Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti pirminę teisinę pagalbą arba organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą dėl kreipimosi į tą subjektą, kuris (kurie) turėtų aiškinti, paaiškinti energijos-vartojimo sutarčių sąlygas. Skundžiamu Sprendimu Tarnyba nurodė, kad pirminė teisinė pagalba pareiškėjui buvo ne kartą suteikta dėl minėtų sutarčių sąlygų išaiškinimo, todėl pirminės pagalbos nebesuteikė. Tarnyba neišaiškino pareiškėjui kreipimosi tvarkos t. y. į ką būtent turi kreiptis ar į tiekėją ar namo bendriją, taip pat neišaiškino prašymo turinio, todėl pareiškėjas negavo prašytos informacijos, nors Tarnyba toki prašomą informaciją privalėjo suteikti. Tarnybos 2018 m. lapkričio 22 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad ieškomas subjektas, galėsiantis suteikti pareiškėjui pirminę teisinę pagalbą. Tačiau jau 2018 m. gruodžio 13 d. rašte buvo nurodyta, kad Tarnybai suorganizavus viešojo pirkimo konkursą, nebuvo gautas nei vieno tiekėjo pasiūlymas ir todėl Tarnyba neturi galimybės suteikti pirminės teisinės pagalbos. Tai parodo, kad Tarnyba pati savo nurodytais veiksmais pripažino, kad pirminė pagalba pareiškėjui nebuvo suteikta.

Prie administracinės bylos protokoline nutartimi prijungta administracinė byla Nr. I-405-643/2019 (toliau – Byla).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui pirminę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 26 d. prašymu (b. l. 2) kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti pirminę teisinę pagalbą arba organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą dėl kreipimosi į subjektą, kuris (kurie) turėtų išaiškinti, paaiškinti energijos vartojimo sutarčių sąlygas. Prašymas grindžiamas tuo, kad VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ nesuteikė pirminės teisinės pagalbos dėl kreipimosi į tą subjektą, kuris (kurie) turėtų aiškinti, paaiškinti energijos vartojimo sutarčių sąlygas. Tarnyba skundžiamu Sprendimu (b. l. 18–19) atsisakė suteikti pareiškėjui pirminę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punkto pagrindu. Sprendime nurodyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Byloje pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2018 m. birželio 7 d. (Sprendime nurodyta neteisinga data – 2019 m. birželio 7 d. – laikoma rašymo apsirikimu) sprendimo Nr. (2.2)NO-2-45-4540 atmetė kaip nepagrįstą. Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinikos“ specialistų buvo suteikta du kartus, t. y. 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ atsakymus pateikė raštu. Pirmoji pirminė teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta dėl vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimo. Po šio rašto gavimo pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę bei Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Tai patvirtina, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba dėl minėtų sutarčių sąlygų išaiškinimo buvo skirta ne kartą. Sprendime padaryta išvada, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo matyti, kad pareiškėjui buvo nurodyti subjektai į kuriuo jis turėtų kreiptis dėl energijos vartojimo sutarčių išaiškinimo. Todėl Sprendime konstatuota, kad dėl to, jog pirminė teisinė pagalba dėl vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimo ir kreipimosi į tą subjektą, kuris turėtų paaiškinti energijos vartojimo sutarčių sąlygas, buvo pareiškėjui ne kartą teikta, atsisakoma pareiškėjui suteikti pirminę teisinę pagalbą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendime (Byla, b. l. 71–76) teismas konstatavo, kad VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ pareiškėjui pirminę teisinę pagalbą suteikė 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. balandžio 13 d. VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ du kartus, t. y. 2018 m. kovo 20 d. (b. l. 34) ir 2018 m. gegužės 18 d. (Byla, b. l. 34) atsakymus pateikė raštu. Pareiškėjui pirminė teisinė pagalba teikta dėl vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimo. Tai patvirtina pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. raštas, adresuotas VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ (Byla, b. l. 35). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimo klausimu buvo kreipęsis ir į Vilniaus miesto savivaldybę, tai patvirtina 2018 m. gegužės 17 d. Tarnybai adresuotas prašymas (Byla, b. l. 18–22) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. atsakymas Nr. A51-35898/18(3.3.2.5-EM4) „Dėl pirminės teisinės pagalbos“, kuriuo pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į paslaugų teikėjus ir į namo, kuriame gyvena, bendrijos pirmininką (Byla, b. l. 27–28). Nurodytu sprendimu teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl aptarto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo panaikinimo, 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu (Byla, b. l. 99–104) apeliacinį skundą atmetė, o teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste – pareiškėjui priminė teisinė pagalba buvo suteikta VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistų – padarė išvadą, kad Tarnybai organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą tuo pačiu klausimu nebuvo pagrindo.

Ginčo teisinius santykius be Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintų bendrųjų viešajam administravimui taikytinų teisės normų taip pat reglamentuoja ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus nustatantis Įstatymas (2018 m. birželio 30 d. redakcija), kurio 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad pirminė teisinė pagalba yra Įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo. Įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 punktuos nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijos yra Tarnyba ir savivaldybių institucijos. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savivaldybių institucijos organizuoja ir (ar) teikia pirminę teisinę pagalbą. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Tarnyba koordinuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys. To paties įstatymo 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad atsisakyti suteikti pirminę teisinę pagalba Tarnyba gali tuomet, jeigu nustatoma, kad asmuo pareiškėjui tuo pačiu klausimu, dėl kurio kreipiamasi pakartotinai suteikti priminę teisinę pagalbą, pirminė teisinė pagalba jau buvo suteikta. Vadinasi, kreipiantis tuo pačiu klausimu pakartotinai, teisinė pagalba neteikiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1074/2009). Tai reiškia, kad Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punkto pagrindas gali būti taikomas tik tada, kai yra nustatoma, kad asmuo teikia prašymą suteikti pirminę teisinę pagalbą dėl to paties klausimu, kuriam išspręsti jau buvo suteikta pirminė teisinė pagalba.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Sprendimu, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti pirminę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punkto pagrindu. Šis nesutikimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba tam, kad pareiškėjui būtų išaiškinta į kokį subjektą, kuris galėtų jam išaiškinti energijos vartojimo sutarčių sąlygas, jis turi kreiptis nebuvo suteikta, o pareiškėjui suteikta pirminė teisinė pagalba buvo suteikta netinkamai (pareiškėjo skundo žodžiai – „ne iš esmės“). Vadinasi šiuo nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar Sprendimo išvada, kad pirminė teisinė pagalba pareiškėjui nesuteikiama dėl to, jog pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba, yra pagrįsta.

Išanalizavus byloje ir Byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas yra kreipęsis į VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ su 2018 m. kovo 5 d. prašymu dėl vartojimo sutarties sąlygų aiškinimo (Byla, b. l. 35). VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ 2018 m. gegužės 18 d. rašte (Byla, b. l. 36) nurodyta, kad VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ pirminę teisinę pagalbą pareiškėjui suteikė 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. vasario 20 d. Gavus minėtą pareiškėjo 2018 m. kovo 5 d. prašymą dėl vartojimo sutarties sąlygų aiškinimo (Byla, b. l. 35) pareiškėjui buvo parengtas atsakymas, kurį pareiškėjas atsiėmė 2018 m. kovo 20 d. VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ 2018 m. kovo 20 d. atsakyme (b. l. 34) pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas į klausimą: „Kas turi aiškinti sutarties sąlygas?“. Tarnybai adresuotame 2018 m. gegužės 17 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą (Byla, b. l. 18–22) pats pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi raštu su prašymu suteikti pirminę teisinę pagalbą į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas išaiškinti klausimą dėl pareiškėjo pareigų vykdymo pagal energijos paslaugų vartojimo sutartį, konkrečiai – mokėjimo dalyje. Pareiškėjas pats nurodo, kad savivaldybė atsakė į šį pareiškėjo prašymą ir nurodė jam kreiptis į šilumos tinklus, Vilniaus Vandenis, bendriją su prašymu, kuriuo būtų prašoma išaiškinti, kaip pareiškėjas turėtų atsiskaityti už šalto ir karšto vandens tiekimą. Byloje pateiktas pareiškėjo prašymas (Byla, b. l. 8) patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir Geležinio Vilko g. 9 namo bendrijos pirmininką. Taip pat aplinkybę, kad pareiškėjui buvo suteikta pirminė teisinė pagalba dėl vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimo, patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. rašto Nr. A51-35898/18(3.3.2.5-FM4) „Dėl pirminės teisinės pagalbos“ (Byla, b. l. 27–28) turinys, iš kurio matyti, kad pareiškėjas kreipėsi pirminės teisinės pagalbos dėl vartojimo sutarčių vykdymo neaiškumo. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, kaip yra bandęs įvykdyti prievoles pagal vartojimo sutartis, kokie buvo priimti paslaugas teikiančios įmonės veiksmai ar sprendimai, pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į paslaugų teikėjus bei bendrijos pirmininką. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateiktas VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ 2019 m. balandžio 8 d. raštas (b. l. 35–36) patvirtina ir tai, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta dėl vartojimo sutarties sąlygų aiškinimo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.

Teismo vertinimu šios nustatytos faktinės aplinkybės, kurių, kaip matyti, pareiškėjas neginčija ir dėl kurių ginčas šiuo atveju nekeliamas, patvirtina, kad pareiškėjas yra ne kartą kreipęsis dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo dėl vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimo ir ne kartą bei ne viena valstybės garantuojamos teisinės pagalbos vykdymo institucija (VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija) yra suteikusi pareiškėjui pirminę teisinę pagalbą dėl vartojimo sutarčių sąlygų aiškinimo, nurodžius į kokius subjektus pareiškėjas turėtų kreiptis, į kuriuos pareiškėjas ir kreipėsi. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba dėl vartojimo sutarčių aiškinimo buvo suteikta ne kartą. Pareiškėjo nurodomi Tarnybos 2018 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. (2.2) NO-2-8913 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 9) ir Tarnyba 2018 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. (2.2) NO-2-9491 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 5), kurie, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba nebuvo suteikta, nepaneigia aukščiau padarytos išvados, kad pareiškėjui ne kartą buvo teikta pirminė teisinė pagalba dėl vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimo. Įvertinus nurodytus raštus nustatyta, kad jais Tarnyba, nustačiusi, kad tarp pareiškėjo ir jam pirminę teisinę pagalbą teikusios VšĮ „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ kilo konfliktas dėl pirminės teisinės pagalbos kokybės, organizavo naujo pirminės teisinės pagalbos tiekėjo paiešką. Tai, kad suorganizavus viešojo pirkimo konkursą dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjui, nebuvo gautas nei vieno teikėjo pasiūlymas, nepaneigia, kad pirminė teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta. Pažymėtina, kad sprendžiant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėjamos administracinės bylos kontekste neturi teisinės reikšmės aplinkybės dėl pareiškėjui suteiktos pirminės teisinės pagalbos kokybės bei tai, kad pareiškėjas nėra patenkintas gautais atsakymais. Kaip minėta, šiuo atveju aktualu tik tai, ar byloje esantys duomenys patvirtina Tarnybos išvadą, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba dėl vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimo buvo suteikta ne vieną kartą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esantys ir įvertinti duomenys patvirtina, jog pareiškėjui pirminė teisinė pagalba tuo pačiu klausimu – dėl vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimo – buvo suteikta ne vieną kartą, pareiškėjui ne kartą pirminę teisinę pagalbą teikusios institucijos nurodė, kur pareiškėjui reikia kreiptis ir kokius prašymus teikti. Todėl skundžiamas Sprendimas, kuriuo Tarnyba atsisakė pareiškėjui suteikti pirminę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punkto pagrindu, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti aptartais pareiškėjo skundo argumentais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.