Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-209-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. AN2-23-579/2019Nutarimas · 2019-01-09Kauno apygardos teismas
  2. AN2-209-238/2019Nutartis · 2019-05-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-10
Bylos Nr.
AN2-209-238/2019
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00180-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Nukentėjusysis
A. B.
Kategorijos
Byla Nr. AN2-209-238/2019
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00180-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus (toliau – Institucija) ir nukentėjusiojo A. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutarties M. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo postinio 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu M. J. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubausta 60 Eur bauda už tai, kad ji 2018 m. gegužės 23 d., 15.08 val., vairuodama automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama iš šalutinio kelio su papildoma lentele „Pagrindinio kelio kryptis“ į pagrindinį, nepasirinko saugaus greičio, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir įvažiavusi į sankryžą atsitrenkė į sankryžoje pagrindiniu keliu važiavusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101, 160 punktus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. J. skundas tenkintas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo postinio 2018 m. gegužės 30 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo bylos teisena jos atžvilgiu nutraukta. Teismas konstatavo, kad M. J. prieš įvažiuodama į sankryžą vadovavosi kelio ženklo 203 – „Duoti kelią“ su papildoma lentele Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ informacija, kurioje nebuvo pažymėtas joks kitas šalutinis kelias, be to kelio, kuriuo važiavo ji pati, ir kaip numatyta taisyklių 96.6 punkte, t. y. ji pagrįstai tikėjosi, kad kelio ženkluose pavaizduota sankryžos konfigūracija yra reali, ir kito šalutinio kelio sankryžoje nėra, todėl ji neturės pareigos sankryžoje praleisti automobilius, įvažiuojančius į sankryžą jai iš dešinės pusės.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį ir priimti naują nutarimą, kuriuo M. J. būtų skiriama nuobauda ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose.

4. Skunde nurodo, kad M. J. pažeidė KET reikalavimų 203 punktą, kuris nurodo, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas vertino pareiškėjos argumentą, kad jos važiavimo kryptimi kelio ženkle nepažymėtas šalutinis kelias iš kurio išvažiavo BMW, tačiau toks supratimas ir teigimas laikytinas neteisingu. Važiuojant minėtu keliu patenkama į grožio saloną, (duomenys neskelbtini) siurblinę bei kitus objektus, todėl negalima teigti, kad tai yra išvažiavimas iš kiemo. Važiuojant (duomenys neskelbtini)., kelias, iš kurio išvažiavo BMW, yra pažymėtas dviejose vietose, t. y., nusileidžiant nuo kalnelio ir važiuojant nuo miesto centro. Be to, šis kelias negalėjo būti nežinomas M. J., kuri nurodė, kad tuo keliu važinėja kasdien po kelis kartus nuo 2013 m. Kaip matoma iš eismo įvykio vietos schemos, (duomenys neskelbtini). plotis 7,5 m, o pareiškėjos automobilis į BMW atsitrenkė 4,7 m atstumu nuo dešinės pusės krašto, t. y., priešingoje eismo juostoje ir BMW jau esant pagrindiniame kelyje. Tai aiškiai matyti iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose peržiūrėtų foto nuotraukų, kuomet automobiliai dar nebuvo patraukti iš eismo įvykio vietos. Teismas neįvertino aplinkybės, kad M. J., vairuodama transporto priemonę, buvo itin nedėmesinga, nes BMW, esantį pagrindiniame kelyje, pastebėjo tik į jį atsitrenkusi. Pažymi, kad į BMW buvo atsitrenkta į jo kairės pusės galinę dalį. Mano, kad analizuojant byloje esančius įrodymus, pažeidėjos kaltė yra pilnai įrodyta, o ištyrus proceso metu surinktus duomenis matyti, kad nėra jokios protingos abejonės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės.

Šalies argumentai

6. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį, palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo postinio 2018 m. gegužės 30 d. nutarimą ir priteisti iš M. J. visas jo turėtas atstovavimo išlaidas.

6.1. Skunde nurodo, kad M. J. automobiliu važiavo jai labai gerai pažįstama gatve, tačiau į kelią važiavimo kryptimi nežiūrėjo iš viso ir to, kas yra prieš ją, nematė. Ji žinojo kelio ženklinimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, privažiuojant prie šios sankryžos, pastatyti dar du kelio ženklai Nr. 201 su papildomomis lentelėmis, kuriose nurodyta, jog pagrindinis kelias vingyje turi du jį kertančius šalutinius kelius (vienu iš šių kelių važiavo jis). Taigi, norint išvengti įvykio, reikėjo vykdyti KET – matyti tai, kas yra jos vairuojamo automobilio priekyje. M. J. į pagrindinį kelią įvažiavo tada, kai jo automobilis jau buvo pagrindiniame kelyje. Tai patvirtina ir faktinės autoįvykio aplinkybės – net du kartus atsitrenkta į jo automobilio galinę dalį, taigi į sankryžą M. J. įvažiavo tada, kai jame jau buvo kliūtis – jo automobilis,, o tai daryti jai draudė kelio ženklas „Duoti kelią“.

