Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje ypatingosios teisenos žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos U. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, Institucija, teikianti išvadą, Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė tenkinti pareiškimą ir išdėstė jame nurodytas faktines aplinkybes. Nurodė, kad pareiškėja su sutuoktiniu gyvena (duomenys neskelbtini). Skirtingos pareiškėjos ir sutuoktinio pavardės sukelia pareiškėjai sunkumus keliaujant. Užsienyje jie nelaikomi sutuoktiniais, pareiškėja kiekvieną kartą turi įrodinėti savo ryšį su sutuoktiniu. Skirtingos jos ir būsimų jos vaikų pavardės ateityje taip pat sudarys sunkumus.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas nedalyvavo. Pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad 2020 m. spalio 6 d. į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini) Jordanijos Hašimitų Karalystėje, Amane sudaryta M. M. K. A. ir U. B. santuoka (b. l. 5, 6-9).

2020 m. spalio 13 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrius sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) U. B. nurodė, kad nėra teisinių galimybių, įtraukiant į apskaitą santuoką, nurodyti santuokinę pavardę „A.“. Pagal esamą teisinį reglamentavimą priebalsė „w“ sulietuvinta forma rašoma „v“. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento (b. l. 10-11).

Valstybinė lietuvių kalbos komisija išvadoje nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „A.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raudės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“. Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimo projekto pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą (b. l. 19-20).

Lietuvių kalba yra valstybinė kalba, konstitucinė vertybė, kuri saugo tautos identitetą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybės įstaigų funkcionavimą, jos vartojimą viešajame gyvenime, kalbos apsaugą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.

Nors minėti galiojantys teisės aktai ir nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, tačiau Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir turi laikytis tarptautinių susitarimų, teismai, priimdami sprendimus, vadovautis ne tik nacionalinės teisės aktais, bet ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo normomis (2019 m. birželio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-432-264/2019).

Kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą (CK 2.20 straipsnio 1 dalis).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straispnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas N. P. Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad pateikė Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kuriose nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Įvertinus faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad draudimas įrašyti pareiškėjos pasirinktą sutuoktinio pavardę, kurioje yra raidė „w“ ne tik sudaro prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, bet ir teisės į vardą pažeidimą. Pareiškėja, keliaudama, kiekvieną kartą pareigūnams turi teikti įrodymus apie savo šeimos ryšius su sutuoktiniu. Pareiškėjai susilaukus vaikų, tokios pačios problemos kils ir įrodant jos bei jos vaikų ryšį, o tai gali sukelti rimtų sunkumų ne tik keliaujant, tačiau ir netikėtai kilusiose situacijose, pvz. vaikams patekus į gydymo įstaigą. Tai yra neproporcingi kasdienio gyvenimo apsunkinimai. Nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas siekiamam rezultatui ir galimoms kilti neigiamoms pasekmėms dėl skirtingo šeimos narių tos pačios pavardės rašymo, prieštarautų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai, todėl pareiškimas tenkinamas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bylose nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Panaikinti 2020 m. spalio 13 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyrių U. B. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti U. B. pavardę iš „B.“ į „A.“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.