Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1988-09-06 Vilniaus m. Lenino rajono teismo pagal LR BK 118 str. 3 d.; 2008-04-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 3 mėnesiams laisvės atėmimo, ir

R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini)11 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-01-31, apie 02.20 val., viešoje vietoje - prie baro "Havana", esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. P., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis M. B., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą - nosies kaulų lūžį su aplinkine kraujosruva, nubrozdinimus dešinio antakio srityje, dešinio klubo sąnario bei dešinio kelio srityse, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje su dviejų priekinių dantų pakenkimu, bei dėl chuliganiškų paskatų suduodamas smūgius rankomis R. P., padarė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą - nubrozdinimą su kraujosruva dešinės akies srityje ir kraujosruva dešinėje plaštakoje, kairės plaštakos II piršto naginio pirštakaulio lūžį, bei vandališkais veiksmais, spirdamas koja į automobilio "Audi A3", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio Ž. G., galinį žibintą ir jį sudaužydamas, sugadino nukentėjusiajai priklausantį 400 Lt vertės turtą, taip bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis R. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-01-31, apie 02.20 val., viešoje vietoje - prie baro "Havana", esančio Šermukšnių g. 4, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje su R. P., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis M. B., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą - nosies kaulų lūžį su aplinkine kraujosruva, nubrozdinimus dešinio antakio srityje, dešinio klubo sąnario bei dešinio kelio srityse, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje su dviejų priekinių dantų pakenkimu, bei dėl chuliganiškų paskatų suduodamas smūgius rankomis R. P., padarė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą -nubrozdinimą su kraujosruva dešinies akies srityje ir kraujosruvą dešinėje plaštakoje, kairės plaštakos II piršto naginio pirštakaulio lūžį, bei vandališkais veiksmais, R. P. spirdamas koja į automobilio "Audi A3", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio Ž. G., galinį žibintą ir jį sudaužydamas, sugadino nukentėjusiosios 400 Lt vertės turtą, taip bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis R. P. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2009-01-31, apie 1.30 val., jam paskambino sūnus Radvilas ir paprašė, kad ateitų jo pasitikti prie naktinio klubo. Priėjus prie Šermukšnių gatvės pradžios, iš tolo pamatė ateinantį sūnų, be jo gatvėje stovėjo maždaug penkių jaunuolių grupė. Vienas iš vaikinų, buvusių grupėje, kaip vėliau sužinojo R. P., staiga trenkė jo sūnui. R. nuo gauto smūgio nenukrito, bet paėjo 3- 4 žingsnius atgal. Matydamas, kad yra mušamas sūnus, kaltinamasis pribėgo jo ginti. Tuomet R. P. trenkė ir jam, o jis sudavė atgal. Tuo metu pribėgo ir daugiau jaunuolių, kažkuris iš jų trenkė jam į nosį, papurškė į akis dujų balionėliu. Dėl to kaltinamasis nieko nematė, nes buvo apakintas. Tiek jis, tiek ir sūnus buvo pargriauti ant grindinio ir spardomi kojomis. Jam buvo sudaužyta galva, veidas, lūpa, sulaužyta nosis. Atvažiavę policijos pareigūnai, jaunuolių jau neberado. Dėl išdaužto automobilio žibinto nieko pasakyti negali, kadangi jis nieko nedaužė. Tas žibintas galėjo būti išdaužtas ir anksčiau. Neneigia tos aplinkybės, kad, būdamas apakintas, galėjo suduoti smūgį ne tik R. P., bet ir kitam vaikinui, tačiau taip elgėsi gindamas savo sūnų ir gindamasis pats. Kaltinamasis parodė, kad po įvykio niekam neskambino, kadangi savo telefoną atidavė sūnui. Be to, jis buvo apakintas, matė tik pravažiuojančių mašinų žibintus.

