- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- AN2-23-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00180-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Pažeidėjas
- M. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarties M. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios postinės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubausta 60 eurų bauda už tai, kad 2018 m. gegužės 23 d. 15.08 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama iš šalutinio kelio su papildoma lentele „pagrindinio kelio kryptis“ į pagrindinį kelią, nepasirinko saugaus greičio, neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiavusi į sankryžą atsitrenkė į sankryžoje pagrindiniu keliu važiavusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101, 160, 203, 843 punktų reikalavimus.
2. Nesutikdama su minėtu Institucijos nutarimu, M. J. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad Institucija tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė tinkamą procesinį sprendimą. Be to, iš M. J. priteista nukentėjusiajam A. B. 600 eurų advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde M. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį bei Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde teigiama, kad Institucijos nutarimas yra priimtas skubotai (nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo iki nutarimo priėmimo praėjo vos viena minutė), neatlikus išsamaus tyrimo. Jau vien dėl šių aplinkybių jis negali būti pripažintas teisėtu.
3.2. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad kelias, iš kurio išvažiavo BMW automobilis, nelaikytinas išvažiavimu iš kiemo. Nurodoma, kad būtent kelio ženklai nustato eismą keliuose. Apeliantės važiavimo kryptimi prieš sankryžą stovėjo kelio ženklas „Duoti kelią“ su papildoma lentele Nr. 843. Šiame kelio ženkle nurodytas tik susikirtimas su pagrindiniu keliu, o kad vairuotojai (M. J.) iš dešinės būtų šalutinis kelias, nepažymėta. Būtent minėtu kelio ženklu ji ir vadovavosi įvažiuodama į sankryžą. Tuo tarpu automobilio BMW vairuotojui A. B. prieš įvažiuojant į sankryžą jokio kelio ženklo nebuvo. Apeliantė yra įsitikinusi, kad tokioje situacijoje ji privalėjo praleisti tik pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones, o transporto priemonių, įvažiuojančių į sankryžą iš dešinės, praleisti neprivalėjo. Tačiau teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi ne kelio ženklais, o neteisingomis išvadomis, kad jai iš dešinės buvo ne išvažiavimas iš kiemo, o kelias. Be to, teismas neatkreipė dėmesio ir į KET 3.14 punktą, apibrėžiantį pagrindinio kelio sąvoką. Apeliantė nurodo, kad ji važiavo keliu su kietąja danga (asfaltu), o A. B. į sankryžą įvažiavo keliu su biriąja (žvyro) danga, tad vadovaujantis minėtu punktu, ji taip pat turėjo pirmumo teisę prieš A. B. vairuojamą automobilį.
3.3. Skunde taip pat pažymima, kad teismas nepagrįstai nurodė apeliantę pažeidus ir KET 115 punkto reikalavimus, kadangi nei jai surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime šio punkto pažeidimas nebuvo inkriminuotas. Tokiu būdu teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas ir pažeidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinamas.
3.4. Skunde nesutinkama su teismo priteistų nukentėjusio patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžiu, kuris 10 kartų didesnis nei paskirta bauda. Mano, kad ši suma neatitinka nei teisingumo, nei protingumo, nei proporcingumo kriterijų. Esant tokiai situacijai, kai bylą nagrinėjant pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, iš jo priteisiamas proceso išlaidų atlyginimas, apeliantės įsitikinimu, yra varžomos nubaustojo galimybės ginti savo teises teismine tvarka, bijant, jog bus priteisiamos kito proceso dalyvio patirtos didelės išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus viršininkas atsiliepime į M. J. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti nutartį nepakeistą. Nurodo, kas administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus ir M. J. pagrįstai pripažinta kalta dėl eismo įvykio.
5. Nukentėjusysis A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį palikti galioti, apeliacinį skundą atmesti, priteisti atstovavimo išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu.
5.1. Nukentėjusysis nurodo, kad byloje minimu laiku automobiliu BMW 525D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės trišalę sankryžą. Kairėje pusėje už ženklo, reikalaujančio duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, matė atvažiuojant automobilį „Mitsubishi Colt“. Būdamas įsitikinęs, kad šio automobilio vairuotoja jį praleis, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir suko kairiau – į trišalę sankryžą. Automobilio „Mitsubishi Colt“ vairuotoja nestabdydama, net nežiūrėdama į dešinę priekiniu bamperiu trenkėsi į jo automobilio galinio kairiojo šono dureles, sparną ir bamperį. Jo vairuojamas automobilis tuo metu jau buvo įvažiavęs į pagrindinį kelią – į priešingą eismo juostą.
5.2. Nukentėjusiojo įsitikinimu, teismas pagrįstai išvažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) nelaikė išvažiavimu iš kiemo (teritorijos), o pripažino lygiareikšmių kelių nereguliuojama sankryža, kur galiojo Kelių eismo taisyklių 155 ir 115 punktai. Be to, jo manymu, eismo įvykis nebūtų kilęs, jei apeliantė būtų buvusi atidi ir žiūrėjusi ne tik į kairę.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
6. M. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl eismo įvykio kaltininko. Vadovaujantis ANK 569 straipsnyje įtvirtinta norma, administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo atveju apylinkės teismas nepašalino byloje esančių esminių prieštaravimų dėl aplinkybės, kuris eismo dalyvis aptariamoje situacijoje turėjo pirmumo teisę įvažiuoti į sankryžą bei nesiėmė reikiamų priemonių tam padaryti, todėl nepagrįstai M. J. pripažino kalta padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.
8. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimą vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
9. M. J. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį pripažinta kalta dėl to, kad pažeidė KET 101, 160, 203, 843 punktų reikalavimus, t. y., kad važiuodama iš šalutinio kelio su papildoma lentele „Pagrindinio kelio kryptis“ į pagrindinį kelią, nepasirinko saugaus greičio, neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiavusi į sankryžą atsitrenkė į sankryžoje pagrindiniu keliu važiavusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai.
10. Apeliantė ginčija savo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, teigdama, kad ji privalėjo duoti kelią tik pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, o automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į sankryžą įvažiavo iš šalia esančios teritorijos, iš kurios išvažiavimas nėra sankryžos dalis, tačiau tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas teritoriją, iš kurios išvažiavo A. B. vairuojamas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikė keliu ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad net ir M. J. važiavimo kryptimi nesant ženklo, kad jai iš dešinės pusės yra šalutinis kelias, sprendė, jog ji turėjo praleisti A. B. vairuojamą į pagrindinį kelią įvažiavusį automobilį. Pirmosios instancijos teismas net nurodė, kad M. J. šiuo atveju turėjo vadovautis KET 115 punkto reikalavimais, nors toks kaltinimas nebuvo pareikštas.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, iš dalies pritardamas M. J. skundo argumentams, konstatuoja, kad sprendimas pripažinti ją kalta pažeidus KET 101, 160, 203, 843 punktų reikalavimus yra skubotas, padarytas nepašalinus visų byloje esančių prieštaravimų, pirmiausia nenustačius kelio, iš kurio išvažiavo A. B. vairuojamas automobilis, reikšmingumo, ar vieta, iš kurios išvažiavo A. B. savo vairuojamu automobiliu, yra laikoma sankryža kaip kad tai numato Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 61 dalis (sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų).
12. Iš administracinėn atsakomybė patrauktos M. J., nukentėjusiojo A. B. paaiškinimų, eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų matyti, kad aptariama situacija yra dviprasmiška. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini) yra pažymėta kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, suteikiančiu pirmenybę važiuoti per nereguliuojamas sankryžas, su papildoma lentele Nr. 842, nurodančia pagrindinio kelio kryptį sankryžoje. Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl kelių, kuriais važiavo M. J. ir A. B., (ir kurių viename, kuriuo atvažiavo A. B., nėra pastatyta įspėjamųjų ženklų) reikšmingumo, ar kelias, kuriuo važiavo A. B., išvis gali būti pripažįstamas keliu, ar tai visgi yra išvažiavimas iš teritorijos, ir dėl to kilusio eismo įvykio. Byloje esančios fotonuotraukos (administracinio nusižengimo b. l. 12-13, 15-16) patvirtina, kad kelio ženkle Nr. 201 su papildoma lentele yra nurodyta, jog pagrindinis kelias vingyje turi du jį kertančius šalutinius kelius (vienu iš šių kelių važiavo A. B., kitu – M. J.). Prieš sankryžą su keliu, kuriuo atvažiavo M. J. savo vairuojamu automobiliu „Mitsubishi Colt“, esantis įspėjamasis ženklas „Duoti kelią“ su papildoma lentele nurodo pagrindinio kelio kryptį – M. J. atžvilgiu iš kairės su posūkiu į kairę. Tačiau papildomoje lentelėje kitas kelias, be to (kelio), kuriuo važiavo apeliantė, nepažymėtas, nors kaip ir minėta, kelio ženkle Nr. 201 su papildoma lentele yra nurodyta, jog pagrindinis kelias vingyje turi du jį kertančius šalutinius kelius. Byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 31), apeliantės M. J. parodymai patvirtina, kad kelio, kuriuo A. B. atvažiavo nuo grožio salono, danga nėra kietoji (asfaltas). KET 3.14 punkte numatyta, kad pagrindinis kelias - <...> kelias su kietąja danga (betono, asfalto danga, grindinys) kelio su biriąja danga (skaldos, žvyro danga) ar kelio be dangos (miško, lauko ir panašaus kelio) atžvilgiu, o kelias su biriąja danga – kelio be dangos atžvilgiu. Šalutiniame kelyje prieš pat sankryžą esantis ruožas su kietąja ar biriąja danga nedaro jo lygiareikšmio su kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių tvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklių) 96.6 punkte numatyta, kad jeigu sankryžoje naudojami ženklai Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ su papildomomis lentelėmis Nr. 842, šalutiniame kelyje (keliuose) turi būti įrengiami ženklai Nr. 203 arba 204 su papildomomis lentelėmis Nr. 843, kuriose turi būti pavaizduota reali sankryžos konfigūracija. Tų pačių Taisyklių 96 punkte numatyta, kad ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ turi būti įrengiamas prieš kiekvieną sankryžą su keliu, kuris pažymėtas ženklu Nr. 201 („Pagrindinis kelias“). Ženklas taip pat gali būti įrengiamas ir prieš kitas sankryžas, kai pirmenybė važiuoti per sankryžą yra suteikiama kertamame kelyje. Taisyklių 96.1 punktas numato išimtį, kada toks ženklas neįrengiamas, t. y., ženklo Nr. 203 („Duoti kelią“) leidžiama neįrengti įvažiavimo į kelią iš šalia esančių teritorijų vietose ir keliuose be dangos, kai jie kerta kelią su danga. Dar daugiau painiavos šioje situacijoje įneša tai, kad interneto svetainės https://www.google.com/maps duomenimis, užfiksuotais 2012 m. birželio mėnesį ((duomenys neskelbtini)), sankryžoje su keliu, kuriuo atvažiavo M. J., buvo ženklas „Duoti kelią“ su papildoma lentele, žyminčia, kad ir gretimais esantis kelias (kuriuo aptariamoje situacijoje važiavo A. B.) yra šalutinis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nukentėjusysis pripažino, kad jis matė šalutiniu keliu atvažiuojantį M. J. vairuojamą automobilį „Mitsubishi Colt“, tačiau aiškino, jog tikėjosi, kad spės kirsti sankryžą. M. J., vadovaudamasi kelio ženklais, ir nemanydama, kad į pagrindinį kelią gali įvažiuoti transporto priemonės iš gretimais esančios teritorijos, prieš įvažiuodama į sankryžą, pirmiausia stebėjo tik ar jai nėra kliūties iš kairės pusės, kas pagal jos važiavimo kryptimi esantį kelio ženklą, rodantį, jog pagrindinis kelias, į kurį ji norėjo įvažiuoti, turi tik vieną šalutinį, t. y., tą kelią, kuriuo ji pati atvažiavo, yra visiškai suprantama. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju tam, kad būtų galima nuspręsti, kuris iš eismo dalyvių pažeidė KET reikalavimus ir yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, yra būtina nustatyti, koks yra kelio, kuriuo atvažiavo A. B., reikšmingumas, ar šis kelias išvis yra pripažįstamas keliu, ar tai visgi yra laikoma išvažiavimu iš teritorijos. Šiam klausimui išspręsti tikslinga apklausti Kėdainių rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos atstovą, kad būtų aišku kokiu tikslu pakeista sankryžoje su keliu, kuriuo atvažiavo M. J., stovinčio kelio ženklo „Duoti kelią“ papildoma lentelė. Tik atsakius į paminėtus klausimus bus galima konstatuoti, ar M. J. aptariamoje situacijoje pažeidė Kelių eismo taisykles ir yra baustina pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
13. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių buvimą M. J. veiksmuose. Kadangi būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų proceso dalyvių teisę į apeliaciją, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla M. J. atžvilgiu grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apygardos teismas, priėmęs tokį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (dėl proceso išlaidų priteisimo ir jų dydžio pagrįstumo) nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės bus įvertintos iš naujo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarimą M. J. administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują nutarimą – šią administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.