Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-13 · Civilinė byla Nr. e2S-625-262/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
e2S-625-262/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-45034-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Atsakovas
UAB „Šilėja“
Ieškovas
UAB „Ozo miestas“
Kategorijos
Civ. b. Nr. e2S-625-262/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45034-2016-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.7; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Šilėja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ozo miestas“ prevencinį ieškinį atsakovui UAB „Šilėja“ dėl veiksmų uždraudimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prevenciniu ieškiniu prašė: uždrausti atsakovui atlikti bet kokius bendro naudojimo objektų administravimo veiksmus, name, adresu Buivydiškių g. 12, Vilnius.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui faktiškai vykdyti administravimo veiksmus name, adresu Buivydiškių g. 12, Vilnius. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas ir toliau gali vykdyti administravimo veiksmus Buivydiškių g. 12, Vilnius bei tokiu būdu trukdyti teisėtam administratoriui, gali būti priimti atitinkami sprendimai (pvz. dėl remonto darbų), kuriuos vėliau gali reikėti ginčyti, o jų ginčijimas gali tapti itin sudėtingas. Taip pat gali tekti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų reikšti naujus ieškinius dėl žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: uždrausta atsakovui UAB „Šilėja“ faktiškai vykdyti administravimo veiksmus daugiabučio namo, esančio Buivydiškių g. 12, Vilniuje, atžvilgiu, iki kol bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas nurodė, kad uždraudžiant atsakovui imtis bet kokių veiksmų, susijusių su daugiabučio namo administravimu iki bus išspręstas ginčas pagal ieškovo ieškinį nepažeis šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo principo. Be to, tokios laikinosios apsaugos priemonės jau buvo taikytos analogiškoje tarp tų šalių nagrinėjamoje byloje, o apeliacinės instancijos teismas tokią nutartį paliko nepakeistą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; konstatuoti 2016 m. rugsėjo 27 d. daugiabučio namo Buivydiškių g. 12 bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 6 punkto dalį, kuria yra pavedama įgalioti UAB „Ozo miestas" atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu kaip niekinę ir prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms.

5. Nurodo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesuderinamos su viešuoju interesu, neproporcingai varžo atsakovo teises ir normalią ūkinę komercinę veiklą, sukelia realų pavojų bendrojo naudojimo objektams, kadangi ieškovas neturi teisės teikti administravimo paslaugų, nes neturi tam reikalingų leidimų, o namo gyventojai pasirašydami sutartį su ieškovu, buvo suklaidinti arba jų parašai apskritai yra suklastoti. Kadangi skundžiama nutartimi atsakovui paslaugas teikti yra draudžiama, kiltų realus pavojus asmenų sveikatai ir gyvybei dėl neorganizuojamo buitinių atliekų išvežimo, liftų nepriežiūros, bendrojo naudojimo objektų avarijų ir gedimų lokalizavimo ir likvidavimo neorganizavimo. Neegzistuojant juridiniam pagrindui sudaryti tokias sutartis, ieškovas neturės teisės tokių sutarčių sudaryti, o atsakovas tokių paslaugų teikti negali, todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos.

Atsiliepimas

6. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ir atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie UAB „Šilėja“ įvykdytų veiksmų galimą neatitikimą teisės aktų reikalavimams, gali būti sukelti neigiami padariniai ieškovui ir namo gyventojams, kurių šalinimas gali sukelti papildomus teisminius procesus ir kurie gali apsunkinti galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymą. Todėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumas šiuo atveju buvo akivaizdus ir proporcingas šalių atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

8. Atsakovas atskirojo skundo reikalavimus yra suformulavęs taip: „ 1) pirmosios instancijos teismo pasinaudoti CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teise ir pasinaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-52006-294/2016; nutartį, naikinančią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-52006-294/2016, pripažinti vykdytina skubiai; 2) konstatuoti 2016 m. rugsėjo 27 d. daugiabučio namo Buivydiškių g. 12 bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 6 punkto dalį, kuria yra pavedama įgalioti UAB „Ozo miestas“ atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu kaip niekinę ir prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms; 3) pirmojo prašymo netenkinus ir perdavus šį atskirąjį skundą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-52006-294/2016 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovės UAB „Šilėja“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

9. Iš atskirojo skundo pirmojo reikalavimo matyti, kad jis yra teikiamas pirmosios instancijos teismui. Antrasis atskirojo skundo reikalavimas – pripažinti tam tikrą sutarties punktą prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms nėra susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, be to, toks reikalavimas galėtų būtų ieškinio ar priešieškinio, o ne atskirojo skundo reikalavimas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisako. Trečiu atskirojo skundo reikalavimu apeliantas prašo atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos tenkinti. Atsižvelgus į atskirojo skundo motyvų ir reikalavimų visumą, darytina išvada, jog trečiame atskirojo skundo reikalavime buvo padarytas rašymo apsirikimas ir realiai atsakovas prašo ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o panaikinti skundžiama 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl toks reikalavimas ir bus nagrinėjamas šioje byloje.

