Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Š. G., M. K., A. R., E. M., E. L., K. M., L. V., K. A., E. K., E. J. V., D. L., D. V. B., D. R., B. K., Z. R., R. D., M. R., E. S., R. K., L. G., S. U., B. P., G. Ž., M. Ž., G. Č., D. R., V. R., L. Č., R. Č., J. V., Z. K., R. Z., S. Z., V. T., L. P., I. G., B. S., A. S., A. B., D. I., R. R., L. B., V. P., S. S., V. S., M. Z., G. Z., V. Z., D. J., G. Z., L. Z., R. G., E. R., R. M., G. Ž. M., G. M., M. J., S. J., A. V., V. V., R. G., E. G., A. B., A. K., R. K., E. R., A. L., V. L., L. Z., Ž. S., M. K., R. J., A. J., E. B., P. P., R. P., R. K., R. J., G. P., S. M., R. J., B. J., R. V., V. V., S. D., A. S., M. N., G. V., V. K., L. K., S. J., I. J., S. J., T. N., K. N., J. Š., J. Š., F. R., R. M., T. P., I. O., I. O., M. D., L. D., E. V., T. R., M. U., A. B., A. T., N. T., G. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiojo asmens Z. R. (toliau tekste – trečiasis asmuo) atstovas advokatas M. N. dėl ieškinio reikalavimų palieka nuspręsti teismui, tačiau mano, kad jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas. Nurodė, kad ieškovė su reikalavimu atlyginti patirtą žalą 2016 metais kreipėsi į trečiąjį asmenį Z. R.. Z. R. su pretenzija nesutiko ir nurodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas aukščiau esančiame bute Nr. 14 trūkus šalto vandentiekio vamzdynui prie buto įvadinio ventilio. Trečiajam asmeniui priklausantys vandentiekio vamzdžiai nebuvo pažeisti ir dėl šios avarijos nebuvo remontuoti ar tvarkomi, todėl trečiasis asmuo neturi pareigos atsakyti už avarijos metu kilusias pasekmes, nes tai nebuvo susiję su jos nuosavybės teise valdomu turtu ir vamzdynu. Mano, kad atsakovė yra atsakinga už atsiradusią žalą, trūkus bendro naudojimo šalto vandens vamzdžiui, nes atsakovė, kaip pastato administratorius, tinkamai nevykdė pareigos prižiūrėti daugiabučio namo inžinierinius tinklus. Vykdydama priežiūrą ir nustačiusi, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vamzdynas yra pažeistas korozijos, privalėjo priežiūrą vykdyti taip, kad vamzdynai iki butų įvadinių ventilių, taip pat turėjo būti apžiūrimi, tvarkomi ir remontuojami, kad neįvyktų avarijos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė išmokėjo 1387,24 Eur draudiminę išmoką buto (duomenys neskelbtini), buto savininkei, nes draudimo objektui padaryta žala, jį užpylus vandeniu iš virš jo esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio trečiajam asmeniui. Buvo sugadinta buto (duomenys neskelbtini), virtuvės lubos ir sienos, svetainės lubos, koridoriaus lubos, sienos ir grindys, įėjimo durys. Nustatyta, kad šalto vandens vamzdžio avarija įvyko bute (duomenys neskelbtini), trūkus šalto vandentiekio vamzdynui prie buto įvadinio ventilio. Daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės, kuri pagal jos veiklą reglamentuojančius įstatymus, privalo užtikrinti tinkamą pastato priežiūrą ir eksploatavimą, atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.

Ginčas byloje kilo dėl atsakovės, kaip namo administratoriaus atsakomybės, atlyginti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką už sugadintą turtą, neužtikrinus namo (duomenys neskelbtini), bendrų inžinierinių įrenginių tinkamą priežiūrą. Atsakovės atsikirtimus į ieškinį sudaro aplinkybės, kad šalto vandens vamzdžio avarija įvyko bendro naudojimo inžinieriniame įrenginyje, kuris priklauso namo bendraturčiams, todėl jie turi pareigą atsakyti dėl įvykusios avarijos metu padarytos žalos, arba buto, prie kurio įvadinio ventilio trūko vamzdis, savininkė – trečiasis asmuo.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

CK 6.1015 str. 1 ir 2 d. nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nustatyta, kad šalių sutartiniai santykiai nesieja, todėl spręstina dėl atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo. CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Tiek deliktinės atsakomybės atveju, tiek subrogacijos atveju, yra sprendžiamas klausimas dėl kaltės ir priežastinio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis.

Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu patalpų užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 str., kuriame nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos. Netinkamas valdymas ir nepakankama pastato priežiūra yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.

Bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

Pagal įvykio metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (žalos atsiradimo metu galiojo 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-219 redakcija) patvirtintą statybos techninio reglamentą STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus (5.1 punktas), gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį (5.2.1 punktas), nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.3 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (7.1 punktas). Pagal Reglamento 9 punktą gyvenamojo namo būklės atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinama atliekant nuolatinį stebėjimą, periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, atliekamas pavasarį ir rudenį, neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas ir pan. Pagal Reglamento 13 punktą atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingojo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti (14 punktas). Gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų, statinio tyrimo ar ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu normatyvinių aktų nustatyta tvarka aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose, techninėse ataskaitose (15 punktas). Pagal STR 1.12.05:2010 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ 1 punktą daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams priskiriami namo būklės nuolatinis stebėjimas – atliekamas periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingojo statinio kategorijai, – ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį, vizualiai apžiūrint namo pagrindines konstrukcijas, fiksuojant (įskaitant fotografavimą) pastebėtus defektus, numatant priemones jiems šalinti, tikrinant gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų fizinę ir sanitarinę būklę, fiksuojant ir vertinant gyventojų pranešimus apie pastebėtus konstrukcijų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (1.1.1 punktas); periodinių (sezoninių) apžiūrų organizavimas ir vykdymas (1.1.2 punktas); geriamojo vandens sistemos priežiūra (vamzdyno ir uždaromosios armatūros naudojimo ir sandarumo tikrinimas, periodiškai tikrinant uždaromosios armatūros veikimą, pašalinant nesandarumus srieginėse jungtyse, vamzdynų izoliacijos pažeidimus, siurblių ir filtrų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus) (1.1.6 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad buto (duomenys neskelbtini), užliejimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), kad įvyko bendrojo naudojimo šalto vandens stovo avarija, kad šios avarijos padarinius pašalino atsakovė. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (šalto vandens stovo) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Atsakovė teismui pateikė 2016-05-10 Statinio apžiūros aktą, kuriame konstatuota, kad šalto vandens vamzdynai paveikti kororzijos, būklė patenkinama, tačiau nepateikti teismui duomenys ir įrodymai, kad anksčiau ir po šio akto surašymo, atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų išsiaiškinti viso šalto vandens stovo, einančio per daugiabučio namo butų inžinierinį mazgą iki kiekvieno namo buto įvadinio ventilio. Nėra duomenų apie daugiabučio namo gyventojams siūlytas priemones pašalinti galimas šalto vandens stovo galimas korozijos pasekmes, nėra duomenų apie siūlomus rengti namo gyventojų susirinkimus, galimus sprendimus ar sprendimų nepriėmimo pasekmes. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą. Jokių kitų rašytinių įrodymų, kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusis kitų veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo šalto vandens stovo priežiūra, remontu, periodine apžiūra, teikusi informaciją gyventojams apie šalto vandens stovo būklę, defektus ir pan., kad, gyventojams nesusirinkus į susirinkimus, neįvykus balsavimui raštu dėl per mažo grąžintų balsavimo biuletenių kiekio, būtų organizavusi pakartotinius susirinkimus ar balsavimus raštu, byloje nėra. Vien aplinkybė, kad atlikus apžiūrą ir nustačius, jos šalto vandens stovai paveikti korozijos, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, nes, kaip minėta, pagal aptartas Nuostatų ir Statybos techninio reglamento nuostatas administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus. Pažymėtina, kad teismui nepateikti duomenys apie atsakovės atliktas kasmetines apžiūras, surašytus aktus ir nuolat taikomas prevencines priemones, siekiant pašalinti galinčias kilti pasėkmės dėl korozijos pažeistų vamzdynų.

Pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-13 įsakymu Nr. A1-29 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nuostatų (toliau - Administravimo nuostatai) 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes (Administravimo nuostatų 6.1. punktas). Pagal paminėtą teisinį reglamentavimą, daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Kaip minėta, draudžiamojo įvykio metu privalomieji reikalavimai buvo nustatyti statybos techniniame reglamente (STR) 1.12.05:2010, pagal kurio priedo 1.1.6 punkto nuostatas geriamojo vandens sistemos priežiūra (vamzdyno ir uždaromosios armatūros naudojimo ir sandarumo tikrinimas, periodiškai tikrinant uždaromosios armatūros veikimą, pašalinant nesandarumus srieginėse jungtyse, vamzdynų izoliacijos pažeidimus, siurblių ir filtrų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus) priskiriama daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams. Nagrinėjamu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl trūkusio šalto vandens stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Vien aplinkybė, jog atsakovė apžiūrėjo šalto vandens tiekimo sistemą, tačiau nustačiusi vamzdyno korozijas ir patenkinamą būklę, nesiėmė jokių veiksmų ištirti per visa namą einančio šalto vandens stovo būklės ir priemonių, siekiant pašalinti galimas korozijos pasekmes (vamzdžų galimas avarija), nepašalina atsakovės atsakomybės dėl ieškovei atsiradusios žalos. Atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, atsirado pareiga atlikti vamzdyno priežiūros ir pagal poreikį keitimo darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo, nes tokią atsakovės pareigą nustatė tuo metu galiojusio STR 1.12.05:2010 5.1, 5.2.1, 5.2.3, 7.1 bei 13 punktų nuostatos. Atsakovės atsikirtimas, kad patekimas į kiekvieną butą yra problematiškas dėl savininko teisių apsaugos, teismas vertina, kaip aplaidų požiūrį į administratoriaus pareigų vykdymą, nes nepateikti duomenys, kad atsakovė aktyviais veiksmais siekė pateikti š namo butus apžiūrėti bendrų inžinierinių įrenginių. Administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus, nėra byloje duomenų, kad atsakovė tinkamai ir rūpestingai prižiūrėjo šalto vandens stovų (vamzdynų) būklę, atliko veiksmus šalinant galinčius kilti padarinius dėl šalto vandens vamzdynų korozijos. Liudytoju teisme apklaustas atsakovės darbuotojas N. S. parodė, kad apžiūra atliekama apžiūrint tik bendrą šalto vandens inžinierinė mazgą, esantį namo rūsyje, o šalto vandens stovas einantis per visa namą, apžiūrimas nebuvo. Tokie liudytojo parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovė netinkamai vykdė namo administratoriaus pareigas dėl inžinierinių tinklų priežiūros. Nepagrįstais teismas vertina atsakovės argumentus, kad namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai yra patys kalti dėl įvykio, nesirūpino namo bendrais inžinieriniais tinklais, jų būkle, remontu, yra neaktyvūs, todėl jiems tenka pareiga atlyginti ieškovei išmokėtos žalos sumą. Nepagrįstu teismas vertina ir atsakovės atsikirtimą, kad galimai dėl trečiojo asmens kaltės įvyko šalto vandens avarija bute (duomenys neskelbtini), nes prie įvadinio ventilio buvo trečiojo asmens vandens filtras, kuris nebuvo tinkamai pritvirtintas. Atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šių aplinkybių neįrodė, o pagal visumą ištirtų ir įvertintų šalto vandens vamzdžio avarijos faktinių duomenų, yra pagrindas išvadai, kad avarija įvyko dėl netinkamos bendro naudojimo šalto vandens sistemos priežiūros.

Vertindamas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Teismas konstatuoja, kad atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo šalto vandens stovo, nenustatė ir nepašalino aplinkybių ir vamzdyno defektų. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo šalto vandens stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei žalos yra nustatytas ir įrodytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014 ir kt.).

Paminėto pagrindu, teismui nustačius, kad ieškovė rodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas dėl kilusios žalos, ieškinys kaip pagrįstas ir įrodytas tenkinamas visa apimtimi (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Ieškovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Nustatyta, kad žalą sukėlęs įvykis įvyko 2016-06-01, ieškinys teisme pagal Teismų informacinės sistemos duomenis pateiktas per EPP sistemą 2019-06-03 (teismo ne darbo dieną).

CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Subrogacijos atveju ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012). Subrogacija nėra nauja regresinė prievolė, o tik egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, kuriam ieškinio senaties skaičiavimas pagal CK 1.128 straipsnį nesikeičia.

Paminėto pagrindu, pagal procesinių terminų skaičiavimo taisykles (CPK 73 str., 74 str.) darytina išvada, kad įstatymo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl nėra pagrindo svarstyti ieškinio senaties taikymo pasekmių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus ieškinį, ieškovei atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus išlaidų dokumentus (CPK 88 str. 1 d. 10p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 1380,13 Eur žalos atlyginimo, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo – 2019-06-04 iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 91,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB „Lietuvos draudimas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.