- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-153-211-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00261-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Teresėlė Kazlauskienė, Ryšardas Skirtunas
- Kaltinamasis
- Ri
- Nukentėjusysis
- M. B., Ro
- Advokatai
- Kazimieras Pėdnyčia
Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00261- 2009-7
2012 m. sausio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiųjų M. B. bei Ro. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-29 nuosprendžio, kuriuo: Ri. P. ir Ra. P. išteisinti, nenustačius jų veikoje nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1d., 138 str. 2 d. 8 p. sudėties.
Nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys atmestas.
Nukentėjusiojo Ro. P. civilinio ieškinio klausimas nuosprendžiu neišspręstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ri. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-01-31, apie 02.20 val., viešoje vietoje - prie baro "Havana", esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ra. P., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis M. B., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą - nosies kaulų lūžį su aplinkine kraujosruva, nubrozdinimus dešinio antakio srityje, dešinio klubo sąnario bei dešinio kelio srityse, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje su dviejų priekinių dantų pakenkimu, bei dėl chuliganiškų paskatų suduodamas smūgius rankomis Ro. P., padarė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą - nubrozdinimą su kraujosruva dešinės akies srityje ir kraujosruva dešinėje plaštakoje, kairės plaštakos II piršto naginio pirštakaulio lūžį, bei vandališkais veiksmais, spirdamas koja į automobilio "Audi A3", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio Ž. G., galinį žibintą ir jį sudaužydamas, sugadino nukentėjusiajai priklausantį 400 Lt vertės turtą, taip bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Ra. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-01-31, apie 02.20 val., viešoje vietoje - prie baro "Havana", esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje su Ri. P., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis M. B., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą - nosies kaulų lūžį su aplinkine kraujosruva, nubrozdinimus dešinio antakio srityje, dešinio klubo sąnario bei dešinio kelio srityse, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje su dviejų priekinių dantų pakenkimu, bei dėl chuliganiškų paskatų suduodamas smūgius rankomis Ro. P., padarė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą -nubrozdinimą su kraujosruva dešinies akies srityje ir kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kairės plaštakos II piršto naginio pirštakaulio lūžį, bei vandališkais veiksmais, Ri. P. spirdamas koja į automobilio "Audi A3", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio Ž. G., galinį žibintą ir jį sudaužydamas, sugadino nukentėjusiosios 400 Lt vertės turtą, taip bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas Ri. P. ir Ra. P. išteisino dėl jiems pareikštų kaltinimų, nenustatęs jų veikoje nusikaltimų sudėties. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jų kaltę, nėra, nukentėjusiųjų parodymai nenuoseklūs, visos abejonės turi būti užskaitomos kaltinamųjų naudai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendį, kuriuo Ri. P. ir Ra. P. buvo išteisinti nepadarius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 138 str. 2 d. 8 p., panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: pripažinti Ri. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę: 1 metus laisvės atėmimo, pripažinti jį kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmę: 3 metus laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę Ri. P. paskirti 3 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; Ra. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę 3 mėn. laisvės atėmimo, pripažinti jį kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmę 8 mėnesius laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę Ra. P. paskirti 8 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą, numatytą BK 87 str., įpareigojant jį būti namuose nuo 22 vai. iki 06 vai., tęsti mokslą; bei uždrausti jam lankytis baruose, kavinėse, kur gali būti daroma neigiama įtaka ir nekeisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios. Taip pat prašoma priteisti solidariai iš Ri. P. ir Rm. P. M. B. naudai 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1670,41 Lt turtinei žalai atlyginti bei Ro. P. naudai priteisti 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teigia, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai konstatavo, kad Ri. P. ir Ra. P. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. Prokuroro nuomone, vertindamas tiek nukentėjusiųjų, tiek su jais buvusių liudytojų parodymus, teismas juos įvardino kaip versiją, kurią, pagal išdėstytas išvadas, nepagrįstai įvertino kritiškai, kaip nenuoseklią, prieštaringą, grįsdamas tuo, jog nukentėjusieji Ro. P. ir M. B. bei liudytojai A. D. ir A. M. tiksliai nenurodė, kas vyko po to, kai kaltinamasis Ra. P. sudavė smūgį M. B.. Pažymi, kad byloje yra nustatyta, jog nukentėjusysis M. B. po suduoto jam smūgio, suklupo, atsipeikėjo tik automobilyje, todėl akivaizdu, jog jis nematė ir negalėjo matyti to, kas vyko po smūgio jam sudavimo. Nukentėjusysis Ro. P. kategoriškai, nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, jog jam pamačius griūnantį Mindaugą, kaltinamiesiems dar sudavus kelis smūgius (tai patvirtina specialisto išvada) abu kaltinamieji puolė prie jo, sudavinėjo jam smūgius, o jis gynėsi, atsimušinėjo, dengėsi rankomis veidą, galvą, sudavė smūgius atgal. Šie parodymai yra patvirtinti ir šalia jo buvusių liudytojų parodymais. Anot prokuroro, tai, jog liudytojai negali detalizuoti kas ir kur stovėjo, kiek kam smūgių buvo suduota, negali būti vertinama kaip nenuoseklūs parodymai. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas kaltinamųjų parodymus įvertinęs kaip nuoseklius, neįvertino to, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Ra. P. teigė, jog smūgį jam sudavė „kažkas iš kompanijos", o apklaustas įtariamuoju - jog „nematė, kas sudavė smūgį", teismo posėdžio metu - kad „vienas vaikinas priėjo ir trenkė jam į krūtinę". Be to, prokuroras nurodo, kad kaltinamasis Ri. P. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog smūgį jo sūnui sudavė "kažkas vienas", akistatos su Ro. P. metu jis nurodė, jog „kažkas iš to būrio žmonių sudavė jo sūnui smūgį į krūtinės sritį, kas jam sudavė, nematė“, o teismo posėdžio metu - buvo kategoriškas: „aš mačiau, kaip Ro. P. sudavė sūnui". Taigi, anot prokuroro, tokie Ri. P. parodymai negali būti vertinami kaip nuoseklūs ir jais be pagrindo pasiremta priimant nuosprendį. Apelianto teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinamųjų versiją iš dalies patvirtina policijos pareigūnų versija. Anot apelianto, liudytojų V. S. ir V. J. parodymai patvirtina tik tai, jog jie rado sumuštą Ri. P., tačiau kiti šių policijos pareigūnų parodymai kategoriškai paneigia kaltinamojo Ri. P. versiją, jog jis stipriai sumuštas liko gulėti gatvėje, ant šaligatvio, todėl negalėjo išdaužti automobilio žibinto. Anot prokuroro, teismas nepagrįstai konstatavo, jog nukentėjusieji bei liudytojai nebuvo objektyvūs, nurodydami faktines aplinkybes.
Apeliantas nurodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių Ri. P. versiją, kuri buvo pateikta tik teisme, apie panaudotas specialiąsias priemones. Pažymi, jog teismas nepagrįstai Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties felčerės-slaugytojos išrašytą palydimąjį lapelį bei prokuroro teismui pateiktą kortelę, kuriuose yra nurodyta ta pati diagnozė - nosies lūžimas ir ragenų nudeginimas, įvertino kaip patvirtinančius specialiųjų priemonių - dujų panaudojimo faktą, ir neįvertino kitų rašytinių medicinos dokumentų, iš kurių matyti, jog Ri. P. patirtas sužalojimas tik nosies lūžimas, todėl, prokuroro teigimu, tokie prieštaringi šių dokumentų duomenys turėtų būti įvertinti kritiškai, o ne kaip patvirtinantys specialiųjų priemonių panaudojimo faktą. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu pats kaltinamasis Ri. P., tuoj po įvykio, pats rašydamas prokuratūrai pareiškimą, net neužsiminė apie kokį nors dujų purškimą ar akių nudeginimą.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus vertino kaip nenuoseklius vien dėl to, jog nukentėjusieji ir liudytojai nenurodė tikrojo muštynėse dalyvavusių asmenų skaičiaus, kuris užfiksuotas bendrosios pagalbos telefonu, kuomet apie muštynėse dalyvavusius 7 asmenis pranešė liudytojas Ž. P.. Byloje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, buvo nustatyta, kad „muštynių" pradžioje viso buvo šeši žmonės - nukentėjusieji Ro. P. ir M. B., liudytojai A. D. ir A. M., bei kaltinamieji Ra. P. ir Ri. P., todėl akivaizdu, jog dėl vieno asmens skirtumo, teismas visiškai nepagrįstai darė prielaidas bei menkino liudytojų parodymus.
Anot prokuroro, teismas dalyje dėl nukentėjusiosios Ž. G. automobilio galinio žibinto išdaužimo nepagrįstai apsiribojo tik kaltinamojo Ri. P. versija, jog jis žibinto neišdaužė, teigdamas, jog netinkamai atlikta įvykio vietos apžiūra, liudytojai nurodė skirtingas automobilių stovėjimo vietas, bei ne tą gatvės, kurioje liudytojas P. S. matė stiklų šukes, pavadinimą ir taip teismas ignoravo akivaizdžiai mačiusių spyrį ir girdėjusių dūžį nukentėjusiosios Ž. G., liudytojo A. D. parodymus. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi ir neva mačiusio įvykį liudytojo A. K. prieštaringais parodymais, kuriuos jis duodamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodė iš esmės skirtingas įvykio aplinkybes, šio liudytojo parodymuose esančių prieštaravimų visuma įrodo, jog pastarasis nebuvo įvykio vietoje ir davė melagingus parodymus.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, faktinės aplinkybės, nustatytos teisminio įrodymų tyrimo metu, patvirtina, kad kaltinamojo Ri. P. įžūlus elgesys, pasireiškęs smūgių sudavimu nukentėjusiesiems, galėjo kilti dėl asmeninių paskatų, t.y. dėl to, kad buvo stumdomas ir mušamas jo nepilnametis sūnus, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog kaltinamajam Ra. P. jokie sužalojimai krūtinės srityje specialisto išvada nustatyti nebuvo, tad nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis Ro. P. smūgiavo kaltinamajam Ra. P., taip išprovokuodamas muštynes. Be viso to, kaltinamųjų versiją apie suduotus Ra. P. smūgius paneigia abu liudytojai — A. D. ir A. M.. Prokuroro nuomone, visi teismo motyvai, teiginiai kelia abejonių teismo objektyvumu ir šališkumu, kadangi faktinėmis aplinkybėmis teismas nepagrįstai pripažino dviejų žmonių - kaltinamųjų Ri. P. ir Ra. P. parodymus, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Be to, išteisindamas kaltinamuosius, teismas neišsprendė klausimo dėl pareikštų nukentėjusiojo M. B. bei Ro. P. civilinių ieškinių. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuosprendis priimtas vadovaujantis BPK 306 str. kuris yra netekęs galios 2007-09-01.
Nukentėjusieji M. B. ir Ro. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-29 nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei patenkinti ieškinius. Nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nenustatyta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamųjų Ringaudo ir Ra. P. veiksmuose buvo tokie nusikalstamos veikos sudėties elementai, dėl kurių jiems pareikšti kaltinimai, t.y., kad kaltinamieji, veikdami kartu, savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, suduodami smūgius rankomis ir kojomis M. B. bei Ro. P., jiems padarant kūno sužalojimus, bei, kad Ri. P. vandališkais veiksmais, spirdamas koja į automobilio AUDI A3 galinį žibintą ir jį sudaužydamas, sugadino Ž. G. priklausantį turtą. Anot apeliantų, visumoje vertinant Ri. P. ir Ra. P. veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, teisminio nagrinėjimo metu duotus liudytojų parodymus akivaizdu, kad jų padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytus nusikaltimus. Pažymi, jog teismas be jokio pagrindo rėmėsi tik kaltinamųjų parodymais, kurie yra neobjektyvūs, duotais siekiant išvengti atsakomybės, o kitų - liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus vertino kaip nenuoseklius. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį vadovavosi nenuosekliais ir neobjektyviais liudytojo A. K. parodymais, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ir yra iš esmės skirtingi, taip pat neteisingai konstatavo, kad konfliktą Šermukšnių gatvėje, netinkamai vertindami situaciją bei neįvertindami galimų pasekmių, išprovokavo nukentėjusieji ir kartu su jais buvę asmenys. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. J. ir V. S. parodymų, jog kaltinamasis Ri. P. buvo rastas sumuštas ne įvykio vietoje, o vidiniame kieme, netoli įėjimo į klubą „Havana", kurie paneigia kaltinamųjų versiją, jog po muštynių Ri. P. liko gulėti įvykio vietoje. Be to, apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, jog byloje yra policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio seka, kad Ri. P. iki policijos pareigūnų atvykimo pabėgo iš ligoninės ir vėliau buvo sulaikytas Oslo g. bei pristatytas į policijos komisariatą, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis Ri. P. suvokė savo veikos, kuria buvo padaryti kūno sužalojimai bei apgadinta transporto priemonė, pavojingumą. Apeliantai nurodo, kad kaltinamųjų Ri. P. ir Ra. P. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala sveikatai tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio, jų ieškiniai pareikšti šioje byloje yra pagrįsti, todėl turi būti patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros ir nukentėjusiųjų M. B. ir Ro. P. apeliacinius skundus patenkinti, išteisintieji Ri. P. ir Ra. P., jų gynėjai prašė apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiųjų M. B., Ro. P. apeliaciniai skundai tenkintini.
Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo buvo išteisinti Ri. P. ir Ra. P. yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismo išvados prieštarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims.
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. padarymo :
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas, išteisindamas Ri. P. ir Ra. P., jų parodymus dėl įvykio situacijos įvertino kaip tikrovę atitinkančius parodymus, nukentėjusiųjų M. B., Ro. P., Ž. G. parodymus, bei jų parodymus patvirtinančių liudytojų parodymus įvertino kaip nepagrįstą įrodymų šaltinį. Kolegijos nuomone, tokia apylinkės teismo išvada yra nepagrįstą, teismas neįvertino įrodymų visumos, įrodymus vertino atsietai, itin sureikšminęs išteisintųjų versiją.
Tai, kad Ri. P. ir Ra. P. veiksmai prieš nukentėjusiuosius M. B., Ro. P. buvo nusikalstami, kad jie be priežasties, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams viešoje vietoje, pirmiausia užpuolė M. B., paskui Ro. P. ir juos sumušė, taip pat tai, kad Ri. P. tyčia sugadino nukentėjusiosios Ž. G. turtą, patvirtina nukentėjusieji M. B., Ro. P., Ž. G., liudytojai, patvirtinantys jų parodymus. Šių asmenų parodymuose Ri. P. įvardijamas kaip vyresnis vyriškis, vyriškis šviesiais plaukais, stambesnis vyriškis, o jo sūnus Ra. P. įvardijamas kaip jaunesnis vyriškis, vaikinas su dredais, smulkesnis vyriškis.
Nukentėjusysis Ro. P. savo aprodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad jį ir M. B. 2009-01-31 naktį, išėjusius iš klubo „Havana“, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, užpuolė ir sumušė išteisintieji Ri. P. ir Ra. P.. Pareiškime, rašytame policijai jis nurodė, kad jį sumušė du nepažįstami vyriškiai bei jie sugadino automobilį (b. t. 1, b. l. 16). Apklaustas 2009-01-31 liudytoju, jis nurodė, kad du nepažįstami vyriškiai užpuolė M. B., suduodami jam smūgius į veidą. Jam užsistojus, šviesiais plaukais vyriškis jam Ro. P. sudavė kelis smūgius į veidą ir prakirto dešinį antakį, su juo buvęs jaunuolis jam taip pat sudavė į veidą. Išvažiuojant iš įvykio vietos su Ž. G., pamatė, kad vyriškis šviesiais plaukais spyrė į automobilio kairės pusės žibintą ir jį sudaužė, Mindaugas po įvykio išvažiavo (b. t. 1, b. l. 17-18).
Apklausus nukentėjusįjį Ro. P. papildomai 2009-02-03, jis nurodė, kad nematė, kas užpuolė M. B., tik pamatė jį krentantį ir iškart po to jį užpuolė vyresnis vyriškis šviesiais plaukais. Jis bandė nuo jo atsitraukti, tačiau vyriškis vis tiek puolė jį, tada jie pradėjo grumtis. Tų grumtynių metu jį užpuolė ir antras vyriškis, kuris sudavęs smūgį jam prikirto dešinį antakį, po to abu vyriškiai jį mušė abu vienu metu. Ginantis nuo smūgių jis ranka prisidengė veidą, vyresnis vyriškis smogdamas jam, sulaužė rankos pirštą. Gindamasis jis taip pat sudavė smūgius abiems vyriškiams. Išvažiuojant iš įvykio vietos su Ž. G. automobiliu, pajuto smūgį į automobilio galą, atsisukę pamatė ten stovintį vyriškį šviesiais plaukais (b. t. 1, b. l. 25-26). Tą patį nukentėjusysis Ro. P. patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (b. t. 2, b. l. 67).
Tai, kad nukentėjusysis Ro. P. buvo sužalotas jo nurodytu būdu ir laiku, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada (b. t. 1, b. l. 20), kuria nustatyta, kad Ro. P. padaryti išteisintiesiems Ri. P. ir Ra. P. inkriminuotame kaltinime nurodyti sužalojimai, kurie padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, dėl kairės plaštakos II piršto naginio pirštakaulio lūžio, jam padarytų sužalojimų sunkumas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kiti sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Tai, kad nukentėjusysis M. B. buvo sužalotas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino jis pats. Apklausus jį liudytoju 2009-02-02, jis parodė, kad įvykio metu jam su draugais išėjus iš klubo „Havana“, esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, jis pamatęs du vyriškius, praėjusius Ro. P. ir priėjusius prie jo, pajuto smūgį į galvą, po kurio jis „atsijungė“, atsipeikėjo automobilyje, kurį vairavo Povilas Apsižiūrėjęs automobilyje, jis pamatė, kad yra sumuštas, jam buvo praskeltas antakis, išmuštas priekinis dantis. Kadangi pirmas smūgis buvo staigus, jis negali pasakyti, kas jam jį sudavė ir kas jį mušė (b. t. 1, b. l. 37-38). Tą patį nukentėjusysis M. B. patvirtino ir teisme (b. t. 2, b. l. 67).
Tai, kad nukentėjusysis M. B. buvo sumuštas patvirtina jo 2009-01-31 4 val. kreipimasis dėl medicinos pagalbos į VGPU (b. t. 1, b. l.41, 43, 44-46), teismo medicinos specialisto išvada, kuria M. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl sužalojimų, nurodytų kaltinimuose (b. t. 1, b. l. 47-48). Specialisto išvada nustatyta, kad M. B. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais.
Tai, kad aptariamo įvykio metu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo tyčia sugadintas nukentėjusiosios Ž. G. turtas bei sužaloti nukentėjusieji M. B. ir Ro. P., patvirtina nukentėjusiosios Ž. G. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusioji Ž. G., kreipusis iš karto po įvykio į policiją, tai yra, 2009-01-31 3.45 val., pareiškime-protokole nurodė, kad 2009-01-31 apie 2.45 val. prie Šermukšnių g. 3 Vilniuje nepažįstamas vyriškis apgadino jos automobilį AUDI A3 v/n (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, b. l. 29). Apklausta liudytoja 2009-01-31, 3.50 – 4.10 val., ji patvirtino, kad įvykio laiku ir vietoje jai pirmai išėjus iš klubo „Havana“ ir automobilyje laukiant savo draugo Ro. P., netrukus pamatė, kad prie klubo išėjimo nepažįstami vyriškiai mušė Ro. P. ir M. B.. Atbėgus į automobilį Rokui, pradėjo važiuoti, pajuto smūgį į automobilio galą, vėliau apžiūrėjus pamatė išdaužtą kairės pusės galinį žibintą (b. t. 1, b. l. 30-31). Duomenys, užfiksuoti 2009-01-31 apžiūros protokole, patvirtina, kad nukentėjusiosios Ž. G. automobilio Audi A3 v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinis žibintas yra išdaužtas (t. 1 b.l. 10, 11-12).
Tai, kad nukentėjusiuosius Ro. P. ir M. B. aptariamo įvykio metu ir vietoje be priežasties užpuolė ir sumušė ištesintieji Ri. P. ir Ra. P., savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, patvirtino liudytojas A. D. . Apklausus jį liudytoju 2009-02-10, jis parodė, kad jam su draugais išėjus iš baro „Havana“, einant kartu su Ro. P. ir M. B., prie jų kažką rėkaudami pribėgo iš kitos gatvės pusės du vyriškiai. Iš jų vyriškis smulkesnio sudėjimo trenkė M. B. kumščiu į veidą, dėl šis parklupo, tada tas pats vaikinas spyrė M. B. į veidą, dėl ko jis nukrito ant žemės. Po to tas pats vaikinas su vyresniu vyriškiu, su kuriuo pribėgo prie jų, užpuolė Ro. P.. Jis bandė juos išskirti, atitraukė smulkesnį vyriškį. Kiti jų draugai nuvedė M. B. į automobilį Jis matė, kad Ro. P. sėdant į automobilį, prie jo pribėgęs stambesnio sudėjimo vyriškis spyrė į automobilio galą (b. t. 1, b. l. 69-71). Tą patį šis liudytojas patvirtino teisme (b. t. 2, b. l. 69).
Tai, kad įvykio metu buvo sužalotas vienas iš jų buvusių jų kompanijoje M. B. patvirtino liudytojas P. S. , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodęs, kad įvykio metu buvo automobilyje ir laukė ateinančių iš klubo draugų, kai prie jo pribėgusi Ž. G. paklausė jo, ar jis nematąs, kas vyksta. Išlipęs iš automobilio, jis pamatė M. B. gulintį ant žemės, toliau Ro. P., šalia jo buvo vaikinas su dredų šukuosena, taip pat šalia buvo R. draugas. Girdėjo garsias kalbas, matė stumdymąsi. Jis su T. O. nuvedė M. į automobilį. M. B. buvo sumušta nosis, nudaužtas dantis. Iškart po įvykio nuvažiavo į policiją , kur Ž. G. parodė išdaužtą automobilio žibintą (b. t. 1, b. l. 67-68, t. 2 b.l. 68-69). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas P. S. parodė, kad tą pačią naktį grįžus į įvykio vietą , jis Kaštonų gatvėje matęs sudaužyto automobilio žibinto šukes. Tai, kad jis nurodė ne Šermukšnių gatvę , o Kaštonų gatvę, kolegijos nuomone, nemenkina jo parodymų patikimumo dėl automobilio žibinto sudaužymo, nes tai, kad nukentėjusiosios Ž. G. automobilio galinis žibintas buvo sudaužytas, patvirtina ir kiti byloje nustatyti duomenys, kuriais abejoti nėra pagrindo. Šermukšnių gatvė ir Kaštonų gatvė yra lygiagrečiai einančios gatvės , todėl liudytojas galėjo sumaišyti jų pavadinimus .
Tai, kad nukentėjusįjį M. B. kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis užpuolė ir sumušė Ra. P. savo parodymais teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytojas A. M. (b .t 2, b. l.82). Jis parodė, kad Ra. P., įvykio metu buvęs su dredų šukuosena, jam kalbantis su M. B., pribėgo prie jų šaukdamas „ar matai, kas šitas žmogus“ ir trenkė M. B., kuris dėl šio smūgio nugriuvo ant šaligatvio, netekęs sąmonės. Trenkęs M. B., Ra. P. bėgo padėti kitam vyriškiui, šalia jų buvo Ro. P., kilo muštynės.
Apklausta papildomai 2009-02-03 bei teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji Ž. G. parodė, kad pamačius per automobilio langą, jog kažkas vyksta, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad ant šaligatvio guli kruvinas M. B., jai apie tai pasakius kitame automobilyje sėdintiems jų kompanijos draugams, ten buvę Povilas ir Tomaš nutempė M. B. į automobilį. Po to ji pradėjo šaukti, kad baigtų, nes Ro. P. buvo su kitais asmenimis, buvo kažkoks susistumdymas. Ji nutempė Ro. P. į savo automobilį. Pradėjus važiuoti, ji pajuto smūgį į automobilio galą, išgirdo kažką dūžtant. Atsisukus pamatė nuo automobilio galo nueinantį stambesnio sudėjimo vyriškį, kurį prieš tai matė užgriuvusį M. B.. Prie policijos komisariato apžiūrėjus automobilį, pamatė, kad yra išdaužtas automobilio galinis kairės pusės žibintas (b. t. 1, b. l. 30-31, b. t. 2, b. l. 68).
Išteisintieji Ri. P. ir Ra. P. nukentėjusiųjų ir jų liudytojų nurodytą įvykio versiją neigia, savo parodymuose nurodydami, kad ne jie užpuolė nukentėjusiuosius, o būtent nukentėjusieji ir su jais buvę kiti asmenys užpuolė pirmiausia Ra. P., pradėjo jį mušti, tada Ri. P. pribėgo gelbėti savo sūnų Ra. P. ir tada sūnui pabėgus, minėta kompanija sumušė Ri. P., po to sėdę į automobilį išvažiavo (b. t. 1, b. l. 75-77, 82, 94-95, 131-132, b. t. 2 b. l. 63-64).
Išteisintųjų Ri. P. ir Ra. P. versiją dėl įvykio situacijos savo parodymais patvirtino liudytojas A. K. (b. t. 1 b. l. 73-74, b. t. 2 b. l. 69-70), pagal jį matęs įvykio aplinkybes betarpiškai, taip pat liudytojas Rolandas Barišauskas, matęs po įvykio sumuštą Ri. P. ir iš jo girdėjęs jo versiją dėl įvykio (b. t. 2, b. l. 81-82).
Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad išteisintasis Ri. P. įvykio metu patyrė sužalojimus, padarytus nemažiau, kaip penkiais trauminiais poveikiais, nežymiai sutrikdžiusius jo sveikatą (b. t. 1, b. l. 103-104).
Tai, kad įvykio metu buvo sužalotas ir išteisintasis Ra. P., taip pat patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, nustačiusi, kad jam padaryti sužalojimai ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais, kurie nežymiai sutrikdė jo sveikatą (t. 2 b.l. 79-80).
Kolegija, vertindama anksčiau aptartus įrodymus, priešingai nei apylinkės teismas, mano, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų, patvirtinančių jų parodymus, parodymais, nes minėti parodymai iš esmės yra vienodi, nuoseklūs ir detalūs, papildo vieni kitus, įvykio situacija tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymais yra apibūdinta vienodai.
Žemesnės instancijos teismas
Anksčiau aptartų nukentėjusiųjų parodymuose, jų parodymus patvirtinančių liudytojų parodymuose yra skirtumų dėl suduotų smūgių skaičiaus, kūno, kur buvo suduoti smūgiai, vietos ir pan., tačiau šie skirtumai nėra esminiai, keičiantys įvykio situaciją, jos vertinimą.
Apylinkės teismas, vertindamas nukentėjusiųjų parodymus, jų parodymus patvirtinančius liudytojų parodymus, itin sureikšmino kai kuriuos neatitikimus arba pateikė kaip įrodymą kaip kurių faktinių aplinkybių vertinimą, kai tikrosios faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos, taip pat nevertino kai kurių reikšmingų faktinių aplinkybių, nepalankių išteisintiesiems.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas, vertindamas nukentėjusiųjų versiją kaip nepatikimą, nepagrįstą patikimais įrodymais, išteisinamajame nuosprendyje teigė, kad be nukentėjusiųjų ir liudytojų A. D. ir A. M. parodymų, jog konfliktą pradėjo išteisintasis Ra. P., suduodamas smūgį nukentėjusiajam M. B., nei vienas iš jų bei šalia buvę kiti asmenys, savo parodymuose neišdėstė įvykio eigos, nors pagal nustatytus įrodymus, muštynėse buvo apie 8 asmenis.
Kolegija mano, kad tokie apylinkės teismo argumentai nėra pagrįsti. Visų pirma, teismo teiginys, kad muštynėse dalyvavo 8 asmenys, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat teismas visiškai nepagrįstai įvertino nukentėjusiųjų parodymus, liudytojų, patvirtinančių jų parodymus, kaip nepatikimus, nes jie neva, nepapasakojo įvykio eigos. Iš byloje pateiktų įrodymų yra žinoma, kad nukentėjusysis M. B. po smūgio į galvą neteko sąmonės, buvo patrenktas ir gulėjo ant šaligatvio, jis atsipeikėjo tik automobilyje, todėl natūralu, kad jis, sakydamas tiesą nieko daugiau dėl įvykio eigos pasakyti negalėjo. Nukentėjusysis Ro. P., užpultas išteisintųjų P., gindamasis nuo jų užpuolimo, grūmėsi su jais, apie tai savo parodymuose gana smulkiai ir detaliai išdėstė.
Liudytojas A. D. įvykio metu buvęs kartu su nukentėjusiaisiais M. B. ir Ro. P. savo parodymuose gana detaliai ir iš esmės išdėstė įvykio situacijos aplinkybes, kurios atitinka nukentėjusiojo Ro. P. nurodytas aplinkybes.
Liudytojas A. M. savo parodymuose patvirtino tą pačią įvykio pradžią dėl Ra. P. smūgio sudavimo M. B., kitą įvykio eigą jis apibūdino abstrakčiai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis buvo apklaustas tik 2009-12-08, t. y. po įvykio praėjus nemažai laiko.
Nukentėjusioji Ž. G., liudytojai P. S. , T. O. įvykio situacijoje dalyvavo tik fragmentiškai, todėl akivaizdu, kad jų parodymuose ir yra nurodytos tik tos aplinkybės, kurias jie matė.
Šiame procesiniame dokumente analizuojama nusikalstama veika savo pobūdžiu buvo itin dinamiška, specifinė, greitai besikeičianti, viskas vyko naktį, esant apsunkintam matomumui, įvykyje vienas šalia kito buvo iki 7 asmenų, todėl natūralu, kad pamatyti ir įsiminti kiekvieną iš veikos dalyvių veiksmus, įsiminti suduotų smūgių skaičių, jų sudavimo vietą, seką, buvo gana sudėtinga.
Tuo, kolegijos nuomone, yra pateisinami kai kurie neesmingi nukentėjusiųjų parodymų skirtumai, jų parodymus patvirtinančių liudytojų parodymų skirtumai ar kokios tai aplinkybės nenurodymas.
Apylinkės teismas, išteisindamas Ri. P. ir Ra. P., rėmėsi jų pateikta versija, kuri teismo nuomone, buvo nuosekli, vienoda. Kolegija, analizuodama išteisintųjų Ri. P. ir Ra. P. parodymus, neneigia apylinkės teismo išvados, kad jų parodymai, išskyrus kai kuriuos netikslumus, yra iš esmės vienodi, nuoseklūs, tačiau atkreipia dėmesį, kad išteisintieji tokių parodymų suderinimui turėjo laiko: išteisintasis Ri. P. buvo apklaustas įtariamuoju 2009-01-31, 10.20 – 11.30 val. (b. t. 1, b. l. 94-95), po to jis buvo iš sulaikymo paleistas tą pačią dieną 11.40 val. (b. t. 1, b. l. 88), jo sūnus Ra. P. buvo apklaustas tą pačią dieną, tai yra, 2009-01-31, 18.20 – 19.05 val. (b. t. 1, b. l. 75-77). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad jų parodymai yra ganėtinai trumpi, abstraktūs, be smulkesnių detalių, t.y. tokie parodymai, kuriuos nesunku suderinti ir kuriuos duodant mažai tikimybės suklysti.
Kolegija, vertindama nukentėjusiųjų parodymus, jų parodymus patvirtinančių liudytojų parodymus kaip patikimų įrodymų šaltinį, atkreipia dėmesį į tai, kad iškart po įvykio nukentėjusieji Ro. P. ir Ž. G. kreipėsi į policiją, pranešdami apie įvykį (b. t. 1, b. l. 16, 29), nukentėjusysis M. B. buvo nuvežtas į ligoninę dėl medicininės pagalbos. Iškart po įvykio tą pačią naktį apklausti nukentėjusieji Ž. G. ir Ro. P. buvo apklausti kaip liudytojai, savo parodymuose jie glaustai nurodė tas pačias jiems žinomas įvykio aplinkybes.
Išteisintasis Ri. P., priešingai nei nukentėjusieji, pats į policiją nesikreipė dėl neva nusikalstamo elgesio prieš jį ir prieš jo sūnų, jį policija suradusi po įvykio netoli įvykio vietos, nuvežė į ligoninę, bet jis iš jos pabėgo. Tą pačią naktį jį sulaikę policijos darbuotojai pristatė į policiją (b. t. 1, b. l. 84, patrulio V. P. tarnybinis pranešimas). Ri. P. su pareiškimu dėl neva nusikalstamo kitų asmenų elgesio prieš jį ir prieš jo sūnų Ra. P. kreipėsi tik 2009-02-05 (b. t. 1, b. l. 82). Kolegija daro išvadą, kad tą jis padarė supratęs, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas jo ir jo sūnaus atžvilgiu, tuo siekdamas pateisinti savo gynybinę versiją. Išteisintasis Ri. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad jį, ginant savo sūnų Ra. P., sumušė nukentėjusieji ir su jais buvę asmenys, kad jis dėl patirtų sužalojimų likęs gulėti toje pačioje vietoje, dėl to jis negalėjęs būti tas asmuo, kuris spyrė į užpakalinį nukentėjusiosios Ž. G. automobilio žibintą, jį išdaužti.
Iš byloje esamų duomenų yra nustatyta, kad įvykis – muštynės vyko prie Šermukšnių g. 4 namo Vilniuje, iš liudytojų – policijos darbuotojo V. S. tarnybinio pranešimo, jo ir kito policijos darbuotojo – liudytojo V. J. parodymų matyti, kad įvykio naktį – 2009-01-31 dieną jie Ri. P. rado gulintį ne ties Šermukšnių g. 4 namu, o Šermukšnių g. 1 namo vidiniame kieme (b. t. 1, b. l. 85, b. t. 2, b. l. 104-105). Išanalizavus išteisintajam Ri. P. nustatytus sužalojimus, įvertinus nežymius sveikatos sutrikdymus, tai, kad jis buvo rastas ne įvykio vietoje, o kitoje vietoje, taip pat tai, kad jis tą pačią naktį pabėgo iš ligoninės, apeliacinė instancija daro išvadą, kad aptariamo įvykio metu jam nustatyti sužalojimai neturėjo įtakos jos galimybei vaikščioti ir galimybei spirti į automobilį.
Tai, kad policijos darbuotojai išteisintąjį Ri. P. rado gulintį, nėra pakankamas įrodymas, kad jis nugriuvo dėl patirtų sužalojimų. Atkreipiamas dėmesys, kad šiam įtariamajam buvo nustatytas 1,71 promilės girtumas 2009-01-31, 04.13 val. (t. 1 b.l. 144), neatmetama, jog toks išteisintojo girtumas galėjo būti gulėjimo namo kieme priežastimi.
Kolegija, vertindama įvykio situaciją, netiki išteisintųjų Ri. P. ir Ra. P. pateikta įvykio versija dar ir dėl to, kad jie tokios versijos patvirtinimui pasitelkė liudytoją A. K. , kurio parodymais kolegija netiki. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad iniciatyvą šio liudytojo apklausai parodė išteisintasis Ra. P.. Jį apklausiant 2009-01-31, 18.20 – 19.05 val., jis nurodė, kad šis žmogus – A. K. matė įvykį. Apie tai jis sužinojęs iš jo paties, kai po įvykio 2009-01-31 naktį, tą pačią dieną buvo atvažiavęs su tėvu į įvykio vietą Šermukšnių g. ir apžiūrinėjo, ar nėra įrengta vaizdo kamerų. Tada pagal jį priėjęs prie jų šis vyriškis, pasiteiravęs, ko jie ieško, kai jie pasakė apie naktį įvykusiais muštynes, jis pasakė viską matęs ir pažadėjo paliudyti (b. t. 1, b. l. 77). Iš tokių šio išteisintojo parodymų, taip pat iš paties liudytojo A. K. parodymų, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju 2009-01-31 (b. t. 1, b. l.73-74) matyti, kad išteisintieji ir šis liudytojas vienas kito iki įvykio nepažinojo, tačiau šią aplinkybę paneigė byloje nustatyti įrodymai.
Išanalizavus išteisintojo Ri. P. naudoto telefono, kurio Nr. 8-670-03689, kontaktus įvykio naktį ir dieną matyti, kad jis 2009-01-31 iki įvykio skambino tel. Nr. 8-647-55058, kuris kaip nustatyta bylos įrodymais priklausė liudytojui A. K. 02.18 val., 02.21 val., 02.27 val., 02.31 val., po to jis tą pačią dieną skambino liudytojui 12.56 val., 13.07 val., 14.39 val., 17.18 val., 20.53 val.; taip pat jam skambino ir kitą dieną 02.01 val. (b. t. 1, b. l. 117). Tai paneigia išteisintųjų versiją, kad šio liudytojo jie nepažinojo iki įvykio.
Teisminio nagrinėjimo metu tiek išteisintieji, tiek liudytojas A. K. nebeneigė pažinties, tačiau liudytojas A. K. teigė iš tikrųjų matęs įvykį ir savo parodymais tvirtino išteisintųjų gynybinę versiją. Kolegija, atkreipdama dėmesį į nustatytą aplinkybę dėl išteisintojo Ri. P. telefoninio bendravimo iki įvykio ir po įvykio su liudytoju A. K. , mano, kad liudytojas įvykio nematė, jo parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo iš anksto suderinti su išteisintųjų parodymais, kad padėtų jiems išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Tai, kad liudytojas A. K. nematė paties įvykio, o jo aplinkybes žinojo iš išteisintųjų, patvirtina jo parodymuose užfiksuoti netikslumai dėl išteisintųjų padėties įvykio metu, dėl žmonių skaičiaus ir pan., kurie neatitinka nei nukentėjusiųjų parodymuose, jų parodymus patvirtinančių liudytojų parodymuose nurodytos situacijos, kaip ir situacijos, kurią savo parodymuose nurodo išteisintieji.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame 2009-06-22 šalių susitaikymo protokole yra užfiksuota, kad Ri. P. prisipažįsta kaltas, padaręs nusikalstamą veiką nukentėjusiojo Ro. P. atžvilgiu, kad jis ir Ro. P. susitaiko ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. t. 1, b. l. 123). Tai irgi vertinama kaip įrodymas, kad Ri. P. smurtavo prieš Ro. P..
Teisminio nagrinėjimo metu išteisintasis Ri. P. parodė, kad aptariamo įvykio metu kažkas iš kompanijos, buvusios su nukentėjusiuoju Ro. P., papurškė jam į akis dujų balionėliu, nors ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės jis nebuvo nurodęs (b. t. 2, b. l. 64). Tai, kad Ri. P. akys galėjo būti paveiktos į jas papurškus dujų, užfiksuota medicininiuose dokumentuose, tačiau teismo medicinos specialisto išvadoje tokių duomenų nėra.
Kolegija, vertindama šią išteisintojo Ri. P. nurodytą aplinkybę mano, kad jos nepatvirtina teismo medicinos specialisto išvada, be to byloje nėra jokių įrodymų, kad aptariamo įvykio metu Ri. P. atžvilgiu buvo panaudotos dujos. Byloje nėra duomenų, kur buvo ir ką veikė iki įvykio išteisintasis Ri. P., neatmetama galimybė apie jo minimą dujų panaudojimą kitoje situacijoje buvusioje iki aptariamo įvykio.
Esant anksčiau aptartiems įrodymams, vertinant jų visumą, kolegija daro išvadą, kad Ri. P. ir Ra. P. veiksmai nukentėjusiųjų M. B. ir Ro. P. atžvilgiu buvo nusikalstami. Taip pat vertinami veiksmai ir Ri. P. veiksmai dėl nukentėjusiosios Ž. G. turto sugadinimo.
Ri. P. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.:
jis 2009-01-31, apie 02.20 val., viešoje vietoje - prie baro "Havana", esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Ra. P., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis M. B., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą - nosies kaulų lūžį su aplinkine kraujosruva, nubrozdinimus dešinio antakio srityje, dešinio klubo sąnario bei dešinio kelio srityse, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje su dviejų priekinių dantų pakenkimu, bei dėl chuliganiškų paskatų suduodamas smūgius rankomis Ro. P., padarė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą - nubrozdinimą su kraujosruva dešinės akies srityje ir kraujosruva dešinėje plaštakoje, kairės plaštakos II piršto naginio pirštakaulio lūžį, bei , spirdamas koja į automobilio "Audi A3", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio Ž. G., galinį žibintą ir jį sudaužydamas, sugadino nukentėjusiajai priklausantį 400 Lt vertės turtą, taip bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Ra. P. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. :
jis 2009-01-31, apie 02.20 val., viešoje vietoje - prie baro "Havana", esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje su Ri. P., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis M. B., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą - nosies kaulų lūžį su aplinkine kraujosruva, nubrozdinimus dešinio antakio srityje, dešinio klubo sąnario bei dešinio kelio srityse, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje su dviejų priekinių dantų pakenkimu, bei dėl chuliganiškų paskatų suduodamas smūgius rankomis Ro. P., padarė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą -nubrozdinimą su kraujosruva dešinės akies srityje ir kraujosruvą dešinėje plaštakoje, taip bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Anksčiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad Ri. P. ir Ra. P. užpuolė nukentėjusiuosius viešoje vietoje be jokios priežasties, todėl jų paskatos vertinamos kaip chuliganiškos. Smurtiniais veiksmais prieš nukentėjusiuosius M. B. ir Ro. P. Ri. P. ir Ra. P. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Tokiais veiksmai jie nukentėjusiuosius sužalojo, todėl jų veiksmai vertintini kaip įžūlūs. Taip pat nustatyta, kad Ri. P., spirdamas į automobilio galą, sudaužė galinį žibintą, todėl dėl šios aplinkybės jo veiksmai vertintini kaip įžūlūs, o ne vandališki. Jo veiksmų vertinimas dėl automobilio žibinto sudaužymo kaip vandališkų kaltinime keistinas į įžūlų veiksmą .
Nukentėjusysis Ro. P. savo parodymuose patvirtino, kad piršto kaulą jam sulaužė Ri. P., suduodamas jam smūgius per rankas, kuriomis jis buvo užsidengęs veidą nuo smūgių, todėl už tai turi atsakyti tik jis, padaręs minėtą veiką. Dėl šių motyvų paliktinas teismo sprendimas dėl Ra. P. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., keičiant išteisinimo pagrindą , nes tokio išteisinimo pagrindo, kurį nustatė apylinkės teismas, baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta . Ra. P. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymius (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Taip pat bylos įrodymais yra nustatyta, kad automobilio žibintą sudaužė Ri. P., todėl Ra. P. ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Bylos įrodymais yra nustatyta, kad aptariamo įvykio metu buvo sužaloti Ri. P. ir Ra. P. , tačiau yra įrodyta, kad tai padarė nukentėjusysis Ro. P. gindamasis nuo jų neteisėto užpuolimo, todėl šiuo nagrinėjamu atveju jo veiksmai nevertinami kaip nusikalstami.
Ri. P. yra teisiamas už dviejų nusikalstamų veikų, kurių vienas yra nesunkus, o kitas apysunkis nusikaltimas, padarymą. Ri. P. praeityje buvo teistas du kartus (b. t. 1, b. l. 131-137), teistumas už paskutinį sunkų nusikaltimą nėra neišnykęs ir panaikintas. Ri. P. baustas administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 137a-141), jis nėra gydytas psichiatrijos ligoninėje, nėra narkologijos įskaitoje (b. t. 1, b. l. 151-152). Sunkinančios aplinkybės yra tai, kad Ri. P. padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei bendrininkų grupėje. Lengvinančių aplinkybių nėra.
Skiriant Ri. P. bausmę, kolegija atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, paties kaltininko asmenį apibūdinančius duomenis ir mano, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatant tokios bausmės trukmę, taikytinos LR BK 61 str. taisyklės, paskirtinos bausmes savo trukme viršijančias tokių bausmių, numatytų įstatyme, vidurkius. Bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos padarytos idealiojoje sutaptyje (LR BK 63 str. 5 d. 1 p).
Įvertinus tai, kad Ri. P. inkriminuoti nusikaltimai padaryti 2009-01-31, tai yra, vos ne prieš tris metus, taip pat tai, kad per tą laiką Ri. P. nėra padaręs jokių teisėtvarkos pažeidimų, kolegija daro išvadą, kad jis gali būti pataisytas ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymą (LR BK 75 str.).
Jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (LR BK 70 str.) ir įpareigojimai: atlyginti turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (LR BK 75 str. 2 d. 1, 7 p.p.).
Ra. P. teisiamas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau jis nebuvo teistas (b. t. 1, b. l. 107), nesigydė psichiatrijos ligoninėje, neįtrauktas į narkologinę įskaitą (b. t. 1, b. l. 172-173). Jis nebuvo įrašytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato nepilnamečių profilaktinę įskaitą bei policiją dominančių vaikų apskaitą (b. t. 1, b. l. 176). Nusikaltimo padarymo metu Ra. P. mokėsi Vilniaus Gabijos gimnazijoje, charakterizuojamas neigiamai, nes jo įgytų žinių lygis žemas: 4 dalykais įvertinti neigiamai, per pamokas jis dirba lėtai, yra išsiblaškęs ir pan. (b. t. 1, b. l. 178). Ra. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.
Skiriant bausmę Ra. P., atsižvelgtina į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, tai, kad jis jį padarė būdamas nepilnametis, į savybes, apibūdinančias jo asmenį. Jam skirtina įstatyme numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą – atlyginti turtinę žalą ( LR BK 48 str.).
Nukentėjusieji M. B. ir Ro. P. yra pareiškę civilinius ieškinius: nukentėjusysis M. B. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1670,41 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis Ro. P. – dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. t. 2, b. l. 32-34).
Ankščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad tiek nukentėjusysis M. B., tiek nukentėjusysis Ro. P. aptariamo įvykio metu dėl Ri. P. ir Ra. P. patyrė sužalojimus, todėl jų ieškiniai yra pagrįsti, jie turi teisę į jų atlyginimą.
Bylos įrodymais yra nustatyta, kad bendrais Ri. P. ir Ra. P. veiksmais nukentėjusiajam M. B. buvo nulaužtas vienas priekinis dantis kitas dantis nuskeltas, dėl ko jis patyrė turtinę žalą 1670,41 Lt, susijusią su dantų gydymu ir tvarkymu, tą patvirtina buhalteriniai bei medicininiai dokumentai (b. t. 1, 47-48, 60-63). Dėl šių aplinkybių nukentėjusiajam M. B. patirtą turtinę žalą turi atlyginti ją padarę kalti asmenys – Ri. P. ir Ra. P., iš jų solidariai priteisiant minėtą turtinę žalą (LR BPK 115 str.).
Bylos įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltininkų Ri. P. ir Ra. P. smurtinių veiksmų nukentėjusieji M. B. ir Ro. P. buvo sužaloti, pastarajam Ri. P. veiksmais dar buvo sulaužytas pirštas . Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusieji patyrė fizinius skausmus, buvo sukrėsti emociškai, pažeminti. Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo, išoriškai matomų sužalojimų, buvo sumažėjusios bendravimo galimybės. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad nukentėjusieji M. B. ir Ro. P. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (LR CK 6.250 str. 1 d.).
Nustatant tokios žalos dydį, atsižvelgtina į veikų, kuriomis padaryta neturtinė žala, pobūdį, į padaryto sužalojimų sunkumą, sužalojimų pasekmių trukmę, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, bendrą teisminę praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Nukentėjusiajam M. B. padaryta neturtinė žala priteistina solidariai iš abiejų kaltų asmenų :Ringaudo ir Ra. P., nukentėjusiajam Ro. P. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistina neturtinė žala solidariai iš abiejų kaltų asmenų „ Ringaudo ir Ra. P., o dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dar papildomai jam priteistina neturtinė žala iš tokią žalą padariusio asmens- Ri. P. (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., CK 6.250 str., 6.263 str., 6.279 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaujantis LR BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 2 p., nusprendė :
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, nukentėjusiųjų M. B. bei Ro. P. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-29 nuosprendį Ra. P. atžvilgiu iš dalies panaikinti ir priimti naują nuosprendį, Ri. P. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
Ri. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 . ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams , pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8p. ir jam paskirti laisvės atėmimą 3 metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir Ri. P. paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems)metams.
Vadovaujantis LR BK 75 str., Ri. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejų) metų laikui. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Ri. P. paskirti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Ri. P. įpareigoti per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti M. B. priteistą turtinę žalą 1670,41 Lt; per nuosprendžio vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią Ri. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Ra. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams ir paskirti jam įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu atlyginti M. B. priteistą turtinę žalą 1670,41 Lt.
Bausmės atlikimo pradžią Ra. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo jį vykdančioje institucijoje.
Pakeisti Ra. P. jo išteisinimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. pagrindą: išteisinti nepadarius veikos, turinčios LR BK 138 str. 2 d. 8 p. požymių.
Priteisti solidariai iš Ri. P. ir Ra. P. turtinės žalos atlyginimui M. B. 1670,41 Lt.(vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt Litų 41 ct).
Priteisti iš Ri. P. ir Ra. P. solidariai M. B. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš Ri. P. Ro. P. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš Ra. P. ir Ri. P. solidariai Ro. P. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.