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“, tarp šios bylos šalių - UAB „Ozo miestas“ ir UAB „Šilėja“ yra nagrinėjamos kelios bylos dėl ginčų kilusių dėl daugiabučių namų administravimo. Todėl teismai, nagrinėdami iš esmės analogiškus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nuoseklūs ir nepriimti vienas kitam prieštaraujančių procesinių sprendimų. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta, teismas, priimdamas skundžiamą 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį, pagrįstai vadovavosi nutartimis kitose bylose (pirmosios instancijos teismo nutartimi c. b. e2-42952-994/2016 ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi e2S-2547-553/2016).

11. Atsakovas teigia, kad būtent jis turi teikti administravimo paslaugas ginčo pastate (Buivydiškių g. 12, Vilnius, Vilnius), nes ginčo pastatas nėra išbrauktas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-08-31 įsakymo „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ Nr. 30-1714, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės ir ieškinys yra nepagrįstas. Su šiais atsakovo teiginiais nesutiktina.

12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).

Žemesnės instancijos teismas

13. Šioje byloje ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį atsakovei, kuriuo prašė uždrausti atsakovei UAB „Šilėja“ atlikti bet kokius bendro naudojimo objektų administravimo veiksmus name, esančiame Buivydiškių g. 12, Vilniuje. Ieškovas nurodė, kad atsakovas trukdo per naują administratorių UAB „Ozo miestas“ įgyvendinti daugiabučio namo valdymą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie ieškinio pateiktus įrodymus, negalima daryti išvados, kad ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas. Todėl nustatęs, kad ieškovo ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

14. Ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, įvertinus realią grėsmę, jog galimas palankus ieškovams teismo sprendimas bus neįvykdytas. Nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Taigi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių vien dėl to, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, galimas palankus ieškovams teismo sprendimas gali nepasiekti CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų, t. y. nebesukelti jokių teisinių padarinių. Be to, laikinosios apsaugos priemonės ne tik užtikrina teismo sprendimo įvykdymą, bet ir vykdo prevencinę funkciją, t. y. apsaugo ją prašančią taikyti proceso šalį nuo žalos atsiradimo ateityje.

15. Ieškovas ieškinyje reiškia reikalavimus dėl uždraudimo atsakovui atlikti bet kokius bendro naudojimo objektų administravimo veiksmus name, esančiame Buivydiškių g. 12, Vilniuje. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai susijusios su prevencinio ieškinio reikalavimu ir todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant ateityje išvengti galimai atsirasiančių nuostolių, todėl, priešingai nei teigia atsakovas, jų taikymas atitinka tiek proporcingumo, tiek ir ekonomiškumo principus.

16. Atsakovas atskirajame skunde iš esmės dėsto savo nesutikimo su pareikštu ieškiniu motyvus bei pateikia atitinkamus įrodymus, kurie turėtų patvirtinti atsakovo teiginius apie neteisėtus ieškovo veiksmus perimant ginčo pastato administravimą. Pažymėtina, kad šių aplinkybių vertinimas bus atliekamas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, o ne šioje civilinės bylos stadijoje, kuomet sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, todėl nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo nurodomų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pasisakyti negali. Taigi, preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas ir šių reikalavimų užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra ginčo išsprendimas iš esmės. Ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinus, galima tokia situacija, kad ginčo pastatas apskritai gali likti be administratoriaus, nes galima situacija, kad dėl kilusių ginčų UAB „Šilėja“ apskritai atsisakys teikti administravimo paslaugas, o UAB „Ozo miestas“ nebus suteiktos galimybės tai daryti. Esant tokiai situacijai, labiausiai nukentėtų daugiabučio namo Buivydiškių g. 12, Vilniuje gyventojų interesai. Todėl ir dėl gyventojų (viešojo) intereso apsaugos buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

19. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas šio prašymo netenkina, nes byla pirmosios instancijos teisme dar nėra baigta, todėl ir bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė