- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-749-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Edvardas Sinkevičius
- Kategorijos
- 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo antstolio R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1595-833/2010 pagal ieškovo antstolio R. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėto praturtėjimo bei skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas antstolis R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš valstybės, atstovaujamos LR teisingumo ministerijos 57569,20 Lt nuostolių, 25493,52 Lt vykdymo išlaidų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas antstolis R. V. nuo 2003-01-23 iki dabar atlieka vykdymo veiksmus eilėje vykdomųjų bylų, išieškant valstybės naudai. Už atliktus vykdomuosius veiksmus ieškovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras 83062,72 Lt sumai. 2009-08-06 raštu Nr. (1.16.)7R-6207 Teisingumo ministerija minėtas PVM sąskaitas - faktūras apmokėti atsisakė, atsisakymą motyvavo tuo, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos, pažeidžiant 2005-10-27 įsakymo Nr. 1R-352 reikalavimus. Teisingumo ministerija nurodė, jog ji apmoka vykdymo išlaidas, nustatyta Teisingumo ministro 2005-01-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, tuo tarpu prašoma apmokėti vokų, popieriaus išlaidas, kurios minėtoje instrukcijoje nėra numatytos, be to, vykdymo išlaidos skaičiuotos pagal negaliojantį teisės aktą - Teisingumo ministro 2002-12-31 įsakymu Nr. 432 patvirtintą Sprendimų vykdymo instrukciją. Ieškovas teigia, jog vykdomieji veiksmai atlikti pagal vykdomąsias bylas, priimtas iki 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 LR teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos įsigaliojimo, t.y. iki 2005-11-04 turi būti įkainojami įkainiais, nustatytais 2002-12-31 įsakymu Nr., 432 LR teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Dėl šios priežasties antstolis R. V. teigia, jog valstybė nepagrįstai praturtėjo suma, kurią sudaro vykdomųjų bylų, pradėtų vykdyti iki 2005-11-04 vykdymo išlaidos - 57569,20 Lt, ir likusia suma - 25493,52 Lt, kurią sudaro vykdymo išlaidos, ieškovo patirtos pagal bylas, pradėtas nuo 2005-11-04, t.y. nuo 2005-10-27 įsakymų Nr. 1R-352 LT teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos įsigaliojimo. Lietuvos administracinis teismas 2005-10-28 sprendimu pripažino, kad LR teisingumo ministro 2002-12-31 įsakymas Nr. 432 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ ir šiuo įsakymu patvirtinta Spendimų vykdymo instrukcija prieštarauja Vyriausybės 2002-06-04 nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimo suteikimo įgyvendinant LR CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 1 p. 3 papunkčiui ir LR viešojo administravimo įstatymo 6 str. 2 d. 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 LR teisingumo ministras patvirtino naujos redakcijos Sprendimų vykdymo instrukciją. LR teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymas Nr. 1R-352 įsigaliojo nuo 2005-11-04, kurio 3 p. nurodyta, kad byloms, kurios yra priimtos vykdyti iki šio įsakymo įsigaliojimo, taikoma LR teisingumo ministro 2002-12-31 įsakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, t.y. 2003 m. instrukcija. Ieškovas atliko vykdymo veiksmus laikotarpyje nuo 2003-01-23 iki 2005-11-04, atliko vykdymo veiksmus eilėje vykdomųjų bylų, išvardintų pridedamuosiuose prieduose, išieškant valstybės naudai. Iki 2005-11-04, nuo kurios įsigaliojo 2005 m. instrukcija, ieškovas, priimdamas jam nustatytą pareigą vykdyti vykdomuosius dokumentus valstybės naudai, pagrįstai tikėjo, kad už savo atliktą darbą gaus tokias pinigų sumas, kurios yra nustatytos LR teisingumo ministro 2002-12-31 Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normose. Ieškovas eilę metų samdė darbuotojus, mokėjo jiems atlyginimą, išlaikė darbines patalpas, naudojosi ryšio priemonėmis. Atlygis antstoliui turi pagrįsti investicinę grąžą, galimybę sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingus darbuotojus. Vykdydamas vykdomąsias bylas, antstolis vadovavosi LR antstolių įstatymo 21 str. 4 d. apibrėžiančia vykdymo išlaidas. Vykdomieji veiksmai, atlikti pagal vykdomuosius dokumentus, priimtus iki 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 LR teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos įsigaliojimo, t.y. iki 2005-11-04 turi būti įkainojami įkainiais, nustatytais 2002-12-31 įsakymu Nr. 432 LR teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, o vykdomieji veiksmai, pagal vykdomąsias bylas, priimtas vykdyti nuo 2005-11-04, t.y. nuo 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 LR teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos įsigaliojimo, įkainojami pagal naujosios 2005 m. instrukcijos nuostatas. Ieškovas pažymi, jog valstybės praturtėjimui nėra teisinio pagrindo. Visais atvejais rizika apmokėti vykdymo išlaidas tenka išieškotojui (LR CK 6.242 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad Teisingumo ministerija neatsisako apmokėti antstoliui už vykdymo veiksmus, tačiau mano, jog atlygis už juos turėtų būti paskaičiuotas, remiantis galiojančiais, o ne panaikintais teisės aktais. Šioje byloje būtina nustatyti, kuris teisės aktas turėtų būti taikomas nagrinėjamiems santykiams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-4-05, kuris oficialiai buvo paskelbtas 2005-11-03, buvo pripažinta prieštaraujančia LR viešojo administravimo įstatymui ir Vyriausybės 2002-06-04 nutarimui Nr. 816. 2005 m. Sprendimų vykdymo instrukcija, kuri buvo patvirtinta Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, įsigaliojo 2005-11-04. Šio įsakymo 3 p. buvo nustatyta, kad byloms, kurios yra priimtos vykdyti iki šio įsakymo įsigaliojimo, taikoma 2002 m. Sprendimų vykdymo instrukcija. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-09-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. I(17)-11-07 šį punktą pripažino prieštaraujančiu LR CPK. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo matyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas negali būti taikomas į ateitį, nes jis pašalinamas iš teisės sistemos. Ieškovas netinkamai aiškina teisės aktų galiojimo laike principą šios bylos aspektu. Teisės aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos teisiniams santykiams, atsiradusiems, pasikeitusiems ar pasibaigusiems dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo atveju teisiniai santykiai dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo tarp antstolio ir valstybės atsirado tik 2009 m., kai antstolis, užbaigęs vykdomąsias bylas, pareikalavo sumokėti už juose atliktus vykdymo veiksmus. Kadangi šiuo metu galioja 2005 m. Sprendimų vykdymo instrukcija, Teisingumo ministerija pagrįstai ja vadovavosi ir nepažeidė nurodyto principo. LR Teisingumo ministerija mano, kad šio ginčo galėjo ir nekilti, o kilęs ginčas gali būti išspręstas, jeigu ieškovas pateiktų vykdymui išlaidų paskaičiavimą pagal galiojančius teisės aktus. Apie tai ieškovas buvo informuotas teisingumo ministerijos 2009-01-10 raštu Nr. (1.16)-7R-983 ir 2009-08-06 raštu Nr. (1.16)-7R-6207. 2005 m. Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p. 5 d. nustatyta, jog išieškant valstybės naudai pagal teismų priimtus sprendimus vykdymo išlaidas apmoka Teisingumo ministerija iš teismų sprendimų vykdymui skirtų asignavimų, išskyrus atvejus, kai išieškotojas šios instrukcijos nustatyta tvarka buvo atleistas. Antstolis pateikia Teisingumo ministerijai prašymą ir apskaitos dokumentą, kuriame nurodyta apmokėtina suma. 2005 m. Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 p. nustatyta, kad vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu šioje instrukcijoje nustatyta tvarka apmokėjimas už šių vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad didelė dalis sąrašuose nurodytų vykdomųjų bylų yra pradėtos 2003 m. - 2005 metais, o užbaigtos tik 2009 m. Pagrindinis ir dažniausias bylų užbaigimo pagrindas yra LR CPK 631 str. 1 d. 2 p., 4 p. Vertinant tokį ilgą išieškojimo procesą, kurio rezultatas iš esmės nepasiektas, kyla abejonė, kad antstolis nesilaikė LR antstolių įstatymo 3 str. įtvirtinto principo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-09-15 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog vykdomieji veiksmai, atlikti pagal vykdomąsias bylas, priimtas iki 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2005-11-04, turi būti įkainojami įkainiais, nustatytais 2002-12-31 įsakymu Nr. 432 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005-10-28 sprendimu nusprendė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-31 įsakymas Nr. 432 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ ir šiuo įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-04 nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 1 punkto 3 papunkčiui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 str. 2 d. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamo norminio teisės akto teisėtumo tyrimo metu nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Teisingumo ministro 2002-12-31 įsakymu Nr. 432 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija nebuvo suderinta su Finansų ministerija. Teismas pažymėjo, jog kadangi priimant Sprendimų vykdymo instrukciją buvo pažeista Vyriausybės nutarimu nustatyta šio teisės akto priėmimo tvarka, Sprendimų vykdymo instrukcija prieštarauja ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 str. 2 d., šiems teisės aktams prieštarauja ir vėlesni Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimai, nes jie taip pat buvo priimti Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-06-04 nutarimo Nr. 816 pagrindu ir nebuvo suderinti su Finansų ministerija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007-09-05 sprendimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 3 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 4 d. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos ir kitais įstatymais spręsti dėl norminių administracinių aktų (jų dalių) atitikties aukštesnės galios teises aktams yra priskirta administracinių teismų jurisdikcijai. Jeigu administracinis teismas tokį teisės aktą pripažįsta prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui, toks šio teismo sprendimas pagal Konstituciją ir įstatymus turi poveikį visai atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo praktikai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 -03-28 nutarimas). Tai reiškia, kad norminis administracinis aktas, kurį kompetentingas administracinis teismas pripažino neteisėtu, nuo oficialaus atitinkamo administracinio teismo sprendimo paskelbimo dienos pašalinamas iš teisės sistemos ir nebegali būti taikomas. Ši taisyklė įtvirtinta ir LR CPK 3 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurių oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia ir įstatyme nustatytas draudimas taikyti norminį administracinį aktą, kompetentingo administracinio teismo pripažintas neteisėtu, saisto ir viešojo administravimo subjektus, jiems vykdant teisėkūros funkciją. Teismas pažymėjo, jog šis draudimas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama vėliau priimtais norminiais administraciniais aktais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, arba kitais norminiais administraciniais aktais pratęsti teismo neteisėtu pripažinto norminio administracinio akto galiojimą. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisėtumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimų, pažeistų konstitucinį valdžių padalijimo principą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas patvirtina, jog panaikintas norminis administracinis teisės aktas negali būti taikomas į ateitį, nes jis yra pašalinamas iš teisės sistemos. Šį teismo sprendimą ne vieną kartą ieškinyje mini ir pats ieškovas, tačiau dėl neaiškių ir nesuprantamų priežasčių jis neigia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir tvirtina, kad Teisingumo ministerija privalo remtis panaikinta 2002 m. Sprendimų vykdymo instrukcija ir apmokėti už atliktus vykdymo veiksmus, apskaičiuotus vadovaujantis joje nustatytais įkainiais. Tokiu būdu ieškovas ne tik atlieka neteisėtus veiksmus, bet ir nepagrįstai reikalauja, jog analogiškus veiksmus atliktų Teisingumo ministerija. Teismas nurodė, kad taip pat nepagrįsti ieškovo argumentai, jog 25493,52 Lt suma, kurią sudaro vykdymo išlaidos, ieškovo patirtos bylose, pradėtose nuo 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos įsigaliojimo, atitinka įkainius, nurodytus 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šią skolą atsakovas privalo padengti. Ieškovo reikalavimas prieštarauja 2005 metų Sprendimų vykdymo instrukcijos 34.1 p. 2 d., pagal kurią išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra mažesnė nei 10 Lt, papildomos vykdymo išlaidos neskaičiuojamos; išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra nuo 10 Lt iki 50 Lt, papildomos vykdymo išlaidos negali viršyti 20 Lt; nuo 50 iki 200 Lt – negali viršyti 50 Lt (LR CPK 259 str., 265 str., 268 str., 269 str., 270 str., 293 str., 307 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas antstolis R. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-15 sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti visi ieškinio reikalavimai. Nurodė, kad apeliantas atliko vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, pradėtose laikotarpiu nuo 2003-01-23 iki 2005-11-04, išieškant valstybės naudai. Organizuodamas savo darbinę veiklą, apeliantas pagrįstai atsižvelgė į 2003 m. instrukcijoje nustatytus įkainius ir jais remdamasis nustatinėjo galimas savo darbines išlaidas. Visose valstybei sumokėti už vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose, pradėtuose laikotarpiu nuo 2003-01-23 iki 2005-11-04 priskaičiuota 57569,20 Lt. Atlygis antstoliui turi užtikrinti pagrįstą investicinę grąžą, galimybę sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingus darbuotojus. Apeliantas turėjo teisėtus lūkesčius gauti atlygį. Teisingumo ministerija atsisakė sumokėti apeliantui minėtą sumą ir laikosi pozicijos, kad yra išnykęs prašomo apmokėjimo teisinis pagrindas - 2003 m. instrukcija, o kadangi pastaroji negalioja, todėl apmokėti pagal jos įkainius nebėra pagrindo. Valstybė, vykdydama valstybinę valdžią, išleido sau ekonomiškai parankesnį naują teisės aktą, keičiantį aktą pagal kurį turi būti skaičiuojamos vykdymo išlaidos, pažeidė teisėtus antstolių, veikusių pagal pastarąją instrukciją, lūkesčius. Pirmosios instancijos teismas klausimo dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, kuris yra bylos esmė, apskritai nesprendė. Teismas tiesiog padarė išvadą klausimu, dėl kurio nebuvo kilęs ginčas. Teismas netyrė jokių aplinkybių, susijusių su valstybės nesąžiningumu ir apelianto teisėtų lūkesčių pažeidimu. Teismas neišsprendė bylos iš esmės. Pirmosios instancijos teismas atmetė tiek reikalavimą valstybei sumokėti 57569,20 Lt sumą, kurią sudaro vykdymo išlaidos, ieškovo patirtos bylose, pradėtose iki 2005-10-27, tiek reikalavimą valstybei sumokėti 25493,52 Lt sumą, kurią sudaro vykdymo išlaidos, ieškovo patirtos bylose, pradėtose nuo 2005-10-27. Teismas padarė išavadą, kad ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas. Apeliantas pažymėjo, jog ginčo dėl reikalavimo buvimo tarp šalių nėra, ginčas kilo tik dėl reikalavimo dydžio. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo dydžio neišsprendė, o konstatavo, kad reikalavimas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas nei įrodymais, nei teisės aktais (LR CPK 279 str., 4 d., 329 str. 1 d. 330 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad ieškovas apeliaciniame skunde kartoja ieškinio motyvus. Atsakovas atsiliepime į ieškinį rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais, kuriuose teismas konstatavo, jog norminis administracinis aktas, kurį kompetentingas administracinis teismas pripažino neteisėtu, nuo oficialaus atitinkamo administracinio sprendimo paskelbimo dienos pašalinamas iš teisės sistemos ir nebegali būti taikomas. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas taikomas tik asmenų jau įgytoms teisėms, kilusioms iš norminių administracinių aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, t.y. teisėms, įgytoms iki atitinkamo teisės akto pripažinimo neteisėtu. Po jo pripažinimo neteisėtu teisės aktas negali sukurti teisinių santykių dalyviams jokių teisių ir pareigų. Atsakovas pabrėžė, jog valstybė išleido naują 2005 m. Sprendimų vykdymo instrukciją, bet ne todėl, kad siektų sau ekonominės naudos ar nepagrįsto praturtėjimo, bet todėl, kad panaikinus anksčiau galiojusį teisės aktą užpildyti atsiradusias teisės spragas buvo privaloma. Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis vykdomųjų bylų pradėta 2003-2005 metais, antstolis dėl patirtų vykdymo išlaidų atlyginimo į Teisingumo ministeriją galėjo kreiptis savalaikiai, tačiau dėl nežinomų priežasčių delsė iki 2009 m. Šiuo atveju teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė, jog teisinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo neturi pats ieškovas, todėl nagrinėti likusių sąlygų atsakovo atžvilgiu nebuvo tikslo. Teismas nustatė, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes ieškovo reikalavimas kildinamas iš negaliojančių teisės aktų, todėl net ir ištyrus aplinkybes, susijusias su valstybės nesąžiningumu bei apelianto teisėtų lūkesčių pažeidimu, sprendimo esmė nepasikeistų. Pats teisingas pagrindas gauti iš valstybės atlyginimą nebuvo ir nėra ginčijamas, atsakovui tinkamai paskaičiavus patirtas vykdymo išlaidas, pasikeistų