Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui A. D., institucija teikianti išvada Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas A. D. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas santuokos metu buvo neištikimas, rasdavo jo telefone žinučių nuo kitų moterų, nurodė, kad neprieštarautų, jei santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad su atsakovu iki santuokos sudarymo bendravo apie pusę metų, nutarė susituokti, tačiau santuokoje pragyveno tik pusę metų, nuo naujųjų metų jie bendro ūkio neveda ir kartu negyvena, dukra A. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. šalims jau negyvenant kartu. Atsakovas dukros neaugina, yra ją aplankęs kelis kartus, atvežė sauskelnių, mišinuko, pinigų dukros išlaikymui nėra davęs. Nurodė, kad dukros išlaikymui reikia kas mėnesį po 300 Eur, nes riekia pirkti mišinuką, sauskelnes, papildomą maistelį jau įvedinėja, reikia lavinamųjų žaislų, rūbelių ir kitų priemonių. Kadangi atsakovas nemokėjo išlaikymo nuo pat vaiko gimimo, prašo priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad santuokoje turto neįgijo, iki santuokos ji su paskola yra įsigijusi namą, kas mėnesį moka 260 Eur paskolą, šiuo metu ji gauna išmokas iš Sodros 580 Eur, taip pat vaiko pinigus. Norėtų, kad vaiko tėvas bendrautų su dukra, todėl mano, kad kas antrą sekmadienį jis galėtų atvykti pasiimti dukrą kelioms valandoms.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka, sutinka nutraukti santuoką, sutinka vaiko išlaikymui mokėti po 300 Eur kas mėnesį, taip pat sutinka ir su išlaikymo įsiskolinimo suma, nors jis yra pervedęs ieškovei 150 Eur, be to, yra davęs 100 Eur grynaisiais. Jam tinka bendravimas su dukra sekmadieniais, tik norėtų šį laiką paankstinti, gal būt nuo 12 val.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovė nurodė, kad ieškovės šeima skyriui žinoma nuo 2018 metų, kai šeimai buvo pradėta taikyti atvejo vadyba. Socialinės paslaugos nebeteikiamos ir atvejo vadyba nutraukta šių metų rugsėjo mėnesį, nustačius, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais ir juos prižiūri. Pažymėjo, kad ieškovė pati viena augina penkis vaikus, gyvena nuosavame būste, vaikai yra aprengti, namai tvarkingi. Ieškovės prašoma suma vaiko išlaikymui yra proporcinga ir galinti užtikrinti vaiko poreikius. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko amžių ji yra tinkama ir vaiko tėvui bus užtikrinta galimybė matytis su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra A. D.

Dėl santuokos nutraukimo

9. Ieškovė ieškinyje prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2023 m. sausio mėnesio, bendro ūkio nebeveda, atsakovas išsikraustė iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, dukros neaugina, išlaikymo neteikia. Šiuo atveju santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Sutuoktinių pareigas numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36 straipsniai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.). Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad abi šalys nusprendė santuokos nebetęsti, kadangi bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad būdami santuokoje sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo turto. Iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) vedybų sutarties matyti, kad šalys susitarė, kad visas turtas įgytas iki santuokos, tiek tas, kuris bus įgytas gyvenant santuokoje yra kiekvieno sutuoktinio, kurio vardu turtas įgytas, asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienas sutuoktinis valdo, naudojasi ir disponuoja savo asmeniniu turtu savarankiškai ir savo nuožiūra, išskyrus įstatymų taikomas išimtis šeimos turtui. Šalims išlaikymo vienas iš kito nereikalaujant, išlaikymas jiems nepriteisiamas (CK 3.59 str., 3.72 str. 1 d.). Kreditorių nėra. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „D.“, atsakovui – „D.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

12. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl nepilnametės dukros A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nėra, todėl byloje nesant duomenų, kad vaiko mama V. D. neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko mama V. D. atitiks geriausius nepilnametės interesus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove (vaiko mama) V. D. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

13. CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.194 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jei vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymuisi poreikių patenkinimu, todėl jis turi būti teikiamas pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos.

