- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-31
- Bylos Nr.
- e2-259-385/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- K. P.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
- Kategorijos
- 2.6.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. V. J., atsakovės atstovui adv. Rimvydui Paulauskui, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei K. P., trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl nepagrįsto praturtėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Trečiojo asmens atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį informuota. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas prašo priteisti iš atsakovės 1 087,28 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir paaiškino, kad 2016-10-04 (duomenys neskelbtini) ugdymo centras gavo 2016-09-29 VSDFV Utenos skyriaus pretenziją dėl 1087,28 Eur permokos (žalos) atlyginimo. Tuo pačiu raštu gauta 2016-09-27 šio skyriaus sprendimas dėl K. P. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo. Nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-07-31 susidarė 1087,28 Eur nedarbo draudimo išmokos permoka, kuri susidarė dėl to, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-08-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1262-459/2016 nusprendė pripažinti neteisėtu K. P. atleidimą iš (duomenys neskelbtini) ugdymo centro ir grąžinti į ankstesnį darbą. Taip pat priteisė jai 389,37 Eur per mėnesį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-12-31 iki teismo sprendimo įvykdymo. K. P. buvo išmokėta visa teismo priteista suma, tačiau ji neteko teisės į nedarbo išmokas. Išmokėta suma - 1087,28 Eur buvo pareikalauta iš (duomenys neskelbtini) ugdymo centro, dėl to VSDFV Utenos skyriui buvo pervesta reikalaujama suma. Atsakovės buvo paprašyta, kad ji gražintų (duomenys neskelbtini)permokos sumą, nes realiai ji gavo visus pinigus už laikotarpį, kurį nedirbo. Tačiau ji atsisakė geruoju grąžinti permokos sumą. Tam, kad išsiaiškinti, ar pagrįstai atsakovė gavo išmokas už priverstinę pravaikštą bei kitas išmokas, buvo kreiptasi į apygardos teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Klaipėdos apygardos teismas atsisakė išaiškinti sprendimą, bet pažymėjo, kad pagal Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, į darbuotojui priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką turi būti įskaityta darbuotojo gauta išeitinė išmoka. Toks aiškinimas grindžiamas tuo, kad šioje teisės normoje nustatytos išmokos paskirtis - kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, negautas lėšas. Šiuo atveju neišieškoti iš atsakovės išmokėtos jai išmokos būtų neteisinga, nes reikštų, kad kompensuojama didesniu mastu, nei darbuotojas būtų gavęs pajamų, jeigu nebūtų buvusios pažeistos jo teisės. Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Taigi aišku, kad nepagrįsto praturtėjimo (duomenys neskelbtini) ugdymo centro sąskaita yra suma, ieškovės sumokėta VSDFV Utenos skyriui.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas ieškinio nepripažįsta ir paaiškino, kad ginčo dalyką sudaro ne pačios ieškovės atsakovei tiesiogiai išmokėtos piniginės lėšos, o kito asmens – Sodros išmokos. Sodra nustačiusi, kad dėl permokos yra kalta ieškovė, sumą išsireikalavo iš ieškovės. Taigi, ieškovės reikalavimas savo esme yra ne dėl nepagrįsto praturtėjimo, bet dėl reikalavimo perėjimo regreso tvarka, nes ji reikalauja iš atsakovės atlyginti Sodros patirtus nuostolius išmokant atsakovei nedarbo draudimo išmoką, kuriuos ieškovė atlygino Sodrai už išmokos gavėją, tai yra atsakovę. Reikalavimo perėjimo trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacijos) teisinius santykius reglamentuoja CK 6.111 - 6114 straipsniai. CK 6.111 straipsnyje nustatyti du regreso teisės atsiradimo pagrindai - įstatymas ir sutartis, o atvejai, kada regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymą pereina trečiajam asmeniui, numatyti CK 6.114 straipsnyje, todėl šiame ginče aktualu įvertinti teisės normas, reglamentuojančias nedarbo draudimo išmokų skyrimo, mokėjimo ir permokų grąžinimo tvarką bei pagrindus. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas bei specialieji teisės aktai - LR Nedarbo socialinio draudimo įstatymas bei LR Vyriausybės 2004-12-24 nutarimu Nr. 1656 patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai. Įstatymo 20 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama ir mokama Nuostatuose nustatyta tvarka, o neteisingai paskaičiuotos ir išmokėtos išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nuostatų 28 punkte nustatyta, jog nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama ir skiriama SODROS teritorinio padalinio direktoriaus, jo pavaduotojo ar jų įgalioto kito valstybės tarnautojo sprendimu ją skirti. Nuostatų 61 punkte numatyta, kad nustačius, jog nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės SODROS administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, šios teisės normos imperatyviai nustato, jog nedarbo draudimo išmokos permoka gali būti pareikalauta grąžinti tik iš kalto asmens, tame tarpe ir iš tos išmokos tiesioginio gavėjo, tačiau su sąlyga, jog dėl jo kaltės buvo priimtas sprendimas mokėti nedarbo draudimo išmokas. Tuo pačiu tai reiškia, jog nesant kaltės, permokos išieškojimas nėra galimas. Šiuo atveju išmokų permoka atsirado tik dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji neteisėtai atleido iš darbo atsakovę ir Sodra jai, kaip bedarbei, įstatymų nustatyta tvarka mokėjo nedarbo draudimo išmokas, todėl atsižvelgiant į šią faktinę aplinkybę bei įstatyme ir nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl išmokų permokų išieškojimo, nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja nors vienas CK 6.114 straipsnyje nurodytas atvejis, kuris suteiktų teisę ieškovei regreso tvarka reikalauti atlyginti Sodros atsakovei išmokėtą permoką. Sodros 2016-03-16 sprendimas, kurio pagrindu atsakovei buvo mokamos nedarbo draudimo išmokos, nėra pripažintas neteisėtu ir/ar negaliojančiu, jis jo priėmimo metu atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl nesant visų CK 6.237 str. 1 d. nustatytų būtinų sąlygų, šiame ginče nėra pagrindo taikyti ir nepagrįsto praturtėjimo instituto. LR nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad nedarbo draudimas yra socialinio draudimo rūšis. Nedarbo draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo ar dalinio darbo negautas pajamas arba jų dalį ir (arba) finansuoja LR užimtumo įstatymo nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad negali būti išreikalauta kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Nedarbo draudimo išmoka yra skirta kompensuoti dėl nedarbo asmens prarastas pajamas (jų dalį), todėl šiuo atveju taikytinas CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas išreikalauti tokią sumą iš sąžiningo asmens. Aplinkybę, kad išmokų gavėjas (atsakovė) buvo nesąžiningas arba buvo padaryta sąskaitybos klaida, turi įrodyti ieškovas, nes galioja CK 4.26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąžiningumo prezumpcija. Žala Sodrai išmokant atsakovei nedarbo draudimo išmokas, atsirado išimtinai tik dėl pačios ieškovės kaltės, atsakovė jokių teisei priešingų veiksmų neatliko ir nėra duomenų, kad ji veikė nesąžiningai, taip pat nebuvo padaryta sąskaitybos klaida, todėl nėra pagrindo iš atsakovės išieškoti nedarbo draudimo išmoką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas tarp šalių kilo dėl 1 087,28 Eur sumos, išmokėtos atsakovei iš Valstybinio socialinio draudimo fondo laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki 2016-07-31. Ieškovė grindžia savo reikalavimą tuo, kad atsakovė šia suma nepagrįstai praturtėjo, todėl remdamasi civilinio kodekso (toliau-CK) XX skyriaus normomis prašo šią sumą priteisti. Atsakovė reikalavimo nepripažįsta, nurodo, kad tuo pagrindu iš jos pinigai negali būti išreikalauti, nes tokia prievolė pagal įstatymą jai nekyla.
CK 6.242 straipsnio 1 dalis numato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Šia teisės norma ieškovė grindžia savo reikalavimą. Iš įstatymo teksto matyti, kad norint prisiteisti nuostolius dėl nepagrįsto praturtėjimo, be kitų aplinkybių būti įrodyti nepagrįstai praturtėjusio asmens nesąžiningumą bei tai, kad jis praturtėjo be teisinio pagrindo. Nei vienos, nei kitos aplinkybės ieškovė neįrodė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė gavo išmokas nesąžiningo savo veikimo pasėkoje. Iš 2016-08-05 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo apeliacine tvarka matyti, kad atsakovė nuo 2015-12-31 buvo atleista iš darbo, todėl jai pagrįstai buvo paskirta nedarbo draudimo išmoka. Šią išmoką atsakovė gavo pagrįstai, teisėtai priimto teisės akto pagrindu. Tuo tikslu buvo užvesta nedarbo draudimo išmokos byla Nr. 575263. Akivaizdu, kad atsakovė K. P. nedarbo išmoką teisėtai gavo iki pat to momento kai paaiškėjo, jog ji atleista iš darbo neteisėtai, tai yra iki 2016-08-05. Nuo šios dienos teismas savo sprendimu nustatė kokiu mastu turi būti atsakovei kompensuojamos negautos pajamos, tai yra priteisė vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką. Kadangi vidutinio darbo užmokesčio priteisimas atlieka negautų pajamų kompensavimo funkciją, į priteisiamą sumą turi būti įskaitoma ir išeitinė išmoka, ir nedarbo išmoka. Taigi, tokiu atveju, kai tokios išmokos yra išmokėtos, į jas turėtų būti atsižvelgiama išmokant vidutinį atlyginimą.
Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais - taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus. Šis institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis; nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Pagal CK 6.242 straipsnį, reglamentuojantį neteisėtą praturtėjimą, kai be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pagal šias įstatymo nuostatas yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas - turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo. Yra Kasacinio teismo suformuluotos būtinos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus vien tik savo interesais ir rizika, nesąžiningai praturtėjo kito asmens sąskaita CK 6.242 straipsnyje nurodyto nepagrįsto praturtėjimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-166/2008; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; kt.).
Atsakovė pagrįstai nurodo, kad ginčo dalykas – 1 087,28 Eur suma yra ne pačios ieškovės atsakovei tiesiogiai išmokėtos piniginės lėšos, o kito asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus išmokos. Sodra patikrinusi nedarbo draudimo išmokos paskyrimą K. P. ir nustačiusi, kad ieškovė neteisėtai išmokėjo minėtą sumą, šią sumą išsireikalavo iš ieškovės ir ieškovė savo ruožtu prašo Sodrai sumokėtą sumą grąžinti atsakovę. Akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas savo esme yra ne dėl nepagrįsto praturtėjimo, bet dėl reikalavimo perėjimo regreso tvarka, nes ji reikalauja iš atsakovės atlyginti Sodros patirtus nuostolius išmokant atsakovei nedarbo draudimo išmoką, kurią ieškovė atlygino Sodrai už išmokos gavėją, tai yra atsakovę.
Įvertinant visus surinktus įrodymus darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė gavo 1 087,28 Eur iš ieškovės, kad šią sumą gavo nepagrįstai, todėl ieškinys turi būti atmestas (CPK 178 str.).
Iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei ir valstybei (CPK 92-93 str., 88 str. 3 p., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), K. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3,15 Eur pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.