Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2015 m. rugpjūčio 6 d. antstolio Donato Kisieliaus kontoroje gautas pareiškėjo E. Š. skundas dėl vykdomosios bylos užbaigimo suėjus vykdymo senaties terminui (vykdomoji byla Nr. 0174/14/09573) bei pareiškėjo E. Š. skundas dėl vykdomosios bylos užbaigimo suėjus vykdymo senaties terminui (vykdomoji byla Nr. 0174/14/18759), kuriais prašoma vykdymo procesą vykdomosiose bylose Nr. 0174/14/09573, 0174/14/18759 nutraukti suėjus vykdymo senaties terminui ir nuimti areštą visuose bankuose, kuriuose pareiškėjas turi sąskaitas.

Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir 2010 m. birželio 10 d. priėmė nutarimą jam nežinant. Antstolė Palma Kiselienė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą tik 2012 m. spalio 11 d., o VSDFV 1-asis pensijų skyrius gavo antstolės patvarkymą dėl piniginių lėšų išieškojimo iš neįgalaus asmens pensijos. Pareiškėjas mano, kad akivaizdžiai daugiau kaip 2 metus antstolė nesiėmė jokių priemonių paskirtai nuobaudai išieškoti, todėl dėl šių aplinkybių yra suėjęs vykdymo senaties terminas ir vykdymo procesas nutrauktinas. Taip pat nurodė, kad dėl nutarimo skirti administracinę nuobaudą Vilniaus miesto 1 PK išduotas nutarimas Nr. 12N-4041410-13. Kadangi nutarimas skirti administracinę nuobaudą buvo priimtas 2013 m. lapkričio 25 d., o vykdymo procesas dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių buvo pradėtas tik 2014 m. vasario 11 d., todėl ir šiuo atveju mano, kad yra suėjęs vykdymo senaties terminas, todėl vykdymo procesas nutrauktinas.

Suinteresuotas asmuo antstolis Donatas Kisielius 2015 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0174/14/09573 ir Nr. 0174/14/18759 nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Suinteresuotas asmuo patvarkyme nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/09573 vykdomasis dokumentas priimtas 2010 m. birželio 10 d., antstoliui perduotas vykdyti 2010 m. rugsėjo 2 d.; vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/18759 vykdomasis dokumentas priimtas 2013 m. lapkričio 25 d., antstoliui vykdyti perduotas 2014 m. sausio 23 d., taigi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnyje numatytas 3 mėnesių terminas pažeistas nebuvo. Pažymėjo, kad vykdomosiose bylose veiksmai buvo atliekami nuosekliai, atliekamos užklausos apie skolininko turtinę padėtį, darbovietę ir šios užklausos buvo atliekamos dažniau nei kas dvejus metus. Nustačius, kad skolininkas gauna nuolatines VSDFV išmokas ir pradėjus vykdyti išieškojimą iš šių išmokų, antstoliui nebuvo pagrindo imtis papildomų priverstinio vykdymo veiksmų, tokių kaip nelikvidžių skolininkui priklausančių transporto priemonių realizavimas, tuo pačiu skolininkui didinant ir vykdymo išlaidas. Prašė netenkinti pareiškėjo skundo.

2015 m. rugpjūčio 13 d. antstolio Donato Kisieliaus kontoroje gauti pareiškėjo analogiški skundai dėl vykdomųjų bylų Nr. 0174/14/09573, 0174/14/18759 užbaigimo suėjus vykdymo senaties terminui. Šie skundai prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė naujus įrodymus – darbingumo lygio pažymų Nr. 0588510, 0635656, 0599527 kopijas. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pareiškėjas nenurodo jokių motyvų bei argumentų, kodėl jis negalėjo pateikti aukščiau nurodytų įrodymų pirmosios instancijos teismui ir/ar kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateiktais įrodymais, pažymi, jog šie įrodymai, atsižvelgiant į jų išdavimo datas, akivaizdžiai galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, pareiškėjo pateiktus įrodymus atsisako priimti.

CPK 334 straipsnyje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismui pateikiamas atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus bei specialiuosius atskirojo skundo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111-114, 306, 338 straipsniai). Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktą atskirajame skunde turi būti nurodytas apelianto prašymas (atskirojo skundo dalykas) (CPK 338 str.). Apelianto prašymu (atskirojo skundo dalyku) turi būti išreiškiamas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 – 4 punktuose nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde pateiktų reikalavimų, nesusijusių su skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu bei išeinančių už CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 – 4 punktuose apibrėžtų ribų nagrinėjimas peržengtų įstatymu nustatytą apeliacinės instancijos kompetenciją, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl pareiškėjo reikalavimo atnaujinti terminą sumokėti baudai pagal VPK Vilniaus m. 1 PK išduotą nutarimą Nr. 12N-4041410-13 ir vykdomąją bylą Nr. 174/14/18759 nutraukti nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atliekant vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/14/09573, 0174/14/18759 nebuvo praleistas (suėjęs) administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312 – 316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kt.).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, sprendė, kad vykdomosiose bylose Nr. 0174/14/09573, 0174/14/18759 nebuvo praleistas (suėjęs) administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminas, nes vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/09573 vykdomasis dokumentas priimtas 2010 m. birželio 10 d., antstoliui perduotas vykdyti 2010 m. rugsėjo 2 d., o vykdomojoje byloje Nr. 0174/14/18759 vykdomasis dokumentas priimtas 2013 m. lapkričio 25 d., antstoliui vykdyti perduotas 2014 m. sausio 23 d., antstolė Palma Kiselienė ir antstolis Donatas Kisielius sistemingai atliko įvairius vykdymo veiksmus (siuntė pareiškėjui priimtus patvarkymus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį) bei dėjo protingas pastangas, siekiant įvykdyti nutarimus (vykdomuosius dokumentus), byloje nėra nustatyta, kad tarp antstolių vykdomų veiksmų būtų buvęs didesnis nei 2 metų tarpas, pareiškėjas žinojo apie paskirtas baudas bei priteistą skolą, tačiau per visą išieškojimo procesą nedirbo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vykdomosiose bylose Nr. 0174/14/09573, 0174/14/18759 nebuvo praleistas (suėjęs) administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymu bei teismų praktika priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino praleidimo vykdomosiose bylose Nr. 0174/14/09573, 0174/14/18759 kaip nepagrįstus bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo pagrindu atsisakė nutraukti vykdomąsias bylas bei pareiškėjo skundą atmetė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo E. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.