riga Balsam“ butelį, 14 eurų vertės du butelius vyno ir 6 eurų vertės šampano butelį.

Tai patvirtina liudytojos I. M. parodymai, ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nurodytos aplinkybės, kai ji atpažino nuotraukoje Nr. 2 pateiktą asmenį, t. y. A. B., kaip asmenį, kuris įsibrovė į jos močiutės G. M. būstą. Be to, liudytoja L. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje matė įtartiną vyrą, nes eidamas įdėmiai stebėjo aplinką, apžiūrinėjo visus namus, atrodė, kad nori įsilaužti į juos. Taip pat pastebėjo, kad minėtas nepažįstamas vyras rankoje nešėsi daiktą, panašų į atsuktuvą, ar raktą.

Dėl aptarto, teismui nekyla abejonių, kad nusikaltimą padarė būtent A. B., ir jį pripažįsta kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies padarymo. Veika kvalifikuota teisingai, nes yra visi šios nusikalstamos veikos požymiai. Veika padaryta tyčia, kaip parodė pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu – tądien jo tikslas buvo kažką pavogti.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veika baigta, pagrobtas turtas negrąžintas savininkui, pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys, dėl žalos atlyginimo nesusitarta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, t. y. asmuo, kuris yra teistas už tyčinį nusikaltimą ir teistumas yra neišnykęs.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. B. – darbingo amžiaus, nevedęs, vaikų neturi (t. 1, b. l. 159), per vienerius metus nebaustas Administracinių nusižengimų kodekso tvarka (t. 1, b. l. 164), teistas, paskutinį kartą, kaip ir visi kiti keturi kartai nuo 2015 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kaltinamasis buvo nuteistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 165–172).

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. B. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaištingas. Jis yra profesionalus vagis, jo specializacija vagystės įsibraunant į patalpas. Todėl konstatuotina, kad jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, daro nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių nuobaudų ir kriminalinių bausmių nepadarė. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti anksčiau pastarajam skirtų bausmių (areštas, laisvės atėmimas) tikslai nebuvo pasiekti, o tokiems pasiekti kaltinamajam turi būti paskirta tik su terminuotu laisvės atėmimo susijusi bausmė ir už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą paskiriant jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. skiriama 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl bausmių subendrinimo.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiais skirtomis bausmėmis bei galutinė subendrinta bausmė skirta – laisvės atėmimas 5 metams ir 10 mėnesių.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi Nr. T-1499-1127/20250 konstatuota, kad 2020 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, neatlikus dalies laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą. Bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 12 d. A. B. iš pataisos įstaigos paleistas (duomenys neskelbtini), nuo paleidimo dienos jam yra taikoma intensyvi priežiūra, buvimas tam tikru laiku nustatytose vietose.

Teismas aptariama nutartimi tenkino Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą ir panaikinęs nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą, pasiuntė jį atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad nuteistasis buvo sulaikytas.

Šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis A. B. padarė lygtinio paleidimo metu, kai dar nebuvo atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę, t. y. nusikaltimą padarė probacijos metu.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos laikytinas sąlyginiu atleidimu nuo bausmės. Sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau neatlieka, jis paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamojo asmens priežiūra. BVK 157 straipsnyje numatytas sąlyginis atleidimas nuo bausmės gali baigtis nuteistojo gražinimu į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui, jei jis pažeidžia jam nustatytas sąlygas. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2014 m. balandžio 15 d. nutartis byloje Nr. 2K-199/2014).

Kaltinamasis A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės nebus atlikęs ir šio nuosprendžio paskelbimo metu.

Dėl aptarto reglamentavimo, teismų praktikos ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir nusikaltimo padarymo dienai neatlikta bausmės dalis bendrintinos visiškai jas sudedant (BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės sumažintos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant visą nusikaltimo padarymo dienai, t. y. 2020 m. liepos 29 d. neatliktos bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. liepos 31 d. 17:30 val. iki 2020 m. liepos 31 d., 14:37 val. išbūtą laiką, t. y. vieną dieną (1 T., b. l. 123, 124).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kardomosios priemonės pakeitimo į griežtesnę.

Ikiteisminiame tyrime A. B. 2020 m. rugpjūčio 01 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 158). Minėta, kad pastarasis buvo sulaikytas 2020 m. rugsėjo mėnesį, apie ką buvo pranešta 2020 m. rugsėjo 14 d. raštu, todėl ikiteisminiame tyrime taikyta kardomoji priemonė nėra prasminga.

Minėta, kad šiuo nuosprendžiu konstatuota, jog kaltinamasis A. B. yra recidyvistas, jis jau keturis kartus nuo 2015 m. gegužės 18 d., buvo teistas ir atliko bausmes už analogiškas nusikalstamas veikas – apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir vėl už analogišką apysunkį nusikaltimą. Svarbu ir tai, kad net ir lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, A. B. ir vėl neužilgo padarė šį nusikaltimą. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. B. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti sugriežtinta kardomoji priemonė, paskiriant suėmimą, nes būdamas laisvėje kaltinamasis ir vėl gali daryti analogiškus apysunkius nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis). O BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, konkrečiu atveju – šio nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, negali būti pasiekti tik švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusiosios G. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 745 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 81). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė palaikė šį civilinį ieškinį. Nurodė, kad į sumą įeina langas, kompiuteris, alkoholiniai gėrimai. Langą jai sutvarkė, pinigus sumokėjo ji. Už langą sumokėjo 200 eurų. Kompiuterio vertė – 300 eurų. Alkoholiniai gėrimai – 45 eurai. Įvertino langą nežinodama kiek kainuos taisymas. Nurodė, kad 200 eurų neturtinė žala – stresas, išgyvenimai, buvo nemalonu grįžti namo, iki šiol grįžus mano dėmesys būna į langus, būti namuose pirmame aukšte nejauku.

Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad asmens patirta žala pagal įstatymus nepreziumuojama, pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka šaliai, reikalaujančiai ją atlyginti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Kaltinamasis su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko.

Civilinė ieškovė teisiamajame posėdyje nurodė, kad langas buvo sutaisytas už 200 eurų, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir civilinei ieškovei G. M. iš kaltinamojo A. B. priteistina 545 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusių asmenų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos – įsibrovus į nukentėjusiosios namus pagrobus jai priklausantį turtą – nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. M. patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes bei emocijas, nepatogumus, stresą, išgyvenimus ir pan. Pripažintina, kad kaltinamojo kaltė dėl pagrobto turto išreikšta tyčiniais veiksmais. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo amžių, darbinę ir turtinę situaciją, kitas jį charakterizuojančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajai G. M. iš kaltinamojo A. B. priteistinas neturtinės žalos dydis nustatytinas 200 eurų.

Dėl laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo

2020 m. rugpjūčio 03 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. B. priklausančiam automobiliui „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 63, 60), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, paliktinas galioti ir nustatomas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Kiti klausimai

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. B. yra 250,08 eurų. Prašyme nurodoma, kad antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. B. teikė advokatas Aleksandr Palamarčuk, paskirta bylą nagrinėjančio teismo, bei ikiteisminio tyrimo metu advokatė Silva Mardosaitė.

Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą perdavus į teismą, buvo pripažinta kad šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Dėl aptarto ir nustatytas aplinkybes, šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. B., iš kaltinamojo neišieškotinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. vokas Nr. 1, kuriame „Mikrosil“ išlieja, vokas Nr. 2, kuriame stiklo šukės, vokas Nr. 3, kuriame daktiloskopinės plokštelės, vokas Nr. 4, kuriame nuoplova, įpakavimas 3, kuriame daktil. plokštelės, įpakavimas 6, kuriame nuoplova, įpakavimas 7, kuriame talpa „Riga Black Balsam“, įpakavimas 11, kuriame pusbačiai „Alexandro“, pagal kvitą B serija BBB Nr. 2PK004451, perduoti saugojimui į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje (b. l. 54–55).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 3 (trijų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 2 (dviejų) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos sumažintos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti visą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendį 2020 m. liepos 29 dienai neatliktą bausmės dalį.

Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, A. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2020 m. spalio 08 d., o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.

Į bausmės laiką įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. liepos 31 d. 17:30 val. iki 2020 m. liepos 31 d., 14:37 val. išbūtą laiką, taip pat visą laiką, kai A. B. atliko laisvės atėmimo neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, dalį po to, kai jis buvo sulaikytas vykdant Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį Nr. T-1499-1127/20250 ir iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos suėmime išbūtą laiką nuo šio nuosprendžio paskelbimo 2020 m. spalio 08 d.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. B. civilinei ieškovei G. M. 545 EUR (penki šimtai keturiasdešimt penki eurai) turtinei žalai atlyginti ir 200 EUR (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Civiliniam ieškiniui užtikrinti 2020 m. rugpjūčio 03 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, apribojant A. B. nuosavybės teises į automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant jam šiuo turtu naudotis bei disponuoti, paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo visiško įvykdymo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. voką Nr. 1, kuriame „Mikrosil“ išlieja, voką Nr. 2, kuriame stiklo šukės, voką Nr. 3, kuriame daktiloskopinės plokštelės, voką Nr. 4, kuriame nuoplova, įpakavimą 3, kuriame daktiloskopinės plokštelės, įpakavimą 6, kuriame nuoplova, įpakavimą 7, kuriame talpa „Riga Black Balsam“, įpakavimą 11, kuriame pusbačiai „Alexandro“, pagal kvitą B serija BBB Nr. 2PK004451, perduoti saugojimui į Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij