Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. S. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 5 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės panaikinimo ( toliau – ir skundžiamas sprendimas, Aktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Iš administracinio nusižengimo bylos ROIK: 23216616195 matyti, jog 2023 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė L. B. T. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-71540-2023 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodyta, jog jis 2023 m. rugpjūčio 5 d. 17.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, kuriame yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje: arčiau kaip 5 metrų atstumu už pėsčiųjų perėjos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 150.4 punktą ( b.l. 26-28).

2023 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu Nr. E299-6588/23(1.1.90E-ADN) T. S. pateikė P. S., tai yra asmens, kuriam transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 5 d. buvo perduota valdyti, duomenis ( b.l. 35-37), todėl 2023 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė L. B. P. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR_P-72628-2023 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodyta, jog jis 2023 m. rugpjūčio 5 d. 17.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, kuriame yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje: arčiau kaip 5 metrų atstumu už pėsčiųjų perėjos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET), 150.4 punktą ( b.l. 31-33).

Iš administracinio nusižengimo bylos ROIK: 23216616195 matyti, jog skundžiamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 1-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto R. R. (toliau – ir pareigūnas) 2023 m. rugpjūčio 5 d. surašytu priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas transporto priemonę– automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežti į Minsko pl.21 UAB „Tomadas“ ( b.l. 25). Akte nurodyta, jog sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę– automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareigūnas priėmė vadovaudamasis ANK 603 straipsniu ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 33 straipsniu, nustatęs, kad transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas paliko stovėti automobilį, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.4 punkto reikalavimus, kai transporto priemonė trukdo pėsčiųjų eismui, stovėdama arčiau nei 5 m atstumu prieš pėsčiųjų perėją (kelyje po vieną eismo juostą), ir kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei.

2023 m. rugpjūčio 14 d. skundu T. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 5 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytą administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę kaip nepagrįstą ir neteisėtą, grąžinti automobilį savininkui be atlyginimo jokių išlaidų, susijusių su prievartiniu transporto priemonės nuvežimu ir saugojimu stovėjimo aikštelėje, ir priteisti teismo išlaidas, susijusias su skundo nagrinėjimu, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Skunde nurodoma, jog skundžiamame Akte konstatuoti kvalifikaciniai požymiai „trukdymas pėsčiųjų eismui“ ir „grėsmė eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei“ nepagrįstai, nes pasak pareiškėjo trijų metrų atstumu nuo perėjos krašto stovintis lengvasis automobilis jokiais būdais neužstojo pėsčiųjų perėjos ženklinimo ribų, pėstiesiems nesumažino matomumo zonos, taigi niekaip netrukdė fiziškai praeiti pėsčiųjų perėja ar eiti šaligatviu (toje pusėje, kur pastatyta Transporto priemonė net nėra normalaus pėstiesiems pritaikyto šaligatvio). Skunde akcentuojama, jog transporto priemonė buvo priparkuota prie borto ir stovėjo nejudėdama, Akte nebuvo nustatyta ir nebuvo užfiksuota nagrinėjamame fakto, kad palikta stovėti transporto priemonė trukdė saugiam kitų transporto priemonių eismui. Tai pasak pareiškėjo rodo atžymos Akte – kvalifikuojantis požymis „trukdo saugiam kitų transporto eismo priemonių eismui“ nėra pažymėtas. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalis transporto priemonės grėsmės kėlimą eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei sieja su transporto priemonės technine būkle, krovinių ar keleivių vežimo tvarkos pažeidimu, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo reikalavimo pažeidimu, o tokie pažeidimai pasak pareiškėjo nebuvo nustatyti ir nebuvo užfiksuoti nagrinėjamame Akte ir prie jo pridedamoje situacijos fotofiksacijoje. Skunde nurodoma, jog Akte nepažymėtas ženklu „X“, bet rašytiniu tekstu nurodytas KET pažeidimo kvalifikavimas kaip „ kitaip pažeidžia kitų asmenų teises: stovi arčiau negu 5 metrų atstumu už pėsčiųjų perėjos (kelyje po vieną eismo juostą) ", kuris pasak pareiškėjo yra nepagrįstas dėl aplinkybių to, kad automobilio stovėjimo faktas nepažeidė teisės asmenims naudotis laisvai miesto viešąja erdve, nepažeidė teisės asmenims laisvai judėti gatve ir šaligatviu bei nepažeidė jokių asmens pilietinių, civilinių ar moralinių teisių.

