- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- eI3-2446-644/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02936-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Lifosa“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lifosa“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J08-1314/2023 (toliau – ir Nutarimas), atleidžiant nuo ekonominės sankcijos arba sumažinant paskirtą ekonominę sankciją iki 500 Eur.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. J08-1314/2023 jai buvo skirta ekonominė sankcija – 4000 Eur bauda už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 85¹ straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 3 dalyje. Ekonominė sankcija skirta už tai, kad pareiškėja nuo 2023 m. sausio 1 d. vykdė veiklą neturėdama prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, dėl ko bendrovei 2023 m. vasario 1 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-69, tačiau iki nustatyto termino privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Pareiškėjos teigimu, paskirta sankcija yra neproporcinga padarytiems teisės pažeidimams ir neteisinga.
Pareiškėja pažymėjo, kad pažeidimas buvo padarytas dėl itin sudėtingai susiklosčiusių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios ir pastangų įgyvendinti teisės aktų reikalavimus. Iki 2023 m. sausio 1 d. pareiškėja nustatyta tvarka kiekvienais metais Departamentui teikdavo banko garantijas. Tačiau dėl ekonominių suvaržymų, susijusių su tarptautinių sankcijų taikymu buvusiam pareiškėjos naudos gavėjui, pareiškėjai finansines paslaugas teikiantis AB SEB bankas atsisakė pratęsti banko garantiją. Garantijų teikti nesutiko ir kiti Lietuvoje veikiantys bankai, todėl pareiškėja buvo priversta skubiai ieškoti kitos galimybės įvykdyti teisės aktų reikalavimus ir pradėjo rengti dokumentus maksimaliosios hipotekos sutarties sudarymui. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 26- 1507 kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl teisės aktų keitimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. D1-265 „Dėl Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo“ pakeitimas sąlygojo tai, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas nebuvo pateiktas nustatytu terminu, dokumentų rengimas maksimaliajai hipotekai taip pat užėmė neprognozuojamai ilgą laiką, kadangi reikėjo atlikti turto vertinimo procedūras. Prie priežasčių, sąlygojusių privalomojo nurodymo įvykdymo termino pažeidimą, prisidėjo ir aiškaus teisinio reglamentavimo nebuvimas. Tačiau dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento nepateikimo jokia žala aplinkai nepadaryta. AB „Lifosa“ nuo 2023 m. sausio 1 d. gamybinės veiklos faktiškai nevykdė (dirbo kelis mėnesius nepilnu pajėgumu), o nuo 2023 m. balandžio mėnesio gamybinės veiklos nevykdo ir negauna pajamų. Tam, kad užtikrintų įstatyminę prievolę, kaip garantą įmonė 2023 m. vasario 8 d. pervedė 968 533 Eur sumą (atitinkančią iki 2023 m. išduodamos banko garantijos sumą) į Departamento sąskaitą. Be to, šiuo metu hipotekos sutartis jau yra pasirašyta ir pateikta Departamentui. Pareiškėja pažymėjo, kad visą pažeidimo vykdymo bei tyrimo laikotarpį bendradarbiavo su Departamento pareigūnais, padėjo tyrimui bei toliau bendradarbiauja siekiant užtikrinti aplinkosauginius reikalavimus. Pareiškėjai anksčiau nebuvo taikytos ekonominės sankcijos už teisės aktų pažeidimus. Paskirta ekonominė sankcija yra per didelė, neproporcinga ir neteisinga.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyrius 2023 m. vasario 1 d. patikrinimo aktu Nr. PA- 297 nustatė, kad AB „Lifosa" nuo 2023 m. sausio 1 d. iki patikrinimo pradžios nebuvo pateikusi aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento ir vykdė veiklą neturėdama galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos ir (arba) maksimaliosios hipotekos), užtikrinančio atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto atveju. 2023 m. vasario 1 d. AB „Lifosa" buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-69 iki 2023 m. balandžio 28 d. pateikti laidavimo draudimo sutartį ir (arba) banko garantiją, ir (arba) maksimaliąją hipoteką, užtikrinančią atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto atveju. Pagal pareiškėjos prašymą privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. birželio 1 d.
Departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyrius 2023 m. birželio 7 d. patikrinimo aktu Nr. PA-2538 nustatė, kad 2023 m. vasario 1 d. privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. AB „Lifosa“ nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. nepateikė aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento ir vykdė veiklą neturėdama galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. D1-265 „Dėl Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo“ 13 punkto reikalavimus. Taip pat AB „Lifosa“ iki 2023 m. birželio 1 d. neįvykdė 2023 m. vasario 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-69 ir tuo pažeidė AAĮ 14 straipsnio 3 dalies 7 punkto bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Departamentas ginčijamu Nutarimu paskyrė pareiškėjai ekonominę sankciją – 4000 Eur baudą už pažeidimus, numatytus AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 3 dalyje.
