Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui E. K. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

19. Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

21. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Taigi viena iš esminių sąlygų priimti sprendimą už akių yra tinkamas priešingos šalies informavimas apie jai pareikšta ieškinį, t. y. tinkamas procesinių dokumentų įteikimas.

22. CPK 287 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (straipsnio 2 dalis). Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. birželio 16 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas šalims siekiant taikiai išspręsti ginčą ir teismui pateikti taikos sutartį, tačiau iki 2022 m. birželio 30 d. teismo posėdžio taikos sutartis nebuvo pateikta. 2022 m. birželio 30 d. teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas atsakovo atstovo advokato S. K. elektroniniu paštu teisėjai adresuotas laiškas su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą, nes atstovas serga, tačiau įrodymų, kad atstovas serga, nepateikta. Teismas protokoline nutartimi pripažino atsakovo atstovo nurodytas neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo atstovas turėjo numatyti, kad prašymas atidėti teismo posėdį gali būti netenkintas žodine nutartimi teismo posėdžio metu. Apeliantas prašymą panaikinti 2022 m. birželio 30 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą motyvuoja teismui pateiktu jo atstovo prašymu atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie gali patvirtinti, kad atstovas iš tikrųjų dėl sveikatos sutrikimų negalėjo dalyvauti teismo posėdyje (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad 2022 m. birželio 30 d. teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu ir atsakovas galėjo jame dalyvauti, tačiau kaip jau minėta, nepateikė jokio prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.

25. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nesirūpino laiku ir rūpestingai informuoti teismą apie neatvykimą į paskirtą teismo posėdį, apie savo poziciją dalyvauti bylos nagrinėjime be atstovo. Tokiu būdu pagrįstai pripažinta, kad atsakovas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties (neatvykimo priežastys teismui nebuvo žinomos, o atsakovo atstovo prašymas atidėti teismo posėdį dėl ligos nebuvo pagrįstas įrodymais). Kadangi ieškovė išreiškė valią, esant CPK numatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių atsakovui, pirmosios instancijos teismas nustatęs CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes sprendimui už akių priimti, 2022 m. birželio 30 d. pagrįstai jį priėmė (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

26. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).

27. Taigi, siekdamas savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovas turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, jog atsakovas nei pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, apskritai nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ar nepagrįstas. Todėl apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo naikinti sprendimo už akių.

28. Ta aplinkybė, jog šalys iki galo neišnaudojo taikos sutarties sudarymo galimybes, kurią sudaryti atsakovas, jo teigimu, vylėsi teismo posėdžio metu taip pat nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju šalims buvo suteiktas pakankamas laikas sudaryti taikos sutartį, dėl to buvo atidėtas ankstesnis teismo posėdis. Be to atsakovas turi teisę sudaryti taikos sutartį ir tolimesnėje proceso stadijoje (vykdymo procese).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių, nepateikė jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178, 185, 314 straipsniai) apeliacinės instancijos teismui, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.