14. Šalių dukrai šiuo metu yra 7 mėnesiai, ieškovė nepateikė duomenų, kad dukrai būtų nustatyti specialieji poreikiai, byloje taip pat nėra duomenų, kad ji turėtų turto ar savarankiškų pajamų, todėl laikytina, kad jos interesus šiuo metu labiausiai atitiktų materialinis išlaikymas, teikiamas jai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi ginčo dėl išlaikymo priteisimo nėra, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka dukros išlaikymui kas mėnesį mokėti po 300 Eur, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina nepilnametės dukros A. D. išlaikymui po 300 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. rugpjūčio 14 d.) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.).

15. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

16. Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

17. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

18. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1500 Eur išlaikymo įsiskolinimą už penkis mėnesius, kadangi atsakovas nuo pat vaiko gimimo dukros neišlaikė. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su išlaikymo įsiskolinimo suma sutinka, nors ieškovei jis yra pervedęs 150 Eur, bei grynaisiais yra davęs 100 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu nepateikė jokių įrodymų dėl teikto išlaikymo savo dukrai, sutiko su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma. Byloje nustatyta, kad šalys negyvena kartu nuo 2023 m. sausio mėnesio, šalių dukra gimė (duomenys neskelbtini), atsakovas nuo gimimo dukros išlaikymui piniginių lėšų neskyrė, todėl yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteisiamas 1500 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 16 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos – 2023 m. rugpjūčio 14 d.) (300 Eur x 5 mėn. = 1500 Eur) (CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

19. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką atsižvelgiant į nepilnametės dukros amžių ir jos interesus ir nustatyti, kad tėtis pasiima dukrą A. D. kas antrą mėnesio sekmadienį iš jos gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą 19 val. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad norėtų dukrą pasiimti anksčiau nei 16 val., ieškovė nurodė, kad laiką tikrai galima derinti atsižvelgiant į mergaitės dienos režimą bei miego laiką, tačiau nurodė, kad mergaitė nuo 12 val. miega pietų miegą. Tarnybos atstovė nurodė, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka pagal vaiko amžių yra tinkama ir vaiko tėvui bus užtikrinta galimybė matytis su vaiku. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad nepilnametė yra 7 mėnesių amžiaus, jai labai svarbus yra dienos režimas, į tai, kad Tarnybos atstovė neprieštaravo ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, ši bendravimo tvarka nepažeidžia šalių teisių ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, yra optimali ir įvykdytina, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir atsakovui nepareiškus prieštaravimų dėl nurodytos bendravimo tvarkos, ji nustatytina pagal ieškovės ieškinyje nurodytą tvarką, tačiau pakeičiant ieškinyje nurodytas valandas, t. y. atsakovas A. D. pasiima dukrą A. D. kas antrą mėnesio sekmadienį iš jos gyvenamosios vietos 14 val. ir grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą 19 val. (CK 3.170 str.).

20. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Tuo labiau, kad visi galimi bendravimo su vaikais aspektai negali būti numatyti ir išspręsti teismo. Bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaikais, kai tai atitinka vaikų poreikius. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Iš teismui pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 347,02 Eur.

22. Atsižvelgiant į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl suteiktos ieškovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teismas, įvertindamas bylos sudėtingumą ir trukmę, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisės aktų rekomendacijas dėl atstovavimo išlaidų dydžio, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Tokiu būdu, atsakovui sutinkant su visais ieškinio reikalavimais, bylą išnagrinėjus viename teismo posėdyje, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovą atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei žyminis mokestis iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CK 1.5 straipsnis, CPK 96, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. D. palikti pavardę – D., atsakovui A. D. palikti pavardę – D.

Nustatyti nepilnametės A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d., iki A. D. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Nepilnametės A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovę V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. D. – atsakovas A. D. pasiima dukrą A. D. kas antrą mėnesio sekmadienį iš jos gyvenamosios vietos 14 val. ir grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą 19 val.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.