- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-2547-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-336082-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ozo miestas“, M. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ozo miestas“ ir M. B. prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl uždraudimo vykdyti administravimo veiksmus ir turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovės kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamos uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šilėja“ atlikti bet kokius bendrojo naudojimo objektų administravimo veiksmus name, esančiame (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės UAB „Šilėja“ ieškovei UAB „Ozo miestas“ 229,40 EUR turtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei UAB „Šilėja“ faktiškai vykdyti administravimo veiksmus daugiabučio namo, esančio esančiame (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškovės pažymėjo, kad šios laikinosios apsaugos priemonės padėtų išlaikyti status quo ir užkirstų kelią veiksmams, kuriuos ieškovės prevenciniame ieškinyje įrodinėja esant neteisėtus ir keliančius žalą bendrojo naudojimo objektams bei aukščiau minėto namo gyventojams.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-06 nutartimi nutarė patenkinti ieškovių UAB „Ozo miestas“ ir M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždrausti atsakovei UAB „Šilėja“ faktiškai vykdyti administravimo veiksmus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, iki kol bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.Teismas sprendė, kad ieškovėms pateikus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovei galimai vykdant administravimo veiksmus daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų atžvilgiu, neturint tam įgaliojimų, gali būti sukelti neigiami padariniai ieškovėms bei nesant akivaizdžių duomenų apie priimto ieškinio nepagrįstumą, atsižvelgiant į byloje pareikšto reikalavimo esmę ir galimus teisinius padarinius, siekiant išlaikyti status quo tol, kol teismas išnagrinės šalių ginčą iš esmės ir priims sprendimą, yra pagrindas taikyti ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentas: Nutartis prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-08-31 įsakymui Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore Nr. 30-1714, kurio pagrindu atsakovė teikia administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ir kitas paslaugas pastate.Ginčo pastatas nėra išbrauktas iš minėto administracinio akto dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybei kilo abejonių dėl ieškovės iniciatyva sudaromų jungtinės veiklos sutarčių turinio atitikties teisės aktams – šiuo metu tai yra vertinama Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje.Teismas nepakankamai įvertino, kad šiuo metu ieškovė UAB „Ozo miestas ir ieškovė M. B. neturi reikalavimo teisės, kadangi yra daugiau nei pagrįstų abejonių dėl kaip jų reikalavimo teisės nurodomos jungtinės veiklos sutarties teisėtumo.
Ieškovės atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-06 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Šioje byloje nėra svarstomas klausimas dėl jungtinės veiklos sutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovės nėra pareiškusios ieškinio dėl 2016-07-19 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties nuginčijimo ar pripažinimo negaliojančia. Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2016-02-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-397-421/2016, atsakovė UAB „Šilėja“ remtis jungtinės veiklos sutarties neva tai neteisėtumu neturi teisinio pagrindo, vadinasi neturi reikalavimo teisės pateikti ir šio atskirojo skundo. Atsakovo administravimas de jure baigėsi 2016-07-19, pasirašius Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) ir UAB „Ozo miestas“ bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį. 2016-08-26 atsakovės administravimo pabaigos faktas buvo išviešintas viešajame registre. Taigi, akivaizdu, kad patys namo gyventojai išreiškė valią pakeisti bendrojo naudojimo valdymo formą. Ieškiniu siekiama ne administravimo perėmimo, kuris jau yra perimtas, bet siekia, kad būtų uždrausta atsakovei vykdyti neteisėtus ir prievartinius veiksmus – kištis į Jungtinės veiklos sutarties dalyvių vykdomą namo administravimą ir daryti veiksmus, sukeliančius žalą bei jos atsiradimo grėsmę.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad administravimas pasibaigia CK4.250 straipsnyje nustatytas pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Atsakovė ne tik neperduoda namo administravimo, bet įvairiais būdais trukdo jungtinės veiklos sutarties dalyviams per naują administratorių įgyvendinti namo bendro turto valdymą Jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir kelią realią žalą. Vilniaus savivaldybė jau yra informuota apie jungtinės veiklos sutarties sudarymą ir artimiausiu metu bus priimti atitinkami administraciniai aktai dėl atsakovės administravimo pabaigos šio namo atžvilgiu. Atsakovės teiginiai, jog UAB „Ozo miestas“ inicijuoja jungtinės veiklos sutarčių sudarymą ir sutartys sudarinėjamos, pažeidžiant teisės aktus, nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Ieškovei UAB „Ozo miestas“ nėra pateikti jokie įtarimai dėl jungtinės veiklos sutarties (duomenys neskelbtini) parašų klastojimo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių gali būti sukelti neigiami padariniai ieškovams, kurių šalinimas gali sukelti papildomus teisminius procesus ir kurie gali apsunkinti palankaus ieškovams sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-10-06 nutartimi nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti administravimo veiksmus daugiabučio namo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-10-06 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia aplinkybe, jog ieškovai neturi reikalavimo teisės ir ginčo pastatas nėra išbrauktas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-08-31 įsakymo „Dėl UAB „Šilėja“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ Nr. 30-174, kurio pagrindu atsakovė teikia administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) ir kitas paslaugas ginčo pastate ((duomenys neskelbtini)).Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).Nagrinėjamu atveju ieškovės pareiškė prevencinį ieškinį atsakovei, kuriuo prašė uždrausti atsakovei UAB „Šilėja“ atlikti bet kokius bendro naudojimo objektų administravimo veiksmus name, esančiame (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės 229,40 EUR turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas UAB „Ozo miestas“. Ieškovės nurodė, kad atsakovė trukdo jungtinės veiklos sutarties dalyviams per naują administratorių UAB „Ozo miestas“ įgyvendinti daugiabučio namo valdymą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei prie ieškinio pateiktus duomenis, negalima daryti išvados, kad ieškovams palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas. Tokią išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės, tačiau tokių savo argumentų nepagrindžia, o kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2016-09-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus raštas yra dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) valdymo, taigi nėra susijęs su nagrinėjama byla. Tai kad pateiktame rašte yra minima, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingas skyrius spręs dėl jungtinės veiklos sutarčių, taip pat susijusių ir su (duomenys neskelbtini) daugiabučio namu, teisėtumo, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovai neturi reikalavimo teisės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatęs, kad ieškovių ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Apeliantė atskirajame skunde neįrodinėjo šios sąlygos pažeidimo, tik formaliai nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apeliantė išreiškia nesutikimą su šia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, todėl įvertiną iš antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.Ieškovės pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo siekiama uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, įvertinus realią grėsmę, jog galimas palankus ieškovams teismo sprendimas bus neįvykdytas. Nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Taigi akivaizdu, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių vien dėl to, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, galimas palankus ieškovams teismo sprendimas gali nepasiekti CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba sukelti negrįžtamų padarinių. Pabrėžtina, jog laikinosios apsaugos priemonės ne tik užtikrina teismo sprendimo įvykdymą, bet ir vykdo prevencinę funkciją, t. y. apsaugo ją prašančią taikyti proceso šalį nuo žalos atsiradimo ateityje.Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovės prevenciniame ieškinyje reiškia reikalavimus dėl uždraudimo atsakovei atlikti bet kokius bendro naudojimo objektų administravimo veiksmus name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovių prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai susijusios su prevencinio ieškinio reikalavimu ir yra pagrindas teigti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas procesinio sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkintas tokio turinio reikalavimas, t. y. nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, toks sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų. Minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas, siekiant ateityje išvengti galimai atsirasiančių nuostolių, jų taikymas atitiktų tiek proporcingumo, tiek ir ekonomiškumo principus, o atsakovės nesuvaržytų labiau nei reikalinga.Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškinio pagrindas ir ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškiniu norima, kad būtų užkirstas kelias atsakovės neteisėtiems veiksmams, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai nebūtų dvigubai apmokestinami ir klaidinami dėl administravimo paslaugų, nebūtų pasisavinamas naujo administratoriaus gyventojams perduodamas turtas ir pan.). Teismo vertinimu, šiuo atveju aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo (lot. status quo) išsaugojimą. Atsižvelgiant į galimo sprendimo teisinius padarinius ir jo vykdymo ypatumus, teismas sprendžia, kad egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovams palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, nes jų nepritaikius, ieškovė UAB „Ozo miestas“ ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojai patirs turtinę žalą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė atskirajame skunde iš esmės dėsto savo nesutikimo su pareikštu ieškiniu motyvus, o šių aplinkybių (sutarties šalių tikrųjų ketinimų, tikslų bei sąlygų) vertinimas bus atliekamas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, o ne šioje civilinės bylos stadijoje, kuomet sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.Papildomai teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas ir šių reikalavimų užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra ginčo išsprendimas iš esmės. Ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Ieškovė UAB „Ozo miestas“ pareiškė prašymą priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas – 217,80 EUR, ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, atsižvelgdamas į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.16 punktą (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį ir turinį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovei iš atsakovės priteisiama 217,80 EUR atstovavimo išlaidų (LR CPK 93 str., 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Šilėja“, juridinio asmens kodas 121462961, ieškovės UAB „Ozo miestas“, juridinio asmens kodas 300510344, naudai 217,80 EUR atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.