Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Tarnybos 2018 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (2.2) NO-2-4540, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 17 d. su prašymu (reg. Nr. (2.2) VPT-1-1836) kreipėsi į Tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 18–22). Kadangi pareiškėjo reikalavimas buvo neaiškiai suformuluotas, Tarnyba 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (2.2) NO-2-4116 į 2018 m. gegužės 17 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydama nurodyti, su kokiu konkrečiu klausimu pareiškėjas kreipėsi į pirminę teisinę pagalbą teikiančius specialistus ir kas jam buvo atsakyta (b. l. 30–31, 63). Pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. Tarnybai pateikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus (b. l. 6, 32, 65). Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, dalį jo tenkino ir 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-l836-10456 (b. l. 37–39) suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. rašto Nr. A51-35898/18(3.3.2.5-EM4) apskundimo, o likusioje dalyje skundžiamu 2018 m. birželio 7 d. Sprendimu Nr. (2.2) NO-2-4540 (b. l. 2–3, 41–43, 61–62) atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą - organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą. Tarnyba skundžiamu Sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes nagrinėdama pareiškėjo prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba Teisės klinikos specialistų jau buvo suteikta 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. vasario 20 d. Be to, pareiškėjui du kartus buvo atsakyta raštu (2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. raštai). Taip pat nustatė, kad pareiškėją konsultavo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, Tarnyba darė išvadą, kad pareiškėjas jau pasinaudojo pirmine teisine pagalba, todėl atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjas su skundžiamu Sprendimu nesutinka ir nurodo, kad jis Tarnybos neprašė suteikti pirminę teisinę pagalbą, be to, atsakovė neatsakė į jo prašymą.

Taigi visų pirma spręstinas atsakovės skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas. Nagrinėjamoje byloje turi būti vertinamos skundžiamame Sprendime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu Tarnyba nusprendė neorganizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui. Taip pat turi būti vertinama, ar yra pagrindas įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti naują sprendimą.

Pažymėtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba) – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – pirminė teisinė pagalba) – šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.

Pagal Įstatymo 3 straipsnį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis šiais principais: 1) lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; 2) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; 3) taikaus ginčų sprendimo prioriteto; 4) draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis.

Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarnybos uždavinys – užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį įstatymą. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1–12 punktuose nustatytos Tarnybos funkcijos. Tarnyba koordinuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą (teikia savivaldybių institucijoms metodinę pagalbą įgyvendinant joms priskirtas funkcijas pirminės teisinės pagalbos srityje, analizuoja šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas ataskaitas, jas apibendrina ir teikia Teisingumo ministerijai informaciją apie pirminės teisinės pagalbos organizavimą ir teikimą, teikia pasiūlymus savivaldybių institucijoms dėl pirminės teisinės pagalbos organizavimo ir teikimo tobulinimo užtikrinant šio įstatymo įgyvendinimą) (Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą; priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2–3 punktai). Tarnyba moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą, kai šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju tarnyba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, už antrinę teisinę pagalbą (Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punktas).

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys. Šio straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nustatyti atvejai, kuomet pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu: 1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba; 3) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus; 4) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis.

Pirminės teisinės pagalbos teikimą detaliai reglamentuoja Įstatymo 15 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu. Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą (Įstatymo 15 straipsnio 5 dalis).

Įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kai pareiškėjas kreipiasi dėl savivaldybės vykdomosios institucijos, kurios tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą, veiksmų ar neveikimo, tas savivaldybės vykdomosios institucijos tarnautojas informuoja pareiškėją apie galimą interesų konfliktą. Jeigu pareiškėjas sutinka, toks savivaldybės vykdomosios institucijos tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą. Jeigu pareiškėjas nesutinka, kad pirminę teisinę pagalbą teiktų toks savivaldybės tarnautojas, šis jam pasiūlo kreiptis į advokatą (advokatų profesinę bendriją) ar į viešąją įstaigą, su kuriais savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo, arba į tarnybą. Kai pareiškėjas šiuo atveju kreipiasi į tarnybą, ši suteikia pirminę teisinę pagalbą arba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą sudarydama sutartis su advokatais ar viešosiomis įstaigomis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 17 d. Tarnybai pateikė nustatytos formos užpildytą prašymą (reg. Nr. (2.2) VPT-1-1836) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 18–22). Prašyme nurodoma, kad antrinė teisinė pagalba reikalinga kreipiantis į teismą, jog būtų suteikta tinkama, efektinga, kokybiška pirminė teisinė pagalba. Taip pat prašyme nurodoma, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėja nukreipė į Teisės kliniką. Kadangi Teisės klinikoje pareiškėjui nebuvo tinkamai teikiama pirminė teisinė pagalba, dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją raštu su prašymu suteikti pirminę teisinę pagalbą, išaiškinant klausimą dėl pareiškėjo pareigų vykdymo pagal energijos paslaugų vartojimo sutartis mokėjimo dalyje. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. Tarnybai pateikė papildomus paaiškinimus (b. l. 6, 32, 65). Juose nurodoma, kad 2018 m. kovo 5 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į Teisės kliniką nurodydamas, kad gaudamas šilumos, šalto ir karšto vandens paslaugas yra įpareigotas mokėti už nemokius kitus namo gyventojus, kadangi su pareiškėju yra sudarytos sutartys su tiekėjais dėl minėtų paslaugų. Paaiškinimuose taip pat nurodoma, kad jeigu yra galimas interesų konfliktas, tai tinkamą pirminę teisinę pagalbą turėtų suorganizuoti Tarnyba. Be kita ko, pareiškėjas nori apskųsti teismui pirminę teisinę pagalbą teikusių specialistų veiksmus, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. raštą. Be to, pareiškėjui neaišku kaip namo bendrija renka pinigus iš gyventojų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su Tarnybos argumentais ir daro išvadą, jog pareiškėjo Tarnybai pateiktame prašyme ir jo patikslinime expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, jog pareiškėjas pageidauja: 1) kad Tarnyba organizuotų tinkamą pirminės teisinės pagalbos teikimą; 2) kad pareiškėjui būtų suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. atsakymo ir pirminę teisinę pagalbą teikusių specialistų veiksmų apskundimo.

Iš byloje esančio Teisės klinikos 2018 m. gegužės 18 d. atsakymo (b. l. 34, 36), matyti, jog pareiškėjui A. M. pirminė teisinė pagalba Teisės klinikos specialistų buvo suteikta 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. balandžio 13 d. Du kartus: 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. Teisės klinika atsakymus pateikė raštu. Pareiškėjui pirminė teisinė pagalba teikta dėl vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimo. Tai patvirtina, pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. raštas, adresuotas Teisės klinikai (b. l. 35). Pažymėtina ir tai, jog dėl šio klausimo pareiškėjas buvo kreipęsis ir į Vilniaus miesto savivaldybę, tai patvirtina 2018 m. gegužės 17 d. Tarnybai adresuoto prašymo turinys, kuriame nurodoma, kad „taip pat į savivaldybę kreipiausi raštu su prašymu suteikti pirminę teisinę pagalbą išaiškinant klausimą vykdymo mano pareigų pagal energijos paslaugų vartojimo sutartis mokėjimo dalyje“ (b. l. 18) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. Nr. A51-35898/18(3.3.2.5-EM4) atsakymas „Dėl pirminės teisinės pagalbos“ (šiuo raštu pasiūlė pareiškėjui kreiptis į paslaugų tiekėjus ir į namo, kuriame gyvena, bendrijos pirmininką) (b. l. 27–28). Taigi pareiškėjui pirminė teisinė pagalba buvo ne kartą suteikta dėl minėtų sutarčių sąlygų išaiškinimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Tarnyba pagrįstai, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktu, atsisakė pareiškėjui organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą tuo klausimu, kuriuo jam pirminė teisinė pagalba ne kartą teikta.

Akcentuotina ir tai, jog skundžiame Sprendime nurodoma, kad Tarnyba 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-NT-1312-2886 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl vartojimo energijos sutarčių aiškinimo, nes tai neįeina į antrinės teisinės pagalbos turinį. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. I-2996-811/2018 pareiškėjo A. M. skundą dėl Tarnybos minėto sprendimo panaikinimo, atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. spalio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018, minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos taip pat matyti, jog pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dalyje buvo patenkintas ir 2018 m. birželio 7 d. priimtas sprendimas Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-l836-10456 suteikti pareiškėjui A. M. antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. rašto Nr. A51-35898/18(3.3.2.5-EM4) apskundimo. Taigi pareiškėjui šiuo sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl pirminę teisinę pagalbą teikusio subjekto veiksmų (parengto atsakymo) apskundimo. Pažymėtina, jog tai nurodoma ir skundžiame Sprendime, su kuriuo pareiškėjas nesutinka.

Kaip minėta, pareiškėjo Tarnybai pateiktame prašyme ir jo patikslinime nurodoma, jog pareiškėjui neaišku, kaip namo bendrija renka pinigus iš gyventojų. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog Tarnyba ir į šį pareiškėjo teiginį atsakė, nurodydama, kad 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-18-T-1380-8114, pareiškėjui A. M. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl 130-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos įpareigojimo atlikti veiksmus, nes minėta bendrija nebendradarbiauja su pareiškėju, neteikia informacijos, kokiu pagrindu yra skaičiuojamos (energijos vartojimo) sąskaitos.

Iš sprendime išnagrinėto pareiškėjo Tarnybai adresuoto 2018 m. gegužės 17 d. prašymo ir jo 2018 m. gegužės 31 d. patikslinimo turinio matyti, jog Tarnyba pakankamai aiškiai ir motyvuotai atsakė į visus esminius pareiškėjo minėtuose prašymuose išdėstytus argumentus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Tarnybos 2018 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. (2.2) NO-2-4540 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Kadangi skundžiamas Sprendimas nenaikintinas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti naują sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl Tarnybos minėto Sprendimo panaikinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Skundžiamame Tarnybos Sprendime ir jos atsiliepime nurodyta daugiau argumentų, galimai susijusių su Tarnybos sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, tačiau teismo nuomone, jie nėra esminiai ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisakys.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.