- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-432-264/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08906-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- A. G., L. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
- Kategorijos
- 2.3.10Civilinės būklės aktai ir jų registravimas
- 2.3.10.9Civilinės būklės aktų įrašų atkūrimas, papildymas ir ištaisymas bei kiti su tuo susiję klausimai
- 3.3.1.15Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Dalyvaujant apeliantams (pareiškėjams) A. G. (A. G.) ir L. G. bei jų atstovui advokatui A. T.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. G. (A. G.) ir L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-16732-584/2018 pagal A. G. (A. G.) ir L. G. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti pavardę santuokos ir vaiko gimimo liudijimuose, suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. išvadą Nr. 05-14-272 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pareiškėjos L. G. santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pareiškėjos pavardę iš „G.“ į „G.“, pareiškėjos dukters I. gimimo akto įraše pakeisti pavardę iš „G.“ į „G.“ bei išduoti naujus santuokos ir gimimo liudijimus. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką bažnyčioje ir santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Teigia, kad nori, jog būtų pakeista santuokoje įgyta pareiškėjos pavardė, nes patiria nesklandumų keliaujant, kartais vaiko pavardės ligonių sąrašuose neranda gydymo įstaigos, iškyla trukdžių atsiimant siuntas pašte. Žmonės domisi, smalsauja, kodėl skiriasi vaiko ir tėvo pavardė. (duomenys neskelbtini) dukrai I. išduotas tarptautinis gimimo liudijimas, bet su juo dar nekeliavo, nežino ar kyla kokių problemų aerouostuose. Nori, kad visų šeimos narių pavardė būtų vienoda, nes tai labai vargina. Jie su vyru dirba vienoje darbovietėje ir bendradarbiai vokiečiai juokiasi iš jų, kad Lietuvos raidyne nėra „X“ raidės. Metrikacijos skyrius vadovaujasi tuo, kad lietuviškuose dokumentuose turi būti rašoma valstybine kalba, todėl „x“ lietuvinama į „ks“.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi teisinio pagrindo santuokos sudarymo įraše pareiškėjos bei jos nepilnametės dukters pavardes įrašyti kaip „G.“ asmenvardžius, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad suinteresuotas asmuo nenagrinėjo pareiškėjų prašymo, nepriėmė ginčijamo sprendimo, esamas teisinis reguliavimas nėra ginčijamas, priimtas teismo sprendimas sukels teisines pasekmes civilinės metrikacijos skyriui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai į bylą nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, konkrečių duomenų dėl susidariusių ir kylančių nepatogumų, esant vaiko gimimo ir santuokos liudijimuose įrašytų pavardžių „G.“, kuo pasireiškia galimai su tuo patiriami neigiami išgyvenimai. Pareiškėjų dukra gimė Lietuvos Respublikoje, todėl pagrindo jos pavardėje rašyti „X“ raidę, nėra.
7. Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodyti motyvai, dėl to, kad esant skirtingoms pavardėms patiria nesklandumų keliaujant, kartais nerandama vaiko pavardė gydymo įstaigoje, žmonės domisi, kodėl skiriasi pareiškėjo ir vaiko pavardės, ar bendradarbiai vokiečiai juokiasi, dėl to, kad lietuvių kalbos raidyne nėra „X“ raidės, nesukelia rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų ir tai negalėtų būti vertinama kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu, todėl pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės aktų įrašus atmetė.
8. Teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodomi nepatogumai yra proporcingi siekiamo tikslo – lietuvių kalbos apsaugos – atžvilgiu. Pažymėjo, jog nesklandumai, kylantys dėl pareiškėjos ir jų vaiko pavardžių rašybos, gali būti lengvai išsprendžiami, jei pareiškėjai bendradarbiautų, kooperuotųsi su juos aptarnaujančiais asmenimis, iš anksto juos įspėtų dėl pavardės rašybos. Pastebėjo, jog Lietuvos ar kitos valstybės piliečiams, turintiems lietuviškus ir nelietuviškus sudėtingesnius asmenvardžius, juos užrašant kitiems asmenims, ar ieškant šių asmenų pavardžių tam tikruose sąrašuose, taip pat kyla nesklandumų, tačiau tai nėra pagrindas jų asmenvardžių keisti.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai siekia ne pavardės keitimo, o pavardės rašybos korektūrų, kurios prieštarauja lietuvių kalbos darybos principams ir lietuvių kalbos tradicijoms bei kultūros papročiams. Toks siekis sąlygotas pareiškėjų menkai motyvuoto subjektyvaus noro turėti pareiškėjos ir vaiko kitokią pavardės rašybą, o ne kitą pavardę. Tačiau šiuo atveju valstybės interesas ir kalbos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugos interesas yra svarbesni už privatų asmens interesą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
10. Pareiškėjai A. G. (A. G.) ir L. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-16732-584/2018 ir priimti naują sprendimą - pareiškimą patenkinti, panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius sprendimą – išvadą, surašytą 2018 m. balandžio 4 d. Nr. 05-14-272 „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“, ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių pareiškėjos L. G. santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pareiškėjos pavardę iš G. į G., pareiškėjos dukters I. gimimo akto įraše pakeisti pavardę iš G. į G. bei išduoti naujus santuokos ir gimimo liudijimus. Paskirti šią bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas, priimdamas pareiškėjams nepalankų sprendimą, nepagrįstai suteikė prioritetą valstybinės kalbos apsaugos principui prieš asmens ir šeimos gyvenimo neliečiamumą, neatsižvelgė į naujai Lietuvoje susiklosčiusias sąlygas, laisvą piliečių judėjimą, ES valstybių narių sienų nebuvimą, apribojo asmens teisę pasirinkti savo pavardę, neatsižvelgė į duomenis, esančius LR Gyventojų registrų tarnyboje, priimtus nacionalinio ir tarptautinio teismo sprendimus tokio pobūdžio bylose į tai, kad pareiškėjams (jų šeimai) sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingas pavardes dokumentuose.
10.2. Pareiškėjų manymu, šiuo metu egzistuojantis ir pareiškėjams pritaikytas draudimas turėti pavardę su „x” yra neproporcionali valstybės priemonė, kuri nėra tinkamas būdas užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą (kuris, registruojant pavardę su „x“ jokiu būdu nebūtų pažeistas).
10.3. Teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į tarptautinių teismų konstatuotus žmogaus teisių pažeidimus. Priimdamas pareiškėjams nepalankų sprendimą nesivadovavo ESTT, EŽTT, ES pagrindinių teisių chartijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, neįvertino, kad skirtingas pavardžių rašymas sukelia rimtų nepatogumų privačiame bei profesiniame gyvenime, riboja ES piliečiui pripažintas laisves, trukdo asmens laisvo judėjimo principo įgyvendinimui, pažeidžia ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį, riboja privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, diskriminuoja šeimą, nes pavardžių ir vardų su „x“ raide yra Lietuvoje registruota, į tai, kad sprendimus leidžiančius rašyti vardus ir pavardes su „x“ raide yra priėmęs ne vienas nacionalinis teismas.
10.4. Atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą, prieštarauja teisingumo principui, neproporcingas siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėjai patiria, esant įrašytoms skirtingoms pavardėms. Konstitucinis privataus gyvenimo neliečiamumo principas turėjo būti įvertintas kaip svarbesnis nei konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos principas.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą nagrinėjamoje byloje priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
11.1. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, priebalsė „x“ sulietuvinta forma rašoma „ks“. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo pareiškėjų santuokos sudarymo įraše pareiškėjos bei jos nepilnamečių vaikų pavardes įrašyti kaip G. asmenvardžius.
12. Suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
12.1. Vardų ir pavardžių rašyba oficialiuose dokumentuose valstybine kalba, net jei ji tam tikrais atvejais galėtų sudaryti kliūtis laisvam asmenų judėjimui, yra pateisinama viešuoju interesu – saugoti valstybinę kalbą, užtikrinti tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, ir yra proporcinga siekiamam tikslui.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai siekė ne pavardės keitimo, o pavardės rašybos korekcijos, kuri prieštarauja lietuvių kalbos darybos principams ir lietuvių kalbos tradicijoms. Teisingumo ministerija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas netenkino pareiškimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
14. Apeliacijos dalykas –pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškimas dėl Civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėjams nesusituokus, (duomenys neskelbtini) Lietuvoje gimė dukra I. G., pareiškėjai (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) parapijoje, santuokos sudarymo įrašas įregistruotas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjos pavardė santuokos sudarymo įraše nurodyta „G.“. Pareiškėjas A. G. yra Vokietijos pilietis, pareiškėja L. G. yra Lietuvos pilietė. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2018-04-04 išvadoje Nr. 05-14-272 nurodė, kad neturi teisinio pagrindo santuokos sudarymo įraše bei nepilnamečio vaiko gimimo įraše pareiškėjos ir nepilnamečio vaiko pavardes įrašyti „G.“.
16. LR CPK 514 str. 2d. nustatyta, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.
17. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų nurodytus motyvus dėl to, kad esant skirtingoms pavardėms („G.“, o ne „G.“), jie patiria tam tikrų nepatogumų keliaujant bei kasdieniniame gyvenime, įvertinęs kaip nesukeliančius rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų bei konstatavęs, kad tokie patiriami pareiškėjų papildomi nepatogumai yra proporcingi siekiamo tikslo – lietuvių kalbos apsaugos – atžvilgiu, pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės aktų įrašus atmetė.
18. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas pareiškėjams nepalankų sprendimą, nesivadovavo ESTT, EŽTT, ES pagrindinių teisių chartijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, neįvertino, kad skirtingas pavardžių rašymas sukelia rimtų nepatogumų privačiame bei profesiniame gyvenime, riboja ES piliečiui pripažintas laisves, trukdo asmens laisvo judėjimo principo įgyvendinimui, pažeidžia ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį, riboja privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, diskriminuoja šeimą, nes pavardžių ir vardų su „x“ raide yra Lietuvoje registruota, į tai, kad sprendimus leidžiančius rašyti vardus ir pavardes su „x“ raide yra priėmęs ne vienas nacionalinis teismas. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas
19. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnį, lietuvių kalba yra valstybinė kalba, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, kuri saugo tautos identitetą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybės įstaigų funkcionavimą, jos vartojimą viešajame gyvenime, kalbos apsaugą. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (TAR, 2015, Nr. 19697) 6 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.
20. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjai iš esmės byloje kelia klausimą ne dėl pavardės keitimo, o pavardės rašybos korektūros (vietoj „ks“ įrašymo „x“), t.y. ne pagal lietuvių kalbos taisykles, tačiau nagrinėjamu atveju tai nekeičia ginčo esmės.
21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu galiojantys teisės aktai nors ir nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, tačiau Lietuva yra ES narė ir turi laikytis tarptautinių susitarimų, teismai, priimdami sprendimus vadovautis ne tik nacionalinės teisės aktais, bet ir E. S. Teisingumo Teismo (toliau-ESTT), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau-EŽTT) praktika, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau-SESV) normomis.
22. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Išvadą teikianti institucija pirmosios instancijos teisme pateiktoje išvadoje nurodė, kad pateikė Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796, kuriose nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą (b.l. 29-30).
23. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 str. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 str., elementų. Nors Chartijos 7 str. nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 str. įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas N. P. Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).
24. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 str. nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 str. reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00). Taigi, tokie pareiškėjų įvardinami patiriami nepatogumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali būti pripažinti rimtais.
25. Apeliantai procesiniuose dokumentuose nurodė bei apklausti pirmos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose paaiškino, kad skirtingas pavardžių rašymas jiems sukelia rimtų nepatogumų privačiame bei profesiniame gyvenime, riboja jų kaip ES piliečiui pripažintas laisves, trukdo asmens laisvo judėjimo principo įgyvendinimui, pažeidžia ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį, riboja privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, diskriminuoja šeimą.
26. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas neteisingai sprendė, jog pareiškėjų patiriami nepatogumai ir sunkumai, kylantys dėl vaiko gimimo liudijime bei pareiškėjų santuokos liudijime pareiškėjos santuokinės pavardės, kuri įrašyta lietuviškais rašmenimis „G.“, ir pareiškėjo pavardės „G.“ nesukelia rimtų nepatogumų privačiame bei profesiniame gyvenime bei nepažeidžia jų teisių bei laisvių privataus gyvenimo.
27. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įvertinus byloje pateiktus įrodymus nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, įsitikinta, jog pirmos instancijos teismas vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 185 str. įtvirtintas taisykles ir padarė neteisingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apeliantų paaiškinimais apie jų patiriamus nepatogumus: nesklandumai keliaujant, gaunant pašto siuntas, rašant pavardes dokumentuose, lėktuvo bilietuose ir panašiai. Antra, pažymi ir tai, kad esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti.
28. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, iš Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gauti dokumentai, susiję su pareiškėjos L. G. (mergautine M. pavarde). (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters I. G. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimu. Pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja sudarė bažnytinę santuoką su Vokietijos piliečiu ir pasirinko sutuoktinio pavardę, t. y. „G.“, bažnytinės santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) jos pavardė po santuokos įrašyta „G.“. Apeliantų (pareiškėjų) prašyme įregistruoti dukters I., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimą, pasirenkant vaiko tėvo originalią pavardę „G.“.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, atsisakymas pakeisti (ištaisyti) pareiškėjos ir nepilnametės dukters I. pavardę į sutuoktinio ir vaiko tėvo pavardę „G.“, sukelia pareiškėjams administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų, įrodinėjant jų bei vaiko tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, yra tiesiogiai susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu. Teismo įsitikinimu, draudimas įrašyti pareiškėjos pasirinktą vyro bei vaiko tėvo pavardę su raide ,,x“, t. y. ,,G.“, ne tik sudaro prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, bet ir teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 str.).
30. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjų siekiamam rezultatui ir galimoms kilti neigiamoms pasekmėms dėl skirtingo šeimos narių tos pačios pavardės rašymo, prieštarautų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai (CPK 185 str.).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tas faktas, kad Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis ,,x“ yra užregistruota Gyventojų registro tarnyboje, leidžia manyti, kad pavardėse, varduose ,,x“ raidžių rašymas nesukelia jokių neigiamų pasekmių valstybinei kalbai. Be to, išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant ,,x“ raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių.
32. Dėl visų išvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjų apeliacinis skundas pagrįstas, todėl tenkintinas – apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ir tenkintinas pareiškėjų prašymas (CPK 325 straipsnis, 326 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškimą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. išvadą Nr. 05-14-272 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pareiškėjos L. G. santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pareiškėjos pavardę iš „G.“ į „G.“, pareiškėjos dukters I. gimimo akto įraše pakeisti pavardę iš „G.“ į „G.“ bei išduoti naujus santuokos ir gimimo liudijimus.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo.
Šiam sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.