Atsiliepimu į skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus įgaliotas asmuo prašo teismo pareiškėjo T. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto R. R. 2023-08-05 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą. Nurodo, jog Skyriaus pareigūnai, vykdydami priskirtas funkcijas, sprendimus priverstinai nuvežti transporto priemones priima vadovaudamiesi SEAKĮ (33 straipsnis) ir ANK (595 straipsnio 10 punktas, 603 straipsnis) numatytais pagrindais, įgyvendindami jiems suteiktus įgaliojimus, veikdami pagal priskirtą kompetenciją. Transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežta vadovaujantis Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų veiksmų priimant sprendimus priverstinai nuvežti transporto priemones ir organizuojant transporto priemonių priverstinį nuvežimą tvarkos aprašo, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-3275/21 reikalavimais. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę priėmęs Pareigūnas Akte nurodė, jog transporto priemonė nuvežama ne tik dėl to, kad trukdo kitų transporto priemonių eismui, bet ir dėl to, kad pastatyta taip, kad pažeidžia kitų asmenų teises ir kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Esmė - ne trukdymas, o eismo saugumo užtikrinimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir - SEAKĮ) 20 straipsnio įtvirtinančio reikalavimus transporto priemonių savininkams ir valdytojams, 1 dalyje numatyta, kad „transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutarime pirmiausia pažymėjo, kad nuosavybė įpareigoja. Teismas taip pat nurodė, kad transporto priemonės kelia didesnį pavojų aplinkiniams, todėl jos savininkas (valdytojas), turėdamas teisę valdyti savo transporto priemonę, ja naudotis, disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių.

Atsiliepime nurodoma, kad T. S., kaip transporto priemonės savininkas ir P. S., kuriam transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2023-08-05 buvo perduota valdyti, turėjo žinoti ir suprasti, kad vairuotojas, taip palikdamas stovėti transporto priemonę, trukdo pėsčiųjų eismui bei kitiems vairuotojams, artėjantiems prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, įsitikinti ar perėjoje nėra įžengusio, žengiančio arba prieš pat eismo juostą, (važiuojamosios dalies kraštą) stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti į ją pėsčiojo. Transporto priemonė, palikta stovėti pažeidžiant KET reikalavimus, trukdo saugiai įžengti į pėsčiųjų perėją, kadangi pėstieji neturi galimybės įvertinti atstumo iki artėjančių transporto priemonių, jų greičio ir įsitikinti, ar tai daryti saugu. Institucijos manymu, gyvenamojoje zonoje turėtų būti pėsčiųjų pirmumo teisė, kad pėsčiajam, einančiam šaligatviu, jokia kliūtis netrukdytų matyti automobilių, o vairuotojas galėtų matyti pėsčiąjį, prieinantį prie važiuojamosios kelio dalies krašto. Vairuotojas turi matyti pėsčiąjį ir suprasti, kad jis nori kirsti kelio važiuojamąją dalį, automobilio parkavimas, nepaisant 5 m atstumo iki ir už pėsčiųjų perėjos, yra labai rizikingas saugiam eismui. Tokios situacijos pėstiesiems padidina riziką likti nepastebėtiems. Jei automobiliai yra pastatyti prie pat pėsčiųjų perėjos, link jos artėjančios transporto priemonės vairuotojui ribojamas pėsčiųjų perėjos prieigų matomumas. Prie pat pėsčiųjų perėjos statomos transporto priemonės labiausiai apriboja matomumą vaikams. Jų regos lauką užstoja ne tik sunkvežimiai, bet ir lengvosios transporto priemonės. Automobilių parkavimas prie pat pėsčiųjų perėjų sukuria prielaidą skaudžiausiems eismo įvykiams - pėsčiųjų sužalojimams ar net mirtiniems atvejams. Dėl apriboto matomumo vairuotojas per vėlai pamato į važiuojamąją dalį įžengusį pėsčiąjį, ima ekstremaliai stabdyti, siekdamas išvengti susidūrimo su pėsčiuoju. Tokiose situacijose keliama grėsmė paskui jį važiuojančios vienos ar net kelių transporto priemonių vairuotojams. Institucijos įsitikinimu, įvykio vietoje — pėsčiųjų perėjos zonoje - pastatytas Pareiškėjo automobilis tikrai trukdė pėstiesiems saugiai pereiti gatvę, o vairuotojams - pastebėti pėsčiuosius, t. y. pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kėlė pavojų eismo saugumui.

II. Teismo išvados

Skundas atmestinas.

ANK 595 straipsnyje nustatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai, gali taikyti prievartos priemones, įskaitant ir priverstinį transporto priemonės nuvežimą (ANK 595 straipsnio 10 punktas).

Pagal ANK 603 straipsnį, jog padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 21 dalyje (sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose), 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 422 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 1, 2 dalyse, 424 straipsnio 3, 4 dalyse, 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, administracinio nusižengimo teiseną pradėję ar administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikоs Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą.

ANK 607 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam taikomos administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės, turi teisę jas apskųsti apylinkės teismui. Apylinkės teismas skundą turi išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo skundo gavimo rašytinio proceso tvarka. Apylinkės teismas priima vieną iš šių nutarimų: 1) skundą atmesti; 2) skundą patenkinti ir panaikinti administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonę.

Teismas pažymi, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. skundžiant administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių teisėtumą, nėra gausi, tačiau senesnėje teismų praktikoje (aiškinant tuo metu galiojusias ATPK nuostatas, susijusias su administracinių teisės pažeidimų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimu) yra išaiškinta tokio apskundimo paskirtis – t. y. pašalinti teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemones pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą (pvz., grąžinti paimtus daiktus, įpareigoti paleisti sulaikytą asmenį, pašalinti transporto priemonės važiuoklės užblokavimą ir pan.) (Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-482-582/2015). Teismo vertinimu, tokie teismų praktikoje esantys išaiškinimai taikytini sprendžiant ir skundus, paduotus pagal dabar galiojančio ANK 607 straipsnio nuostatas, kadangi administracinės teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymo reglamentavimas iš esmės nėra pasikeitęs.

Kaip matyti iš teismui pateikto skundo argumentų ir reikalavimų, T. S. atžvilgiu buvo taikyta administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas (ANK 595 straipsnio 10 punktas). Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas sprendimas priverstinai nuvežti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis minėtu ANK 603 straipsniu ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsniu, konstatavus, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas stovėti (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.4 punkto reikalavimus, kai transporto priemonė trukdo pėsčiųjų eismui, stovėdama arčiau nei 5 m atstumu prieš pėsčiųjų perėją (kelyje po vieną eismo juostą), ir kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei.

Ginčui aktualios redakcijos Kelių eismo taisyklių 150.4 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų. Taigi pareiškėjui priklausančio automobilio palikimas arčiau nei 5 m atstumu prieš pėsčiųjų perėją (kelyje po vieną eismo juostą) akivaizdžiai prieštarauja Kelių eismo taisyklių reikalavimams ir trukdė eismo saugumui.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į institucijos, kurios pareigūnas priėmė sprendimą transporto priemonę priverstinai nuvežti, ar į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę, o transporto priemonės savininko (valdytojo) sutikimu ji gali būti pastatoma ir į kitą transporto priemonių stovėjimo aikštelę ar vietą, kurioje leidžiama transporto priemonėms stovėti (jeigu tai nepakenks baudžiamajam procesui ar administracinio nusižengimo teisenai), jei transporto priemonė vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat kai yra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 603 straipsnyje nustatyti pagrindai.

Pažymėtina, kad eisme dalyvaujanti transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis. Dėl to, siekiant užtikrinti eismo saugumą, eismo dalyvių, kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, svarbu, kad eismą kontroliuojantys kompetentingi pareigūnai, kai to reikia, imtųsi būtinų priemonių. Viena iš eismo saugumo užtikrinimo priemonių ir yra nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje – priverstinis transporto priemonės nuvežimas. Taigi, nustatytas teisinis reguliavimas, kompetentingiems pareigūnams suteikiantis diskreciją nuspręsti priverstinai nuvežti transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, tai yra būtina; tai teisėta priemonė, taikoma įgyvendinant eismo saugumą. Transporto priemonės priverstiniu nuvežimu siekiama užtikrinti saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes, o taip pat užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti.

Administracinio nusižengimo bylos aplinkybės patvirtina, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 5 d. 17.35 val. stovėjo (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.4 punkto reikalavimus, stovėdama arčiau nei 5 m atstumu prieš pėsčiųjų perėją (kelyje po vieną eismo juostą), ir taip trukdė pėsčiųjų eismui ir kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Teismas sutinka su Institucijos pozicija, jog toks automobilis trukdė pėsčiųjų eismui bei kitiems vairuotojams, artėjantiems prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, įsitikinti ar perėjoje nėra įžengusio, žengiančio arba prieš pat eismo juostą, (važiuojamosios dalies kraštą) stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti į ją pėsčiojo. Transporto priemonė, palikta stovėti pažeidžiant KET reikalavimus, trukdo saugiai įžengti į pėsčiųjų perėją, kadangi pėstieji neturi galimybės įvertinti atstumo iki artėjančių transporto priemonių, jų greičio ir įsitikinti, ar tai daryti saugu. Akivaizdu, kad įvykio vietoje — pėsčiųjų perėjos zonoje - pastatytas automobilis trukdė pėstiesiems saugiai pereiti gatvę, o vairuotojams – laiku pastebėti pėsčiuosius, tai yra toks KET pažeidimas trukdė saugiam transporto priemonių bei pėsčiųjų eismui, kelė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, todėl darytina išvada, kad buvo pagrindas taikyti ANK 595 straipsnio 10 punkte numatytą administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonę – priverstinį transporto priemonės nuvežimą. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas, nustatęs ANK 603 straipsnyje nustatytą pagrindą, tai yra galimai padarytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų) nustatytas administracinis nusižengimas, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, vadovaudamasis SEAKĮ 33 straipsnio nuostatomis priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę į saugojimo aikštelę.

Skunde pareiškėjas teigia, kad siekiant atsiimti Transporto priemonę yra reikalaujama sumokėti 135 EUR UAB „Tornadas“ mokestį devynis kartus viršijantį administracinės baudos dydį - to nepadarius, naudojimosi galimybės nuosavybės teise priklausančia Transporto priemonė yra visiškai apribotos. Teismas pažymi, jog SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad išlaidas ūkio subjektui, už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai. SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.

Teisimo vertinimu, skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 5 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl T. S. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti T. S. skunda.

Nutarimas neskundžiamas.

Nesutikimą su šiuo nutarimu galima pareikšti apeliaciniame skunde dėl administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo.