Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui M. J. (M. J.), tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui ir VĮ Registrų centrui dėl savininko teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės E. M. apeliacinio skundo ribose. Teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė E. M. 1994-07-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 41 - 48 pagrindu nuosavybėn įgijo 0.1062 ha žemės sklypą, esantį Buivydiškėse, Vilniaus r., sklypo Nr. 107. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovė yra 0.1062 ha žemės sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Tie patys duomenys tvirtina, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas yra suformuotas 1994-03-08 atliekant kadastrinius matavimus.

1995-10-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P41/95-5915 pagrindu atsakovo tėvas V. J. įsigijo 1398 kv.m. žemės, (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas buvo suformuotas 1995-12-05 atliekant kadastrinius matavimus. Vilniaus apskrities viršininkas 2007-09-27 įsakymu Nr. 2.3-10290-(41-2-4) „D. V. J. privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patvirtinimo pagal detalųjį planą Vilniaus rajone“, be kita ko, patvirtino UAB „Geokada“ parengtus kadastrinius duomenis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), suformuotus pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-12-11 įsakymu Nr. A27-2024 patvirtintą detalųjį planą, pagal kurį kitos paskirties sklypas dalijamas į du sklypus: žemės sklypą Nr. 1, kurio plotas 0.0643 ha; žemės sklypą Nr. 2, kurio plotas 0.0755 ha. Prieš tai, t.y. 2006-12-18, buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas Nr. 2. Kadastriniai matavimai Registrų centre įregistruoti 2007-10-16. Registrų centro duomenys tvirtina, kad į 0.0643 ha bendro ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruota atsakovo M. J. nuosavybės teisė, jis šią teisę įgijo 2007-11-06 dovanojimo sutarties Nr. 9081 pagrindu.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį.

Šioje byloje ieškovė, gindama savo kaip savininkės nuosavybės teisę, ieškinio teisiniu pagrindu nurodo CK 4.95 straipsnį ir CK 4.98 straipsnį. Tiek iš ieškinio dalyko – įpareigoti atsakovą pašalinti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio aptverto žemės sklypo be jos žinios pastatytus neteisėtus riboženklius, tiek iš faktinio ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovė, prašydama pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, reiškia negatorinį ieškinį, taigi, pirmos instancijos teismas neturėjo taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintų vindikacinio ieškinio nuostatų.

Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Geokada“ 2006-12-18 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, tos pačios įmonės parengtas žemės sklypo planas, antstolio D. T. 2010-07-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0241-10-32 tvirtina, kad ieškovės prašomi pašalinti riboženkliai yra pastatyti ant ginčo sklypų ribos. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, be kita ko, nurodyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu matyti, jog UAB „Geokada“ atstovas – matininkas ekspertas R. K. atlieka matavimo darbus, kurių tikslas yra pagal atsakovo prašymą atstatyti besiribojančių žemės sklypų, esančių Karšuvos g. 34 ir Karšuvos g.32, Buivydiškių k., Vilniaus r., riboženklius. UAB „Geokada“ atstovui atlikus matavimus, atsakovas įkalė tris metalinius kuolus ir tokiu būdu atstatė riboženklius. Taigi, kaip matyti iš šio dokumento, sklypo ribos buvo atstatytos ir pažymėtos UAB „Geokada“ specialisto, turinčio tam reikalingą kvalifikaciją ir licenciją, kuris atsakovui priklausančiam sklypui atliko kadastrinius matavimus. Taip pat iš ieškovės pateikto teismui B. S. geodezinių darbų PĮ parengto sklypo plano aiškiai matyti ginčo sklypus skirianti linija (riba), kuri yra įregistruota nekilnojamojo turto registre, taip pat matyti, kad stovinti tvora (plane pažymėta paryškinta) juoda linija) nesutampa su sklypo ribomis. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovės prašomi pašalinti riboženkliai yra ant besiribojančių sklypų ribos.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nesant reikalavimo, teismas negalėjo spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemę ir nustatinėti ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribos. Esant tokiai teisinei situacijai, kol neišspręstas šalių ginčas dėl ginčytino žemės ploto, teismas pagrįstai atsisakė ginti ieškovės teises ir tenkinti ieškinį, kiek jis susijęs su nuosavybės teise į žemę, ant kurios stovi atsakovo pastatyti riboženkliai. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad teismas turėjo spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą bei nustatyti kaimyninių žemės sklypo ribas.

Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.

A. M. J. prašė priteisti apeliacinėje instancijoje jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1500 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo apeliacinėje instancijoje laiko sąnaudas – atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas, bei LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovo naudai iš ieškovės priteisia 1200 Lt, kitoje dalyje prašymas atmestinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. J. (duomenys neskelbtini) naudai 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.