Kaltinamasis R. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009-01-31, apie 2.30 val., jis paskambino savo tėvui ir paprašė, kad ateitų jo pasitikti grįžtančio iš kavinės, esančios Jakšto gatvėje. Ėjo Šermukšnių gatvės dešine puse. Matė gatvės viduryje stovinčius 5 ar 6 vaikinus. Jam priartėjus, pastarieji pradėjo jį įžeidinėti dėl šukuosenos (dredų), tačiau jis nekreipė dėmesio ir ėjo toliau. Vienas vaikinas iš tos grupės priėjo ir staiga trenkė jam į krūtinę. Tuo metu pribėgo kaltinamojo tėvas ir tas pats vaikinas trenkė ir jam. Tėtis trenkė jam atgal. Tada vaikinas atsisuko į R. P., griebė jį už plaukų, trenkė į žemę ir pradėjo spardyti. Tėtis jam liepė bėgti ir jis, paėmęs iš tėčio du mobiliuosius telefonus, pabėgo. Bėgdamas skambino į policiją, tačiau jam nepavyko prisiskambinti. Policijai skambino iš savo telefono numeriu 02. Abejoja ar gulėdamas ant žemės galėjo kam nors iš juos užpuolusių vaikinų suduoti smūgius.

Nukentėjusysis R. P. teisme parodė, kad 2009-01-31, apie 2 val., jis su M. B., P. S., T. O., Ž. G. atvažiavo į klubą „Havana“, esantį Šermukšnių gatvėje. Kartu su jais dar buvo mergina vardu I., kurios pavardės nežino. Klube buvo labai daug žmonių, todėl jie nusprendė išeiti. Prie įėjimo sutiko dar du pažįstamus A. D. ir A. M.. P., T., Ž. ir I. nuėjo į automobilį, o jis su M., A. ir A. pradėjo eiti link automobilio, stovėjusio kitoje gatvės pusėje, šiek tiek vėliau. Nukentėjusysis ėjo pirmas, paskui jį ėjo kiti vaikinai. Eidamas, prasilenkė su abiem kaltinamaisiais, kurie ėjo kartu. Išgirdęs smūgį, atsigręžė ir pamatė, kad M. B. krenta. Tada abu kaltinamieji priėjo prie jo ir pradėjo jį mušti. Gindamasis, jis galėjo suduoti smūgius tiek tėvui, tiek sūnui. Nematė, kad kaltinamieji būtų nukritę. Jie elgėsi labai agresyviai, vėlėsi į muštynes. Vėliau R. P. kažkur dingo. Jokio dujų balionėlio su savimi neturėjo, apie jį girdi pirmą kartą. Matė, kaip R. P., spirdamas koja, išdaužė mašinos žibintą. Paskui jis su Ž. nuvažiavo į policiją, o kiti vaikinai kartu su M. važiavo į Lazdynų ligoninę.

Nukentėjusysis M. B. teisme parodė, kad 2009-01-31, apie 2 val., jie su draugais išėjo iš klubo „Havana“, esančio Šermukšnių gatvėje, ir ėjo link automobilių. Tuo metu Augustas paprašė jo paskolinti pinigų. Jis davė draugui pinigų ir, dėdamas piniginę į kišenę, pamatė žmogų su dredais. Daugiau nieko neprisimena. Sąmonę atgavo būdamas mašinoje, kurią vairavo P. S.. Jis buvo sumuštas. Jam buvo praskeltas antakis, nebuvo priekinio danties. Nežino dėl ko kilo muštynės. Dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė 1671 Lt žalą, kuri susideda iš danties protezavimo išlaidų ir sugadintų rūbų kainos.

Nukentėjusioji Ž. G. teisme parodė, kad 2009-01-31, apie 2 val., ji su draugais R. P., M. B., P. S., T. O., I., A. D. ir A. M. atvažiavo į klubą „Havana“, esantį Šermukšnių gatvėje. Klube buvo daug žmonių, todėl jie nusprendė važiuoti kitur. Nukentėjusioji nuėjo į savo automobilį Audi A3 ir pardėjo laukti kitų savo draugų. Pradėjo dairytis ir pamatė savo draugus šalia kurių buvo du svetimi vyrai, kaip vėliau sužinojo, kaltinamieji. Matė, kad vyko konfliktas, tačiau kodėl jis prasidėjo pasakyti negali, nes tuo metu buvo savo automobilyje kelių metrų atstumu nuo jų. Išlipusi iš automobilio, pamatė ant žemės gulintį M. B.. Tada ji priėjo prie kito automobilio, kuriame sėdėjo I., T. ir P. ir pasakė, kad jie eitų padėti M., o pati grįžo į savo automobilį, kuri buvo priparkuotas lygiagrečiai šaligatviui, ir užsirakino dureles. Pradėjus judėti M. automobiliui, pradėjo judėti ir ji, tačiau staiga pajuto smūgį į mašinos galą, išgirdo, kad kažkas sudužo. Buvo išdaužtas jos automobilio galinis kairysis žibintas. Šiuo metu žibintas yra pakeistas, civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia.

Liudytojas P. S. teisme parodė, kad 2009-01-31, apie 2 val., jis su savo draugais M. B., T. O., I., Ž. atvažiavo į klubą „Havana”, esantį Šermukšnių gatvėje. Jie atvažiavo dviem automobiliais. Liudytojas vairavo M. B. automobilį, o Ž. savo. Savo automobilius priparkavo šalia klubo, tačiau jie nestovėjo visiškai vienas šalia kito. Tarp jų stovėjo dar dvi ar trys mašinos. Pamatę, kad klube yra labai daug žmonių, išėjo ir nuėjo į savo automobilius. Liudytojas sėdėjo už vairo ir laukė R., kuris kalbėjosi su savo draugais. Praėjus kažkuriam laiko tarpui, prie jų pribėgo Ž. ir paklausė ar jie nemato kas vyksta. Tada, 3 ar 4 automobiliu atstumu, liudytojas pamatė gulintį ant žemės M.. Kažkas ginčijosi, agresyviai konfliktavo. Suprato, kad puola ir kitą jo draugą, tačiau smūgių nematė, tik girdėjo garsias kalbas. Už kelių metrų nuo gulinčio M. matė vaikiną su dredais, R. ir R. draugą. Tada su T. palydėjo M. į automobilį. Kitų gulinčių asmenų nematė. Įsėdę į mašiną, nuvažiavo į policiją. Ten pastebėjo, kad yra išdaužtas Ž. automobilio galinis žibintas. Vėliau turėjo grįžti atgal į klubą, kadangi liudytojas buvo palikęs ten raktus. Tada Kaštonų gatvėje pamatė žibinto šukes. Šukes matė arčiau tos vietos, kur vyko muštynės. Tai buvo raudonos spalvos žibinto gaubto stiklai. Liudytojas nurodė, jog negali teigti, kad tai buvo būtent Ž. automobilio žibinto stiklai.

Liudytojas A. D. teisme parodė, kad 2009-01-31 jis buvo su draugais „Havana“ klube, Šermukšnių gatvėje. Apie 3 val., jis, R. P., A., M. išėjo iš baro ir ėjo link automobilių. Jo automobilis stovėjo prie Mokesčių inspekcijos pastato, Jakšto gatvėje. Eidami, pamatė priešais einančius kaltinamuosius. Staiga jaunesnis kaltinamasis trenkė M.. Po to bandė pulti liudytoją. Atsakydamas į klausimą, liudytojas pažymėjo, kad jie visi, tame tarpe ir R. P., ėjo kartu. Nebuvo nei atsilikusių, nei ėjusių priekyje asmenų. Vėliau jis su A. nuėjo į jo automobilį, o Ž., R., P. ir M. – į Ž. automobilį.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad pažįsta R. P., jo sūnų ir žmoną. G. K. gatvėje. 2009-01-31 nakties metu jam paskambino R. dėl darbo, sakė, kad eina pasitikti sūnaus, paskui staiga pasakė, kad negali daugiau kalbėti, nes muša jo sūnų. Netrukus po pokalbio liudytojas išėjo pavedžioti šunį. Stovėdamas Šermukšnių – Vasario 16-osios gatvių sankryžoje, matė kaip keli vyrai spardė žmogų. Apie tai, kad tuo metu spardomas buvo R. P. sužinojo tik vėliau. Matė, kad spardė kokie 7 žmonės, kurie vėliau sėdo į automobilius ir išvažiavo. Atsakydamas į klausimus, liudytojas parodė, kad dažnai naktimis eina pasivaikščioti su šunimi, retai eina miegoti anksčiau nei 4 val. ryto, kadangi išsimiega dieną. Dėl tos pačios priežasties dažnai naktimis sulaukia skambučių, tame tarpe ir iš R. P., kurį pažįsta jau 10 metų. Po įvykio jam buvo skambinta iš R. telefono, tačiau liudytojui pakėlus ragelį, ten buvo tylu. Jis bandė perskambinti kaltinamajam, tačiau jam nepavyko.

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, kadangi jie gyvena gretimuose namuose. Paaiškino, kad 2009 m. sausio mėnesio pabaigoje pas jį atėjo R. P. ir paprašė nuvežti jį ir jo sūnų į ligoninę. R. P. buvo stipriai sumuštas ir labai ištinęs veidas, akys raudonos ir ašarojančios, R. P. šlubavo. Ringaudas papasakojo, kad naktį prieš tai, juos su sūnumi sumušė, kad 6 – 8 asmenų grupė spardė juos kojomis, purškė dujas. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad jiems nepatiko R. P. šukuosena, t. y. dredai. R. P. sakė, kad eidamas pasitikti sūnaus, pamatė, jog sūnų muša ir puolė jo ginti. Liudytojas nuvežė R. P. į Santariškių ligoninę, o R. P. į Greitosios medicininės pagalbos ligoninę.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad 2009-01-31 jis, M. B., A. D., R. P. išėjo iš klubo „Havana“. Išėję, paėjo apie 25 -30 metrų į kairę ir sustojo, kadangi jis M. B. paprašė paskolinti pinigų. Tuo metu, kai M. davė jam pinigus, pamatė, kad link jų bėga R. P., kuris, šaukdamas: „ar matai, kas šitas žmogus“, sudavė M. Pastarasis prarado sąmonę, o jie su draugais klausė vaikino kas atsitiko. Viskas vyko labai greitai, kilo sąmyšis. Liudytojas ir kartu su juo buvę draugai gynėsi nuo kaltinamųjų. Dujomis niekas nepurškė. Pargriuvęs ir spardomas taip pat niekas nebuvo. Liudytojas nurodė, kad gerai prisimena R. P., kuris bėgo link M.. Kitas kaltinamasis bėgo link R.. Po to atėjo A. ir pasakė, kad jie važiuoja namo. Nematė, kad kaltinamieji būtų spardę automobilį.

Liudytojas T. O. teisme parodė, kad praeitų metų sausio mėnesį jis su draugais nuėjo į naktinį klubą „Havana“. Iš klubo jis išėjo su merginomis ir P. S.. Atsisėdę į automobilį, pradėjo laukti R. P. ir M. B.. Praėjus kažkuriam laikui, atbėgo Ž. ir pasakė, kad vyksta muštynės. Jie nuėjo į tą vietą ir pamatė, kad M. guli ant žemės. Jie jį pakėlė ir nuvedė į automobilį. Paties konflikto liudytojas nematė. Dėl ko jis kilo, žino tik iš pasakojimų t.y. girdėjo, kad kaltinamasis be jokios priežasties sudavė M.. Po įvykio jie nuvažiavo į policiją ir medicinos įstaigą. Jiems išvažiuojant, liudytojas išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Sudužo Ž. G. galinis automobilio stiklas, tačiau dėl ko liudytojas nežino. Dujų balionėlio nei jis, nei jo draugai neturėjo.

Liudytoja I. K. teisme parodė, kad praeitų metų sausio mėnesį ji su draugais buvo klube. Išėję iš klubo, jie nuėjo link automobilio. Ž. nuėjo į savo automobilį. Jie laukė R. P. ir M. B.. Tuomet atbėgo Ž. ir pabeldė į automobilio langą. Jiems iššokus iš automobilio, pamatė, kad M. B. kruvinas. P. pasodino jį į automobilį ir jie nuvažiavo į policiją ir į medicinos įstaigą. M. buvo stipriai sumuštas. Jam buvo praskeltas antakis, išmuštas dantis, sumušta nosis. Liudytoja konflikto nematė, nežino dėl ko jis kilo. Tik iš pasakojimų žino, kad konflikte dalyvavo vaikinas su dredais. Nežino ar kas nors iš jos draugų turėjo dujų balionėlį.

Liudytojas V. J. teisme parodė, kad nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiųjų nepažįsta. Kaltinamąjį R. P. prisimena tik iš matymo. Įvykis buvo seniai. Naktį, po 23 val., jie su kolega gavo pranešimą, kad Šermukšnių gatvėje vyksta muštynės. Jiems atvažiavus, įvykio vietoje buvo tik apsaugos darbuotojai. Muštynių jau nebuvo. Šermukšnių g. 3, praėjus pro bromą, buvo rastas sumuštas R. P.. Jo veidas buvo sumuštas, jis negalėjo nieko paaiškinti, kadangi buvo stipriai sumuštas. Atvykus į įvykio vietą apsaugos darbuotojai policijos pareigūnams paaiškino, kad vyko muštynės ir, kad kieme guli sumuštas žmogus. Sumuštą asmenį policijos pareigūnai perdavė greitosios medicininės pagalbos darbuotojams, o patys surašė tarnybinius pranešimus.

Liudytojas V. S. teisme paaiškino, kad prisimena R. P., kadangi kartu su kolega atvažiavę į įvykio vietą Šermukšnių gatvėje, rado jį ten sumuštą. Kaltinamąjį rado vidiniame kieme, už bromos. Iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir perdavė jį medikams. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali, nes neprisimena.

Iš specialisto išvados Nr. G490/09(01) matyti, kad R. P. padaryti nubrozdinimas su kraujosruva dešinės akies srityje ir kraujosruva dešinėje plaštakoje, kairės plaštakos II piršto naginio pirštikaulio lūžis, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-01-31), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai padaryti mažiausiais trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais (galimai vienu daiktu), kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodyto pirštikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui, atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.t. 1, b.l. 20-21).

Iš specialisto išvados Nr. G 489/09(01) matyti, kad M. B. padaryti nosies kaulų lūžis su aplinkine kraujosruva, nubrozdinimai dešinio antakio srityje, dešinio klubo sąnario bei dešinio kelio srityse, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje su dviejų priekinių dantų pakenkimu, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku (2009-01-31), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nubrozdinimai dešinio klubo ir dešinio kelio srityse galėjo gautis griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais ( b.t. 1, b.l. 47-48).

Iš 2009-03-18 akistatos, vykusios tarp R. P. ir nukentėjusiojo M. B., protokolo matyti, kad R. P. parodė, jog jis ėjo pasitikti savo sūnaus apie 2 val. nakties, ėjo Šermukšnių g., nematė, kas sukėlė konfliktą, M. B. šioje kompanijoje nematė.

Iš 2009-03-18 akistatos, vykusios tarp įtariamojo R. P. ir nukentėjusiojo R. P., protokolo matyti, kad R. P. parodė, jog jis ėjo Šermukšnių g. link sūnaus, likus 20-30 m. iki jo pamatė, kad einant sūnui pro 5-6 žmonių kompaniją kažkas iš to būrio žmonių, sudavė jo sūnui smūgį į krūtinės sritį, kas jam sudavė, nematė. Muštynių metu jis galėjo suduoti smūgį R. P., tiksliai pasakyti, kad ir R. P. jam sudavė smūgį, negali. Prieš muštynes tarp jo ir R. P. žodinio konflikto nekilo, jis jam nieko nesakė, jo neįžeidinėjo, o tas jam irgi nieko nesakė, neįžeidinėjo. Jis R. P. nesakė frazės „dabar gausi ir tu". Jis ėjo link sūnaus, atsimena, kad kai pribėgo prie sūnaus R., R. P. buvo tarp tų 5-6 žmonių, vienoje kompanijoje. Jis neneigia, kad sudavė smūgį R. P., o dviese su sūnumi, jo nemušė.

2009-02-02 Specialisto išvadoje Nr. G 453/09(01) nurodyta, kad R. P. padarytos kraujosruvos veide, galvos plaukuotoje dalyje, kairiame ausies kaušelyje, dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžis, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-01-31), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais ( b.t.1, b.l. 103-104).

Iš 2009-01-31 VšĮ Greitosios medicininės pagalbos stoties palydimo lapo matyti, kad R. P. nustatytas akies ragenos nudegimas.

