- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- e2-1446-265/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- M. T., V. T., J. V., V. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant J. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovams J. V., V. V., M. T., V. T. dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. G. pateikė ieškinį atsakovams J. V., V. V., M. T., V. T.. Prašo pripažinti negaliojančia 2017 m. rugpjūčio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RG02, sudarytą tarp reikalavimo perleidėjų Jolitos ir V. V. ir reikalavimo įgijėjo M. T..
2. Nurodo, kad atsakovai J. ir V. V. nepagrįstai teigia, jog turi reikalavimo teisę į ieškovę pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendį ir kad jiems priteista iš ieškovės suma yra 113 412,30 Eur. Ieškovės teigimu, minėtas nuosprendis neegzistuoja, o nurodyta pinigų sumą didesnė, nei perleidėjai turi teisę reikalauti. Atkreipia dėmesį, kad antstolio A. S. kontora, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą, nurašo skolininkės R. G. pensijos dalį nurodytai skolai padengti. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu buvo pripažinta negaliojančia turto pirkimo pardavimo sutartis, taikyta restitucija – J. V. ir V. V. buvo įpareigoti grąžinti gautą pagal pirkimo pardavimo sutartį nekilnojamąjį turtą ieškovei ir jos sutuoktiniui per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ieškovė ir jos sutuoktinis įpareigoti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti J. ir V. V. 390 000 Lt. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. RG02 sudarymo dienai nekilnojamasis turtas dar nebuvo grąžintas ieškovei ir jos sutuoktiniui, ginčo turto priėmimo perdavimo aktas yra nesurašytas iki šiol. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienai procesas nurodytoje civilinėje byloje dar buvo tęsiamas, prie ieškinio pridėti įrodymai patvirtina, kad J. ir V. V. savo piktybiškais veiksmais nevykdė ir trukdo ieškovei tinkamai įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą. J. ir V. V. nenurodė, kad ginčas teisme nepasibaigė, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 3.1, 3.2. ir 3.3 punktus. Apie ketinimą perleisti reikalavimo teisę ieškovė nebuvo informuota, todėl nebuvo galimybių pranešti M. T., kad perleidžiamas reikalavimas negalioja, nes teisme vyksta ginčai dėl jo galiojimo. J. ir V. V., perleisdami reikalavimo teisę, pažeidė LR CK 6.101 straipsnio nuostatas, kadangi Reikalavimo teisę perleido be ieškovės žinios ir sutikimo.
3. Atsakovai J. V., V. V., M. T. ir V. T. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2005 m. liepos 19 d. Jolita ir V. V. iš R. G. ir jos sutuoktinio V. G. už 390 000 Lt nusipirko 200/600 dalis žemės sklypo ir 383/1000 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančių adresu Duomenys neskelbtini. Po sandorio sudarymo R. G. pradėjo savavaldžiauti J. ir V. V. įsigytoje namo dalyje – atjungė šildymą, šaltą ir karštą vandenį, pradėjo namo rekonstrukciją be statybą leidžiančių dokumentų, todėl Jolita ir V. V. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. R. G. pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį, kuriuo reikalavo 2005 m. liepos 19 d. pirkimo pardavimo sutartį nutraukti ir taikyti restituciją. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-192-159/2009, patenkino tokį reikalavimą – pirkimo pardavimo sutartis buvo nutraukta ir pritaikyta restitucija: Jolita ir V. V. buvo įpareigoti per 2 mėnesius grąžinti įsigytą namo dalį, o R. G. su sutuoktiniu V. G. buvo įpareigoti grąžinti Jolitai ir V. V. sumokėtus pinigus – 390 000 Lt. Kadangi R. G. negrąžino 390 000 Lt, Jolita ir V. V. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2011 m. vasario 7 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi nusprendė išduoti vykdomąjį raštą Jolitai ir V. V.. Ieškovė, siekdama vilkinti vykdymo procesą, 2011 m. vasario 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi skundą atmetė. Jolitai ir V. V. bei M. T. pateikus vykdyti vykdomuosius raštus antstoliui A. S., skolininkė R. G. nuolat siekė vilkinti vykdymo procesą, skundė antstolio veiksmus, prašydama atšaukti varžytynes, nors nei vienas jos skundas nebuvo patenkintas.
Atsiliepimas
4. Atsakovai nurodo, kad tuo metu, kai buvo pasirašoma reikalavimo perleidimo sutartis tarp atsakovų, R. G. buvo skolinga daugeliui kreditorių, kurių visų vykdomieji dokumentai buvo pas antstolį A. S., kuris nuolat siųsdavo patvarkymus apie skolas bei tuo metu atliekamus veiksmus, tad atsakovai, remdamiesi siunčiamais antstolio dokumentais, identifikavo tuometinę sumą (113 412,30 Eur), o tai yra lygiai tokia pat suma, kurią nurodo ir ieškovė. Tai yra iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo matyti, kad iš R. G. priteista 390 000 Lt suma ir 1 590 Lt bylinėjimosi išlaidos, o tai ir sudaro 391 590 Lt (113 412,3 Eur); šią sumą atsakovai įrašė į tarpusavio sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Kokia ji tiksli sutarties sudarymo dieną, neturi reikšmės, nes atsakovai perleido vienas kitam reikalavimo teises i teismo sprendimą.
5. Atsakovai pažymi, kad pasirašydami reikalavimo teisių perleidimo sutartį nieko nekeitė, suma liko ta pati, ir vykdomoji byla pas tą patį antstolį, kuris apie pasirašytą reikalavimo sutartį informavo ieškovę kaip reikalauja įstatymas, nes kitaip atsakovai tik per antstolį gali bendrauti su atsakove. Taip pat pabrėžia, kad įvykus pirmoms varžytynėms neatsirado nei vieno norinčio įsigyti parduodamo turto, todėl nėra jokio pagrindo išvadai apie pažeidžiamas ieškovės teises ar suvaržymą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
6. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2017 m. rugpjūčio 15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RG02, sudarytą tarp reikalavimo perleidėjų J. V., V. V. ir reikalavimo įgijėjo M. T.. Ieškovė įrodinėja, kad ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia ieškovės teises ir suvaržo jos prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).
7. Reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
8. Reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalimi. CK 6.101 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, kad prievolinė subjektinė teisė – kreditoriaus reikalavimo teisė – yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnis). Prievolės dalykas gali būti bet kokie veiksmai, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat – bet koks turtas.
9. Bylos duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 15 d. J. V. bei V. V. (toliau – Perleidėjas) ir M. T. (toliau – Įgijėjas) sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RG02 (toliau – Sutartis), kuria Perleidėjas atlygintinai perleido, o Įgijėjas šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka įgyja Perleidėjo reikalavimo teisę į visą Perleidėjo turimą reikalavimo teisę į Skolininkę pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendį su vykdomuoju raštu Nr. 2-192-159/2009 (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 1.2 punkto Perleidėjas patvirtino, kad Sutarties sudarymo dieną visas Perleidėjo reikalavimas į Skolininkę sudaro 113 412,30 Eur.
10. Ieškovė jos teisių pažeidimą įrodinėja argumentais, jog Sutartis buvo sudaryta ir reikalavimo teisės perleistos be ieškovės sutikimo. Teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
11. Šios nutarties 7 punkte minėta, kad įstatymas įtvirtina kreditoriaus teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui , jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis).
12. Skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik nurodyta bendrąja nuostata, kad reikalavimo perleidimas negali pažeisti jo teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis: skolininkas turi teisę reikšti į naujojo kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis); skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 straipsniai); po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 straipsnio 3 dalis); kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis).Taigi įstatymo, kuriuo kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, nuostatomis užtikrinama skolininko teisių apsauga ir nustatoma tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra.
13. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad atsakovai, sudarydami ginčijamą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, neprivalėjo gauti išankstinio ieškovės sutikimo.
14. Ieškovė ieškinyje taip pat akcentuoja, kad kreditoriaus asmuo ieškovei turėjo esminės reikšmės.
15. CK 6.102 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo).
16. Teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė ne tik įrodymų, patvirtinančių minėtą argumentą, tačiau nenurodo ir konkrečių aplinkybių, t. y. nepaaiškino, kodėl kreditoriaus asmuo turi esminę reikšmę ieškovei. Sutiktina su atsakovų argumentais, jog aplinkybė, kad ieškovei nepatinka naujieji kreditoriai, nėra pagrindas pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia. Todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog reikalavimas buvo neatsiejamai susijęs su pradiniais kreditoriais ir negalėjo būti perleistas pagal CK 6.102 straipsnio 3 dalį (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma ieškovės argumentai dėl CK 6.101 straipsnio 1 dalies pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
18. Teismas kaip nepagrįstus atmeta ir ieškovės argumentus, jog sudarant ginčijamą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį reikalavimas dar negaliojo, kadangi teisme vyko ginčai dėl jo galiojimo.
19. Bylos duomenimis, ginčijama Sutartimi buvo perleistos reikalavimo teisės, kylančios iš 2011 m. vasario 9 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-192-159/2009. Nustatyta, kad minėtame vykdomajame rašte nurodyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą ir įpareigojo R. G. ir V. G. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti J. V. ir V. V. 390 000,00 Lt (112 251,80 Eur). Duomenų, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas ar minėtas vykdomasis raštas buvo panaikinti, byloje nėra. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas, ir 2011 m. vasario 9 d. vykdomasis raštas Nr. 2-192-159/2009 galiojo. Ir kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovai, teisės normos nenumato jokių ribojimų, kuriais būtų draudžiama perleisti ginčijamus reikalavimus, todėl net ir tuo atveju, jei reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu dėl reikalavimo vyktų teisminiai ginčai.
20. Teismo vertinimu, ieškovės argumentas, jog Sutartis turėtų būti panaikinta, kadangi ieškovė nebuvo informuota apie Reikalavimo perleidimą, taip pat nepagrįstas.
21. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.
22. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą užpildė kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinė byloje Nr. 3K-7-168/2010 pažymėjo, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą, konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui.
23. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. lydraščiu Nr. S1b-66545 ieškovei per antstolį A. S. buvo įteikta 2017 m. rugpjūčio 15 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. RG02 kopija. Lydraščio apačioje yra ieškovės žyma „Raštą gavau 2017-09-15 d.; parašas, R. G.“. Todėl darytina išvada, kad nuo šio rašto gavimo dienos, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. ieškovė tinkamai informuota apie Reikalavimo perleidimą ir šis faktas galėjo būti naudojamas prieš skolininkę.
24. Šių nurodytų ir aptartų aplinkybių viseto pagrindu darytina išvada, kad ieškovės ieškinys dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
25. Teismo posėdžio metu atsakovai J. V., V. V. ir M. T. prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
26. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą.
27. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).
28. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovės ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, nereiškia, jog ieškovė ieškinį padavė kitu tikslu, nei siekdama apginti savo, jos įsitikinimu, pažeistus interesus. Tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kadangi pateiktą ieškinį kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesąžiningą, pareikštą ne siekiant apginti tariamai pažeistas ieškovės teises, bet kitais tikslais, nėra pakankamo pagrindo, todėl nėra ir pagrindo ieškovei taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Atmetus ieškinį ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
31. Atsakovai nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Atsakovų J. V., V. V., M. T. prašymą skirti baudą ieškovei atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.