6.2. Skunde taip pat nurodo, kad teismas be pagrindo besąlygiškai vadovavosi ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pažyma apie tai, kad kelias nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo yra išvažiavimo iš teritorijos kelias. Šis kelias (tiksliau – (duomenys neskelbtini) miesto gatvė,) yra ne mažiau 1 kilometro ilgio. (duomenys neskelbtini) gatvės schema akivaizdžiai patvirtina, kad kelias nuo sankryžos tęsiasi apie 1 km ir yra (duomenys neskelbtini) gatvės dalis (nuo posūkio į kairę). Pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad jo važiavimo krypties gatvė yra asfaltuota, ir kad po eismo įvykio pastatytas kelio ženklas „Duoti kelią“ Nr. 201 su papildoma lentele, kurioje nurodyta, kad pagrindinis kelias vingyje turi du jį kertančius šalutinius kelius (vienu iš šių kelių važiavo jis, kitu – M. J.. Eismo įvykio metu jau buvo pastatyti dar du analogiški ženklai, reguliavę eismą šioje sankryžoje (tai yra, jo važiavimo kryptis buvo pažymėta keliu). Taigi, galima teigti, kad eismas šioje sankryžoje nebuvo tinkamai sureguliuotas – eismo įvykio metu jo važiavimo kryptimi šio, įpareigojančio jį ženklo nebuvo. Tokiu atveju, esant atitinkamoms kitoms sąlygoms, jo automobilis M. J. buvo kliūtis iš dešinės. Savivaldybės administracijos pažyma yra klaidinanti, nes prieštaravo tiek buvusiems kelio ženklams eismo įvykio metu, tiek, juo labiau šiuo metu esantiems. Teismo dėmesį atkreipė ir į tai, kad teismas pažymos reikalavo iš Saugaus eismo tarnybos, ją pasirašė einantis administracijos direktoriaus pareigas V. Cerenkovas, o paruošė turto valdymo skyriaus specialistė. Teismas šia pažyma net nesuabejojo, specialisto (eksperto) nekvietė ir neapklausė.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą M. J. prašo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus ir nukentėjusiojo A. B. apeliacinių skundų netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį palikti galioti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus ir nukentėjusiojo A. B. apeliaciniai skundai netenkinami.

9. Apeliaciniame skunde Institucija ir nukentėjusysis nesutinka su M. J. administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu, prašoma palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo postinio 2018 m. gegužės 30 d. nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinių skundų ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl M. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį buvo nutraukta pagrįstai, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad M. J. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.

11. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

12. ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

13. M. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį buvo traukiama už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 160 punktus, t. y. važiuodama iš šalutinio kelio su papildoma lentele „Pagrindinio kelio kryptis“ į pagrindinį, nepasirinko saugaus greičio, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir įvažiavusi į sankryžą atsitrenkė į sankryžoje pagrindiniu keliu važiavusį automobilį. taip pat už tai, kad nesilaikė kelio ženklų Nr. 203 ir Nr. 843 reikalavimų.

14. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ 96.6 punkte numatyta, kad jeigu sankryžoje naudojami ženklai Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ su papildomomis lentelėmis Nr. 842, šalutiniame kelyje (keliuose) turi būti įrengiami ženklai Nr. 203 arba 204 su papildomomis lentelėmis Nr. 843, kuriose turi būti pavaizduota reali sankryžos konfigūracija. Tų pačių Taisyklių 96 punkte numatyta, kad ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ turi būti įrengiamas prieš kiekvieną sankryžą su keliu, kuris pažymėtas ženklu Nr. 201 („Pagrindinis kelias“). Ženklas taip pat gali būti įrengiamas ir prieš kitas sankryžas, kai pirmenybė važiuoti per sankryžą yra suteikiama kertamame kelyje. Taisyklių 96.1 punktas numato išimtį, kada toks ženklas neįrengiamas, t. y. ženklo Nr. 203 („Duoti kelią“) leidžiama neįrengti įvažiavimo į kelią iš šalia esančių teritorijų vietose ir keliuose be dangos, kai jie kerta kelią su danga.

15. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, pagrįstai konstatavo, kad M. J. prieš įvažiuodama į sankryžą vadovavosi kelio ženklo 203 – „Duoti kelią“ su papildoma lentele Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ informacija, kurioje nebuvo pažymėtas joks kitas šalutinis kelias, be to kelio, kuriuo važiavo ji pati, ir kaip numatyta minėtų taisyklių 96.6 punkte, t. y. ji pagrįstai tikėjosi, kad kelio ženkluose pavaizduota sankryžos konfigūracija yra reali, ir kito šalutinio kelio sankryžoje nėra, todėl ji neturės pareigos sankryžoje praleisti automobilius, įvažiuojančius į sankryžą jai iš dešinės pusės. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kelio ženklas Nr. 843, kuris buvo matomas M. J. (administracinio nusižengimo b. l. 9), neįpareigojo jos praleisti transporto priemonių,važiuojančių iš dešinės, kadangi vairuotojai privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms tik lygiareikšmių kelių sankryžoje (KET 155 punktas). Tai, kad kelias, kuriuo važiavo M. J. ir kelias, kuriuo važiavo A. B., įvykio metu nebuvo lygiareikšmiai, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pateikta informacija apie tai, kad kelias nuo (duomenys neskelbtini) yra išvažiavimo iš teritorijos kelias (b. l. 105). Abejoti šia pažyma pagrindo nėra. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad A. B. važiavimo kryptimi įvykio metu nebuvo ženklo, nurodančio, kad jo kelias yra šalutinis ir jis įvažiuoja į lygiareikšmių kelių sankryžą. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad šis kelias negalėjo būti nežinomas M. J., kadangi ji juo dažnai važinėdavo. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad vairuotojai keliuose visuomet privalo vadovautis esamais ir matomais kelio ženklais, kadangi eismo reguliavimas bet kuriuo metu gali būti pakeistas, o tokiais atvejais važiavimas keliu vadovaujantis vien atmintimi gali sukelti avarinių situacijų. Taigi, apeliacinio skundo argumentas, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje, privažiuojant prie šios sankryžos, pastatyti dar du kelio ženklai Nr. 201 su papildomomis lentelėmis, kuriose nurodyta, jog pagrindinis kelias vingyje turi du jį kertančius šalutinius kelius ir tai turėjo būti žinoma M. J., yra nepagrįstas, nes jos važiavimo kryptimi šie ženklai įvykio situacijoje jai nebuvo matomi.

16. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju M. J. nepažeidė KET reikalavimų, kadangi tuo metu galiojęs kelių ženklinimas neįpareigojo jos praleisti transporto priemonių, važiuojančių iš teritorijos, esančios dešinėje pusėje.

17. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad M. J. atsitrenkė į galinę A. B. vairuojamos transporto priemonės dalį, taigi į sankryžą įvažiavo tada, kai jame jau buvo kliūtis. Sutiktina, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonėms jau esant pagrindiniame kelyje, tačiau svarbiausia pažymėti, jog M. J. neturėjo pareigos praleisti A. B. vairuojamos transporto priemonės, todėl nėra svarbu į kurią automobilio dalį atsitrenkė jos vairuojamas automobilis. M. J., pagal tuo metu jai galiojusį kelių ženklinimą, privalėjo praleisti tik pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones, tačiau A. B., kaip ir M. J., pagrindiniu keliu ne važiavo, o tik į jį įvažinėjo. Todėl nepagrįstai 2018 m. gegužės 30 d. nutarime nurodyta aplinkybė, kad automobilis BMW važiavo pagrindiniu keliu ir M. J. sankryžoje atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiavusį BMW automobilį. Šiuo atveju vertinta tik įvykio pasekmė, o nevertinta įvykio priežastis ir situacija iki automobilių susidūrimo. Be to, buvo privalu įvertinti KET 102 punkto reikalavimą, kad „įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)“, ką privalėjo vykdyti A. B., tačiau šio reikalavimo jis nevykdė, dėl ko automobiliai susidūrė ir įvyko eismo įvykis.

18. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė veikos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį M. J. atžvilgiu nutraukti.

19. Todėl Institucijos ir nukentėjusiojo A. B. apeliaciniai skundai netenkinami, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

20. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. priėmė nutartį, kuomet, išnagrinėjus bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, sprendimas panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti priimamas nutarimu (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis), tačiau ši teismo padaryta klaida nesudaro pagrindo nutartį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus bei nukentėjusiojo A. B. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė