Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-1262-459/2016

Teisėjas Robertas Povilaitis (Proceso Nr. 2-43-3-00282-2016-3)

SPRENDIMAS

2016 m. rugpjūčio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės K. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovei BĮ „Diemedžio“ ugdymo centrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė nuo 2014-09-04 pagal neterminuotą darbo sutartį Nr. 246 priimta į Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą 0,5 etato darbo krūviu dirbti auklėtojos pareigose. Ši darbo sutartis nuo 2015-02-17 buvo pakeista ir ieškovės darbo krūvis buvo padidintas 0,25 etato, t. y. ji nuo 2015-02-17 dirbo auklėtojos pareigose 0,75 etato darbo krūviu. Švėkšnos specialiojo ugdymo centro, priklausiusio Šilutės rajono savivaldybei, Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015-01-29 sprendimu Nr. T1-2416 savininko teisės ir pareigos bei turtas perduotas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai; nuo 2015-06-17 savininko teises įgyvendina Lietuvos Respublika; pavadinimas pakeistas į „Diemedžio“ ugdymo centrą. Atsakovės l. e. direktoriaus pareigas B. Š. 2015-08-27 pranešimu Nr. V3-134-(3.1) apie darbo sutarties nutraukimą ieškovė informuota, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2015-07-01 Nr. SR-3061 raštu „Dėl mokinių mokymo 2015 - 2016 mokslo metais“, „Diemedžio“ ugdymo centro direktoriaus 2015-08-25 įsakymu Nr. V1-75-1.4 patvirtintu pareigybių sąrašu sumažėjus mokinių skaičiui nuo 2015-09-01 centre vykdomi darbo organizavimo pakeitimai, todėl ieškovei pasiūlyta nuo 2015-09-01 pakeisti darbo sutarties sąlygas - dirbti 0,5 etato mokytojo padėjėjo pareigose. Pranešime nurodyta, kad ieškovei nesutikus su pasiūlymu pakeisti darbo sąlygas, ji bus atleista iš auklėtojos pareigų nuo 2015-12-31, vadovaujantis DK 129 straipsnio 4 dalimi, dėl darbo organizavimo pakeitimų, išmokant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, kuri bus mokama praėjus mėnesiui nuo atleidimo dienos (DK 140 str. 1 d.). Ieškovė nurodo, kad su šiuo įsakymu ji buvo pasirašytinai supažindinta 2015-09-03. Su siūlymu nesutiko, tai užrašė. Atsakovės 2015-12-30 įsakymu Nr.V3-217-(3.1) ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2015-12-31, vadovaujantis DK 130 straipsnyje, 129 straipsnio 4 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais, ir nutraukta darbo sutartis Nr. 246, sudaryta 2014-09-02.Ieškovė kreipėsi į teismą ginčydama jos atleidimą iš darbo, nurodydama, kad nebuvo jokių ypatingų aplinkybių, kurioms esant jos palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, taip pat teigdama, jog ji turėjo pirmenybės teisę būti palikta darbe. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė.DK 129 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato šis Kodeksas ir kiti įstatymai. DK 129 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.Aiškinant ir taikant DK 129 straipsnį, reglamentuojantį darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad darbo sutarčiai šiuo pagrindu nutraukti būtina šių juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti šių faktų buvimą (CPK 178 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje R. L. v. UAB „Ilsinta“, bylos Nr. 3K-3-227/2004; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje E. S. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-665/2005; kt.).Teismas, spręsdamas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl ekonominių priežasčių teisėtumo, tiria ir nustato, ar realiai buvo darbdavio nurodytos ekonominės priežastys, dėl kurių reikėjo pertvarkyti įmonės, įstaigos darbą, ir, be kita ko, nutraukti darbo sutartis su tam tikrais darbuotojais pagal DK 129 straipsnį; ar į atleistų darbuotojų vietas nepriimta kitų darbuotojų; ar tam tikri etatai panaikinti realiai, t. y. ar vėliau jie nebuvo atkurti. Tačiau teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija.Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė aplinkybes, susijusias su tuo, ar darbdavys pagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieškove DK 129 straipsnio pagrindu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš bylos medžiagos akivaizdu, kad įstaigoje dėl patvirtinto sumažinto klasių ir jose esančių mokinių skaičiaus, dėl realiai esančio mokinių skaičiaus 2015 m. vyko pertvarkymai, darbo organizavimo pakeitimai: buvo atsisakyta dalis pareigybių, kitų pareigybių, taip pat ir auklėtojų, skaičius mažinamas. Auklėtojo funkcijoms atlikti užteko mažiau darbuotojų, šie pokyčiai buvo įforminti įstaigos vadovo ir buvo realiai vykdomi. Ieškovės užimtas etatas atkurtas nebuvo, atsakovės atstovė nurodė, kad šiuo metu išvis nebėra auklėtojo pareigybės, taigi atsakovė turėjo teisėtą priežastį atleisti dalį auklėtojų. Pertvarkymus lėmė objektyvios priežastys, nulemtos patvirtinto mokinių skaičiaus, jų realaus esamo skaičiaus, atsakovės finansavimo ir patvirtintų pareigybių, jų krūvių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015-07-01 įsakymu Nr. V-700 buvo nustatytas „Diemedžio“ ugdymo centro 2015 - 2016 mokslo metų klasių ir mokinių skaičiaus vidurkis klasėse, t. y. 6 klasės po 5 mokinius. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 2015-07-01 raštu informavo „Diemedžio“ ugdymo centrą, kad 2015 - 2016 m. jame galima mokyti ne daugiau kaip 30 mokinių su nurodytais poreikiais. Vadovė paaiškino, kad šiuo metu įstaigoje yra 20 mokinių.Iš Švėkšnos specialiojo ugdymo centro direktoriaus 2015-04-20 įsakymu Nr. V1-41-(1.3) patvirtinto 2015-04-01 pareigybių sąrašo matyti, kad centre buvo 20 etatų auklėtojų. 2015-08-25 pareigybių sąraše - 15,5 etato auklėtojų. 2015-08-27 „Diemedžio“ ugdymo centro darbuotojų sąraše nurodyta 20 auklėtojų, 4 iš jų auklėtojai – mokytojai. 2015-08-27 etatų išpildyme nurodyta, kad faktiškai užimti 18,5 auklėtojų etatų, neužimtų nėra. Mokytojo padėjėjo 3 faktiškai užimti etatai ir 1 neužimtas. 2015-12-31 darbuotojų sąraše nurodyti 16 auklėtojų (taip pat ir ieškovė), 4 iš jų auklėtojai – mokytojai. 2015-12-31 etatų išpildyme nurodyta, kad faktiškai užimti 10,65 auklėtojų etatų ir 4,85 etatai neužimti. Mokytojo padėjėjo 3 faktiškai užimti etatai ir 1 neužimtas.2015-08-27 „Diemedžio“ ugdymo centro direktoriaus pranešimais dvi slaugytojo padėjėjos ir bibliotekininkė informuotos, kad nelieka jų etato, todėl bus atleistos iš pareigų. To pačios dienos bei 2015-08-31 susitarimais dėl darbo sutarties nutraukimo susitarta su 4 naktinėmis auklėtojomis, dviem auklėtojais, slaugytoja, spec. pedagoge ir mokytoja, kad darbo sutartis su jomis bus nutraukta 2015-08-31. 2015-08-27 auklėtojai A. N., R. K. bei 2015-09-01 naktinė auklė informuoti, kad mažinant darbuotojų skaičių, jie bus atleisti iš pareigų. 2015-08-31 auklėtojai A. N. pasiūlyta dirbti 1 etatu soc. pedagogo pareigose, nuo 2015-09-01 į jas priimta. Auklėtojams G. M. ir ieškovei K. P. 2015-08-27 pasiūlyta dirbti pakeistomis sąlygomis: G. M. – 0,75 etato, o K. P. – 0,5 etato mokytojo padėjėjo pareigose.2015-09-01 „Diemedžio“ ugdymo centro vadovo įsakymu buvo atleisti: mokytoja, trys auklėtojos, slaugytoja, keturios naktinės auklės, spec. pedagogė, pradinių klasių mokytoja, 2015-12-31 – trys darbuotojai, iš jų du auklėtojai.2015-09-01, 2015-09-11, 2015-09-18 priimti į darbą matematikos, dailės, fizikos mokytojai, nuo 2015-09-01 J. E. skirta 1,25 etato spec. pedagogo pareigų, nuo 2015-10-01 priimtos trys virėjos po 1 etato krūvį.2015-10-27 „Diemedžio“ ugdymo centro direktoriaus pranešimu auklėtoja J. S. informuota, kad mažinant auklėtojų skaičių, ji bus atleista iš pareigų. 2015-10-30 DK 129 straipsnio pagrindu atleisti penki darbuotojai.Iš „Diemedžio“ ugdymo centro vadovo 2015-09-01 patvirtinto auklėtojų darbo krūvio 2015 - 2016 metams matyti, kad sąraše yra 10 auklėtojų, užimančių 10,25 etato, iš jų 3 auklėtojai - metodininkai, 8 vyr. auklėtojai ir viena auklėtoja. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė iš esmės neginčijo patvirtinto darbo krūvio, įstaigoje reikalingo auklėtojų etatų skaičiaus, tačiau ieškovė įrodinėjo, kad neturėjo būti atleista iš pareigų, nes turėjo pirmenybės teisę prieš auklėtojas R. E., V. U. ir V. V..Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčą nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar atleidžiant darbuotoją iš darbo nebuvo pažeisti DK 135 straipsnio reikalavimai, turi nustatyti: a) ar darbuotojas turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį DK 135 straipsnio 1 dalies punktą; b) ar kiti atitinkami darbuotojai, palikti dirbti įstaigoje, turėjo pirmenybės teisę ir pagal kurį (kuriuos) DK 135 straipsnio 1 dalies punktą, ar jos neturėjo; c) ar darbuotojui turėjo būti taikoma jo turima pirmenybė ir prieš kuriuos paliktus dirbti darbuotojus. Be to, teismas negali apsiriboti vien tik darbdavio atliktų ar neatliktų, atleidžiant darbuotoją iš darbo, veiksmų konstatavimu, o turi pats šias aplinkybes aiškintis ir jas įvertinti. Pagal DK 135 straipsnio 2 dalį, nustačius šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytą darbuotojo pirmenybės teisę likti darbe prieš kitus šios įstaigos tos pačios specialybės darbuotojus, kurių kvalifikacija nėra aukštesnė už jo kvalifikaciją, jam turėtų būti taikoma pirmenybės teisė pasilikti darbe prieš kitus įstaigos darbuotojus, kurie pagal šį straipsnį tokios pirmenybės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-58/2004). Jeigu darbuotojų kvalifikacija yra vienoda, tai dirbti turėtų būti paliekamas labiau socialiai pažeidžiamas darbuotojas (pavyzdžiui, darbuotojas, kuris pirmenybės teisę turi pagal daugiau aptartos normos punktų, negu jo konkurentas). Tuo atveju, kai tokių darbuotojų kvalifikacija ir socialinis pažeidžiamumas yra vienodi, darbdavys turi teisę pasirinkti, su kuriuo iš darbuotojų tęsti darbo santykius.Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovė augina tris vaikus iki 16 m. amžiaus, jos sutuoktiniui nuo 2014-05-23 iki 2016-05-22 nustatytas 35 proc. darbingumas.Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad: 1) R. E., turinti rekreacijos ir turizmo bakalauro kvalifikacinį laipsnį, yra vyr. auklėtoja, 2015-12-31 turėjusi 9 metų pedagoginio darbo stažą; 2) V. U., turinti socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją, yra vyr. auklėtoja, 2015-12-31 turėjusi 8 metų pedagoginio darbo stažą; 3) V. V., rusų kalbos ir literatūros mokytoja, yra auklėtoja, 2015-12-31 turėjusi 27 metų pedagoginio darbo stažą (pastaroji dirbo 0,5 etato krūviu). I. K. P., turinti socialinio darbo profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, dirbo auklėtoja, turi 1,5 metų pedagoginio darbo stažą.Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad įstaigoje paliktos dirbti vyr. auklėtojos, rinktasi pagal kvalifikaciją: buvo pasirinkti pedagogai, kurių darbo stažas nuo 8 iki 29 metų ir kurių kvalifikacijos koeficientas ne mažesnis nei 14,1. Dvi ieškovės nurodytos auklėtojos turi aukštesnę vyr. auklėtojų kvalifikacinę kategoriją. Natūralu, kad ir auklėtojos V. V. turimas darbo stažas lemia aukštesnę kvalifikaciją. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės sprendimas palikti darbui su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, darbuotojus turinčius aukštesnę kvalifikaciją, kurią lemia pedagoginių kursų išklausymas bei patirtis, yra pagrįstas.Visgi kolegija pažymi, jog šiuo atveju svarbu įvertinti, ar darbdavys tinkamai įgyvendino įstatymu jam nustatytą pareigą pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą. Minėta, kad viena iš privalomų sąlygų atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnį yra tai, kad darbuotojo negalima perkelti jam sutinkant į kitą darbą. Faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą, yra vienas iš juridinių faktų, sudarančių darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį pagrindą (išskyrus atvejį, kai nutraukiama terminuota darbo sutartis ir darbuotojui išmokamas vidutinis darbo užmokestis už likusį darbo sutarties galiojimo laiką). Nesant šio juridinio fakto, darbdavys neturi teisės nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą, o šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. L. v. UAB „Ilsinta“, bylos Nr. 3K-3-227/2004). Taigi darbuotojui atsisakius dirbti pakeistomis darbo sąlygomis darbdavys privalo iki pat faktinio atleidimo iš darbo ieškoti galimybės tokį darbuotoją perkelti jo sutikimu dirbti į kitą darbą, o esant darbuotojo sutikimui dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, turi pareigą perkelti darbuotoją dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.DK 129 straipsnio 1 dalies nuostata, kad atleisti darbuotoją iš darbo leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, aiškintina, kaip darbdavio pareiga per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iš darbo dienos imtinai ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą. Kitas darbas (laisva darbo vieta ar pareigos) visų pirma turi būti siūlomas atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir, reikiamais atvejais, į sveikatos būklę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas – turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti.Nagrinėjamu atveju ieškovei pranešant apie numatomą atleidimą iš darbo, jai buvo pasiūlyta dirbti 0,5 etato krūviu mokytojo padėjėjo pareigose. Su šiuo siūlymu ji nesutiko, tai patvirtindama raštu. Ieškovė teigia, kad būtų sutikusi šiose pareigose dirbti 1 etato krūviu. Kaip matyti iš 2015-08-27 etatų išpildymo, tuo metu buvo 1 neužimtas mokytojo padėjėjo etatas.Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju darbdavys turėjo įrodyti, kad jis tinkamai įgyvendino pareigą per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo dienos ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą. Ieškovė teigia, jog ji būtų sutikusi dirbti mokytojo padėjėjo pareigose 1 etato krūviu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog būtų pateikusi ieškovei tokį pasiūlymą, nors turėjo tokią galimybę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, mokytojai Ž. S. 2015-08-27 buvo pasiūlyta dirbti mokytojo padėjėja, šiai atsisakius, siūlymas dirbti 0,5 etato mokytojo padėjėja 2015-08-28 pateiktas ieškovei, kuri siūlymo atsisakė, tuomet siūlymas dirbti 0,75 etato krūviu mokytojo padėjėju 2015-08-27 pateiktas atleidžiamam auklėtojui G. M., kuris 2015-09-01 siūlomų pareigų atsisakė. Į laisvą mokytojo padėjėjo etatą buvo priimta anksčiau valytoja dirbusi V. D.. Jai siūlymas dirbti nuo 2015-11-03 pateiktas 2015-11-02, nurodant, kad nuo 2016-01-02 bus atleista iš valytojos pareigų. Kaip jau minėta, darbo sutartis su ieškove, vadovaujantis DK 130 straipsnyje, 129 straipsnio 4 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais, nutraukta nuo 2015-12-31. Taigi pasiūlymas V. D. užimti laisvą mokytojo padėjėjo etatą pateiktas per tą laikotarpį, kai ieškovė buvo įspėta, jog bus atleista iš darbo. Byloje nėra duomenų ir atsakovė neįrodė, jog siūlė ieškovei užimti laisvą mokytojo padėjėjo etatą. Ieškovė teigia, jog tokį pasiūlymą būtų priėmusi. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog darbdavys netinkamai vykdė pareigą per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną, ieškoti galimybės perkelti atleidžiamą darbuotoją į kitą darbą, nepasiūlė darbuotojai būti perkeltai į pareigas, kurias ieškovė, kaip ji pati teigia, būtų sutikusi eiti, pasiūlė šias pareigas kitam asmeniui, nors toks pasiūlymas turėjo būti pateiktas ieškovei.Iš į bylą pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ieškovė K. P., turi aukštąjį išsilavinimą, yra įgijusi socialinio darbo profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį (t. I, b. l. 8), dirbo auklėtoja, turi 1,5 metų pedagoginio darbo stažą. Tuo tarpu apie V. D. turimą kvalifikaciją duomenų į bylą nepateikta. Išskyrus siūlymą dėl darbo sąlygų pakeitimo V. D., iš kurio turtinio matyti, kad iki pasiūlymo pateikimo ji dirbo valytoja, bet sumažėjus valymo plotams jai pasiūlyta dirbti mokytojo padėjėjo pareigose 1,0 etato krūviu. Atsižvelgiant į šiuos duomenis kolegija daro išvadą, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog valytoja V. D., atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, turėjo pirmenybės teisę prieš K. P. būti palikta dirbti „Diemedžio“ ugdymo centre.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes, nurodė, jog nėra įrodymų, kad ieškovė būtų suformulavusi tokį pageidavimą, o teisės aktai nenumato, kiek kartų turi būti pateiktas pasiūlymas atleidžiamam iš darbo darbuotojui. Kolegija nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, nes siūlyti darbuotojui kitą darbą yra darbdavio pareiga, kurią jis turi aktyviai įgyvendinti per visą įspėjimo apie numatomą atleidimą laikotarpį. DK 35 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys turi laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Tai reiškia, kad darbdavys, atsižvelgdamas į savo interesus, gali nustatyti darbuotojui terminą atsakymui dėl perkėlimo į pasiūlytą darbą; savo ruožtu darbuotojas, nepriklausomai nuo to, ar terminas buvo nustatytas, turėtų apie savo apsisprendimą informuoti darbdavį per protingą laiką. Darbuotojui atsisakius darbdavio pasiūlyto konkretaus kito darbo, darbdavys privalo iki pat faktinio atleidimo iš darbo dienos ieškoti galimybės tokį darbuotoją perkelti į kitą darbą. Taigi konstatuodamas, jog nėra įrodymų, kad ieškovė būtų suformulavusi pageidavimą dirbti mokytojo padėjėja pilnu etatu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei darbdavio pareigą imtis aktyvių veiksmų ieškant galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Minėta, kad viena iš privalomų sąlygų atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnį yra tai, kad darbuotojo negalima perkelti jam sutinkant į kitą darbą. Nesant šio juridinio fakto, darbdavys neturi teisės nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, dėl šios priežasties ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu.Įstatymu nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 straipsnio 3 dalis). Darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą visų pirma reiškia, kad teismas, nustatęs darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumą, pašalina šį pažeidimą ir atkuria darbdavio neteisėtai nutrauktus iki tol tarp šalių egzistavusius darbo teisinius santykius. Kadangi šalių darbo teisinių santykių pagrindas yra darbuotojo ir darbdavio sudaryta darbo sutartis (DK 93 straipsnis), tai, teismui nustačius darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumą (atleidimą iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką), teismo sprendimo pagrindu tarp darbuotojo ir darbdavio vėl ima galioti anksčiau jų sudaryta ir darbdavio neteisėtai nutraukta darbo sutartis. Tik taip gali būti suprantama ir aiškinama įstatymo formuluotė „teismas grąžina jį į pirmesnį darbą“. Taigi, teismui grąžinant darbuotoją į darbą, teismo sprendimu negali būti modifikuojama, keičiama šalių sudaryta darbo sutartis, juolab nėra teisinio pagrindo grąžinti darbuotoją į darbą (pareigas), dėl kurio (kurių) šalys apskritai nebuvo sudariusios darbo sutarties. Įgyvendinant aptariamą įstatymo nuostatą teisiškai nereikšminga, ar ginčo nagrinėjimo teisme metu darbdavio įstaigoje pagal jos vidinį struktūrinį sutvarkymą egzistuoja atitinkamas etatas ar net darbo funkcijos, ar vietoje atleisto iš darbo darbuotojo yra įdarbintas kitas asmuo. Kiekvienu konkrečiu darbuotojo grąžinimo į darbą atveju tokie klausimai sprendžiami individualiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad, konstatavus darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo faktą, darbuotojo teisių apgynimas (šiuo atveju turimas omenyje jo teisių gynimas, nesusijęs su DK 297 straipsnio 4 dalies taikymu) ne grąžinimo į pirmesnį darbą, o kitu būdu (pavyzdžiui, perkeliant darbuotoją į kitas pareigas ar pan.), galimas tik tuo atveju, jeigu tuo klausimu būtų sudaryta šalių taikos sutartis, kurią teismas galėtų patvirtinti. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas ir jų taikymo ypatybes ir pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, tenkintinas kaip pagrįstas ieškovės reikalavimas grąžinti ją į ankstesnį darbą ir ieškovei iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis – 389,37 Eur per mėnesį (tomas I, b. l. 23) - už visą priverstinės pravaikštos laiką – nuo atleidimo iš darbo dienos 2015-12-31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2016-04-28 sprendimas naikintinas ir ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Naikinant sprendimą ir priimant naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 750 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (tomas II, b. l. 78-79) ir 300 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Tenkinant apeliacinį skundą ir naikinant sprendimą bei tenkinant ieškinį, visos šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės (CPK 93, 98 str.). Pažymėtina, jog ieškovės nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl kaip pagrįsta priteistina visa suma.

Rezoliucinė dalis

n u s prendž i a:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

I. K. P. atleidimą iš valstybinės biudžetinės įstaigos „Diemedžio“ ugdymo centro 0,75 etato darbo krūvio auklėtojos pareigų nuo 2015-12-31 dienos įsakymo Nr. V3-217-(3.1) pagrindu pripažinti neteisėtu ir grąžinti ieškovę K. P. į ankstesnį darbą.

Priteisti ieškovei K. P. iš atsakovės valstybinės biudžetinės įstaigos „Diemedžio“ ugdymo centro vidutinį darbo užmokestį – 389,37 Eur per mėnesį – už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-12-31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

I. K. P. iš atsakovės valstybinės biudžetinės įstaigos „Diemedžio“ ugdymo centro priteisti 750 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 300 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.