reikalaujama suma, t.y. ieškinio dalykas. Pirmosios instancijos teismas dėl objektyvių priežasčių negalėjo spręsti dėl reikalavimo dydžio, kadangi ieškovas, būdamas vieninteliu subjektu, galinčiu apskaičiuoti savo išlaidas, atsisakė tokius paskaičiavimus pateikti (LR CK 6.242 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas antstolis R. V. 2011-12-12 pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas priteisti iš atsakovo bendrąsias ir papildomas (faktines) išlaidas, nurodytas ieškinyje, o taip pat ir apskaičiuotą atlygio sumą 52450,56 Lt už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Nurodė, jog atlygis antstoliui turi užtikrinti pagrįstą investicijų grąžą, galimybę sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingus darbuotojus. Visose civilinėse bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007) laikosi vienodos praktikos, jog už sprendimo vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą, o jo patirtos vykdymo išlaidos turi būti apmokėtos ir jo teisė negali būti paneigta, nes darbas yra atlygintinis. LR Antstolių įstatymo 21 str. 4 d. 2 p. ir Sprendimų instrukcijos 34.2 d. nurodyta, jog atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą <...>. Teismui priteisus tik būtinas ir papildomas išlaidas byloje, bus pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių ir teisingo apmokėjimo už darbą principai - pažeista teisė gauti atlyginimą už darbą, t.y. atlygį vykdomųjų dokumentų vykdymą (LR CPK 610 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pateiktų antstolio R. V. paskaičiavimų. Nurodė, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas taikomas tik asmenų jau įgytoms teisėms, kilusioms iš norminių administracinių aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, t.y. įgytoms iki atitinkamo teisės akto pripažinimo neteisėtu. Po jo pripažinimo neteisėtu teisės aktas negali sukurti teisinių santykių dalyviams jokių naujų teisių ir pareigų. Teisingumo ministerija rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais, kuriuose teismas konstatavo, jog norminis administracinis aktas, kurį kompetentingas administracinis teismas pripažino neteisėtu, nuo oficialaus atitinkamo administracinio teismo sprendimo paskelbimo dienos pašalinamas iš teisės sistemos ir nebegali būti taikomas. Atsakovas pažymėjo, jog 2011-11-18 įsigaliojo nauja Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2011-11-14 įsakymu Nr. 1R-265 redakcija. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 39 p. 1 lentelėje nurodyto atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į minėtoje lentelėje nurodytas išieškotinas ir išieškomas sumas. Tuo tarpu antstolis R. V. prašo apmokėti atlygį vykdomosiose bylose, kurios užbaigtos ne įvykužius vykdomąjį dokumentą, bet grąžinus vykdomuosius dokumentus išieškotojui, skolininkui neturint pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, arba grąžinti dėl to, kad išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena, todėl antstolis nepagrįstai reikalauja priteisti atlygį už nepasiektą rezultatą. Atlygis antstoliui yra ne kompensacinio, o atlyginamojo pobūdžio išlaidos, t.y. jis mokamas tuo atveju, jeigu antstolis pasiekia tam tikrą rezultatą, be to vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko, o ne iš išieškotojo. 2011 m. Sprendimo vykdymo instrukcijos 40.1 p. nustatyta, kad ieškotojo mokėtinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Jeigu išieškotojui šioje instrukcijoje nustatyta tvarka vykdymo išlaidų mokėjimas buvo atidėtas, vykdymo išlaidos indeksuojamos, taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, galiojantį išieškotojui apmokant vykdymo išlaidas. 2005 m. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nebuvo tinkamai sureguliuotas šis klausimas, todėl skirtingi antstoliai indeksavimą taikė įvairiai. Atsakovas pažymėjo, jog vertinant, ar antstolis tinkamai taikė indeksą, atsižvelgtina į tai, jog egzistuoja du skirtingi ketvirčio vartotojų kainų indeksai, pirmasis nustatomas LR CPK 82 str. 2 d., kitas nustatomas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 p. Lietuvos statistikos departamentas 2012-01-20 paskelbė informacinį pranešimą Nr. 4, kuriame nurodyta, jog vartotojų kainų indeksas sudarė 100, todėl jeigu būtų taikomas šis vartotojų kainų indeksas, antstolio prašomos priteisti išlaidos nėra indeksuojamos (LR CPK 82 str. 2 d., 631 str. 1 d. 2 p., 4 p.).
Šalies argumentai
Ieškovas antstolis R. V. 2012-02-23 pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, pilnai tenkinant ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ieškovas atliko vykdymo veiksmus valstybės naudai laikotarpyje nuo 2003-01-23 iki 2005-11-04. Ieškovas, priimdamas įstatymo jam nustatytą pareigą vykdyti vykdomuosius dokumentus valstybės naudai, pagrįstai tikėjo, kad už savo atliktą darbą gaus tokias pinigų sumas, kurios yra nustatytos LR teisingumo ministro 2002-12-31 įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normose. Ieškovas eilę metų samdė darbuotojus, mokėjo jiems atlyginimą, išlaikė darbines patalpas. Antstolis R. V. pažymėjo, jog atlygis antstoliui turi užtikrinti pagrįstą investicinę grąžą, galimybę sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingus darbuotojus. Vykdomieji veiksmai atlikti pagal vykdomuosius dokumentus, priimtus iki 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos įsigaliojimo, t.y. iki 2005-11-04, turi būti įkainojami įkainiais, nustatytais 2002-05-31 įsakymu Nr. 432 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, o vykdomieji veiksmai, pagal vykdomąsias bylas, priimtas vykdyti nuo 2005-11-04, t.y. nuo 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 Lietuos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos įsigaliojimo, įkainojami pagal naujausios 2005 m. instrukcijos nuostatas. Teismui priteisus tik būtinas ir papildomas išlaidas byloje, bus pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių ir teisingo apmokėjimo už darbą principai - pažeista teisė gauti atlyginimą už darbą, t.y. atlygį vykdomųjų dokumentų vykdymą. Atsakovo pateikti paskaičiavimai yra neteisingi ir klaidinantys, nes surašyti neaiškiai (LR CPK 177 str. 1 d., 263 str., 609 str. 1 d. 3 p.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą, patenkinant ieškinį iš dalies (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Pagal šią įstatymo nuostatą yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sandorio pagrindu. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sandorį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo.
Šiuo atveju byloje nėra įrodymų dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ieškovo turto sąskaita, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas neįrodė, kad patyrė nuostolius, todėl negalimas nepagrįsto praturtėjimo priteisimas. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovo įvardijamo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo buvimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti, pareiškiant ieškinį. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių visas būtinas sąlygas konstatuoti nepagrįstą praturtėjimą, kadangi šalių teisės ir pareigos atsiranda iš įstatymų. Byloje nėra duomenų dėl atsakovo nesąžiningumo ir nepagrįsto praturtėjimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra visų būtinų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo teisėtų veiksmų ir ieškovo prašomos priteisti iš atsakovo ieškinio sumos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, o 1.8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 - 8 dalys numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios, teisės normos. Jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.
Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007-09-05 sprendimu pripažinusi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 3 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 4 d., padarė teisingą išvadą, kad toks norminis administracinis aktas, kurį kompetentingas administracinis teismas pripažino neteisėtu, nuo oficialaus atitinkamo administracinio teismo sprendimo paskelbimo dienos pašalinamas iš teisės sistemos ir nebegali būti taikomas.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taiko bylos nagrinėjimo metu galiojančias LR CPK nuostatas, nes tai atitinka bylų nagrinėjimo pagal galiojančią teisę principą ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai (LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad antstolis vykdo profesinę veiklą įstatymo pagrindu ir yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Ši nuostata reiškia, kad atlyginamos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų papildomos išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje Nr.3K-7-5/2007 pažymėjo, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju teisėtų ekonominių lūkesčių principas reiškia, kad antstolis gali užsidirbti iš savo veiklos tuo atveju, jeigu įvykdomas visas vykdomasis dokumentas ar jo dalis. Situacija, kai antstolis siekia gauti atlyginimą už neįvykdytą vykdomąjį dokumentą neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų ir geros moralės principų, nes patį vykdymo procesą paverčia savitiksliu dalyku, nepriklausančiu nuo jo efektyvumo. Tai, kad antstolis siekia atlyginimo už vykdomojo dokumento vykdymą, kaip procesą, neskatina antstolio siekti rezultato vykdomojoje byloje dėl realaus jo įvykdymo, ir padaro antstolį pasyviu jam pavestų profesinės veikos funkcijų vykdytoju, gaunančiu garantuotą atlygį už vykdomąjį procesą, nepriklausantį nuo rezultato vykdomojoje byloje. Tai neskatina ir panaikina antstolio motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus ir gali turėti neigiamą poveikį vykdymo veiksmingumui.
Nagrinėjamu atveju didelė dalis sąrašuose nurodytų vykdomųjų bylų yra pradėtos 2003 m. - 2005 metais, o užbaigtos tik 2009 m. Pagrindinis ir dažniausias bylų užbaigimo pagrindas yra LR CPK 631 str. 1 d. 2 p., 4 p. Vertinant tokį ilgą išieškojimo procesą, kurio rezultatas iš esmės nepasiektas, darytina išvada, kad antstoliui nėra priteisiamas atlyginimas už neįvykdytas vykdomąsias bylas, nes tai prieštarautų teisėtų ekonominių lūkesčių principui ir sudarytų sąlygas gauti atlyginimą, nepasiekus rezultato vykdomojoje byloje.
Vienok, tai nereiškia, kad gali būti neatlyginamos antstoliui faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, susidedančios iš būtinųjų vykdymo išlaidų ir papildomų vykdymo išlaidų bei pašto išlaidų, nes antstolis įgijo teisę į faktinių vykdymo išlaidų atlyginimą, užbaigęs vykdomąsias bylas, nepriklausomai nuo jų rezultato.
Įstatymų leidėjas numatė, kad vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 str. 1 d.), todėl nagrinėjamu atveju dėl dviejų vykdomųjų bylų (2 t., b.l. 54, 81), kurios buvo pabaigtos, pilnai įvykdžius, vykdymo išlaidos gali būti išieškomos iš tų vykdomųjų bylų skolininkų, bet ne iš nagrinėjamos bylos atsakovo.
Dėl kitų vykdomųjų bylų teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi antstolio pateiktas išsamiais paskaičiavimais (2 t., b.l. 67-79; 80, 82-86; 87; 88), kurių neginčijo atsakovas:
3170 Lt, 523,40 Lt; 2413,67 Lt; 420 Lt; 110 Lt dėl būtinųjų vykdymo išlaidų;
10260 Lt, 260 Lt ; 3476 Lt; 750,03 Lt; 164 Lt papildomų vykdymo išlaidų;
2899,83 Lt, 82,73 Lt; 430,49 Lt; 170,19 Lt ir 23,67 Lt pašto išlaidų.
Lietuvos statistikos departamentas 2012-01-20 paskelbė informacinį pranešimą Nr. 4 (2 t., b.l. 65), kuriame nurodė, jog vartotojų kainų indeksas sudarė 100, todėl antstolio prašomos priteisti vykdymo ir pašto išlaidos nėra indeksuojamos, nes teismas taiko bylos nagrinėjimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (LR CK 1.5 str., CPK 3 str., 7 str., 8 str., 12 str., 82 str., 83 str. 1 d. 13 p., 87 str. 1 d. 1 p., 3 d., 177 str. – 179 str., 185 str., 609 str. 1 d., 610 str. 1 d., ). Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neribojo proceso šalių teisės teikti įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Ieškinį patenkinus iš dalies, kiekvienos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl bylos vedimo paliekamos jas patyrusiai šaliai. Atsižvelgiant į tai, kad šio kategorijos bylos nagrinėtinos suprastinto proceso tvarka , neatsižvelgiant į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju antstolio reikalavimai nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl jam grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį ir apeliacinį skundą po 2492 Lt žyminio mokesčio pagal 2009-11-20 mokėjimo nurodymą Nr. 1370 (1 t., b.l. 12), bei pagal 2010-09-27 mokėjimo nurodymą Nr. 1511 (1 t., b.l. 150), pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (LR CPK 83 str. 1 d. 13 p., 2 d., 443 str. 6 d., 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 6637,07 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų, 14910,03 Lt papildomų vykdymo išlaidų ir 3606,91 Lt pašto išlaidų antstolio R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Ieškinį kitoje dalyje atmesti.
Grąžinti antstoliui R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2492 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2009 m. lapkričio 20 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1370, ir 2492 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2010 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1511, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“.