Pažymėjo, kad pareiškėja tiek bylos nagrinėjimo Departamente metu, tiek savo skunde visiškai pripažino padariusi teisės pažeidimus, bendradarbiavo su aplinkosaugos pareigūnais, neginčijo jų padarymo aplinkybių bei savanoriškai teikė informaciją. Pareiškėja Departamentui nurodė, kad pažeidimai buvo padaryti dėl itin sudėtingai susiklosčiusių aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, kad ji ėmėsi visų veiksmų užtikrinti teisės aktų laikymąsi, tačiau bankai atsisakė teikti banko garantiją. Pareiškėja kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl teisės aktų keitimo, taigi Aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. D1-265 „Dėl Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo“ pakeitimas sąlygojo tai, jog prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas nebuvo pateiktas nustatytu terminu. Dokumentų rengimas maksimaliajai hipotekai taip pat užėmė neprognozuojamai ilgą laiką, kadangi reikėjo atlikti turto vertinimo procedūras. Prie priežasčių, sąlygojusių privalomojo nurodymo įvykdymo termino pažeidimą prisidėjo ir aiškaus teisinio reglamentavimo nebuvimas. Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. gamybinės veiklos faktiškai nevykdė, nuo 2023 m. balandžio mėnesio gamybinės veiklos nevykdo ir negauna pajamų. Kad užtikrintų įstatyminę prievolę, kaip garantą bendrovė 2023 m. vasario 8 d. pervedė 968 533 Eur sumą į Departamento sąskaitą. Šiuo metu hipotekos sutartis jau yra pasirašyta ir pateikta Departamentui.
Departamentas neginčija pareiškėjos skunde išdėstytų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pažymi, kad sankciją pareiškėjai paskyrė laikydamasis AAĮ 51 straipsnyje nustatytų imperatyvių ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui taisyklių. Skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva ir diskrecijos teisė. Baudos mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių vertinimu. Kadangi pažeidimų padarymo fakto pareiškėja neginčija, o sprendimas skirti ar neskirti mažesnę baudą pareiškėjai yra teismo prerogatyva, Departamentas prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra.
Skundas patenkintinas iš dalies.
Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. J08-1314/2023 dėl sankcijos skyrimo Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad Departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyrius 2023 m. vasario 1 d. patikrinimo aktu Nr. PA- 297 nustatė, jog AB „Lifosa“ nuo 2023 m. sausio 1 d. nebuvo pateikusi aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento ir vykdė veiklą neturėdama galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos ir (arba) maksimaliosios hipotekos), užtikrinančio atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto atveju, tuo pažeisdama Atliekų tvarkymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Pareiškėjai 2023 m. vasario 1 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-69 iki 2023 m. balandžio 28 d. sudaryti ir pateikti laidavimo draudimo sutartį ir (arba) banko garantiją, ir (arba) maksimaliąją hipoteką, užtikrinančią Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto atveju.
Pareiškėja 2023-05-24 prašymu kreipėsi į Departamentą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. birželio 1 d.
Departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyrius 2023 m. birželio 7 d. patikrinimo aktu Nr. PA-2538 nustatė, kad 2023 m. vasario 1 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-69, dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų, iki 2023 m. birželio 1 d. nėra įvykdytas. Departamentas konstatavo, kad AB „Lifosa“ nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. nepateikė aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento ir vykdė veiklą neturėdama galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. D1-265 „Dėl Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo“ 13 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 7 punkto reikalavimus.
Departamentas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J08-1314/2023/J02 AB „Lifosa“ paskyrė ekonominę sankciją – 4000 Eur baudą už pažeidimus, numatytus AAĮ 85¹ straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 3 dalyje.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Kontrolės įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
Pagal Kontrolės įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo asmenį, kuriam duotas privalomasis nurodymas, patraukti atsakomybėn už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, išskyrus atvejus, kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą pažeidimo priežastims pašalinti, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl Nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, kad Departamento 2023 m. vasario 1 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-69 iki 2023 m. birželio 1 d. nebuvo įvykdytas, t. y. AB „Lifosa“ per nustatytą terminą nepateikė aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento ir vykdė veiklą neturėdama galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento. Pareiškėja neginčija Nutarime nustatytų faktinių aplinkybių bei teisės pažeidimų. Pareiškėjos teigimu, jai skirta ekonominė sankcija yra neproporcinga padalytiems teisės pažeidimams ir yra per didelė.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog institucijų priimtų sprendimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr., pvz., sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-3056/2011, Nr. A662-2368/2011, Nr. A502-114/2012, kt.).
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007, 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Konstatuotina, kad teismas turi diskreciją įvertinti, ar atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui, taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, skirdamas pareiškėjai ekonominę sankciją, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnyje nustatytomis ekonominės sankcijos skyrimo taisyklėmis ir įvertino pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y., kad pareiškėja bendradarbiavo atliekant pažeidimo tyrimą, ėmėsi priemonių pašalinti pažeidimus. Skiriant pareiškėjai ekonominę sankciją taip pat buvo atsižvelgta į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Kaip minėta, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva, diskrecijos teisė, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.
Atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su aplinkosaugos pareigūnais juos aiškinantis ir neginčijo pažeidimo padarymo aplinkybių bei savanoriškai teikė informaciją, taip pat įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis apie jos aktyvius veiksmus siekiant įsigyti naują prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas daro išvadą, jog Nutarimu pareiškėjai paskirta sankcija – 4000 Eur bauda yra aiškiai per didelė, atsižvelgiant į padarytą teisės pažeidimą, jos taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principą, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant Nutarimą ir skiriant pareiškėjai mažesnę ekonominę sankciją – 700 Eur baudą.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92 , 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lifosa" skundą patenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J08-1314/2023 paskirtą ekonominę sankciją – 4000 Eur baudą pakeisti į 700 Eur baudą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.