Iš 2009-01-31 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad R. P. buvo nustatyti nosies lūžis, ragenos nudegimas, girtumas.

2009-02-02 specialisto išvadoje nr. G 454/09 (01) nurodyta, kad R. P. padaryta muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos veide, kairiame žaste, dešinėje čiurnoje, nubrozdinimas kairėje blauzdoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-01-31), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti mažiausiais 6 trauminiais poveikiais (b.t. 1, b.l. 79-80).

Analizuojant nagrinėjamo incidento eigą, matyti, kad byloje egzistuoja dvi, iš esmės skirtingos įvykio dalyvių versijos, o būtent; viena kaltinamųjų ir iš dalies policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, ir kita nukentėjusiųjų ir kartu buvusių jų draugų.

Kaltinamieji vieningai ir nuosekliai teigia, kad pirmas konfliktą, pareikšdamas kritiką dėl R. P. plaukų, t.y. šukuosenos, vadinamos dredais, pradėjo R. P., kuris pirmasis ir sudavė smūgius tiek R. P., tiek ir sūnaus ginti pribėgusiam R. P.. Netikėti kaltinamųjų paaiškinimais, nesant byloje neginčijamų įrodymų, kad muštynes pradėjo kaltinamieji, teismas neturi pagrindo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad abiems kaltinamiesiems, kaip ir nukentėjusiesiems taip pat buvo padaryti kūno sužalojimai. Kaltinamasis R. P. neneigia, kad gindamas sūnų ir save smūgiavo, kad sudavė R. P. ir galbūt dar kam nors. Kam dar grumtynių metu galėjo pataikyti negali nurodyti, nes jam buvo į akis papurkšta dujų, dėl to jis nematė. Šią kaltinamojo versiją apie tai, kad jam į veidą buvo purškiamos dujos, patvirtina įrašai, esantys med.apžiūrų dokumentuose. Vertindamas kaltinamųjų parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atvykus policijos ekipažui, netoli įvykio vietos buvo rastas tik stipriai sumuštas kaltinamasis R. P..

Teismas atmeta nukentėjusiųjų versiją dėl įvykio aplinkybių, nes ji yra prieštaringa ir šios versijos nepatvirtina objektyviosios kilmės bylos duomenys, t.y. byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būdami Šermukšnių gatvėje, kaltinamieji elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams.

Analizuojant nukentėjusiųjų, ir kartu su jais buvusių liudytojų parodymus, matyti, kad nukentėjusieji ir liudytojai A. D. bei A. M. nurodė, kad konfliktą, be jokios priežasties, suduodamas smūgį M. B., pradėjo R. P.. Kas vyko toliau nei A. D., nei A. M. tiksliai nurodyti negali. Įvykio pradžios ir eigos daugiau nenurodė nei vienas liudytojas, nors bylos medžiagoje yra užfiksuota, kad muštynėse dalyvavo, ar bent jau jas matė, daugiau asmenų. Tai, kad muštynėse dalyvavo 8 asmenys yra užfiksuota Bendrojo pagalbos telefono įvykio ataskaitoje (b.t. 1, b.l. 9). Šią aplinkybę patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. P., kuris matydamas, kad Šermukšnių gatvėje mušasi 7 žmonės apie tai pranešė policijai( b.t. 1, b.l. 72), tačiau liudytojas A. M. teismui kategoriškai teigė, kad muštynių metu jie buvo keturiese ( b.t. 2, b.l. 82).

Vertindamas tiek nukentėjusiųjų, tiek ir liudytojų parodymus, teismas atkreipia dėmesį, kad visi šie asmenys nebuvo objektyvūs, nurodydami faktines aplinkybes, o būtent į tai, kad pastarieji neigia, jog prieš kaltinamuosius buvo naudojama jėga, kad jie buvo mušami ir prieš juos buvo naudojamos specialios priemonės. Nukentėjusieji ir kartu buve jų draugai akcentuoja tik tai, kad kaltinamųjų buvo mušami tik M. B. ir R. P., tačiau nieko nepasakoja apie tai, kokiomis aplinkybėmis galėjo būti sužaloti kaltinamieji. Visi įvykyje dalyvavę asmenys, išskyrus kaltinamuosius, kategoriškai neigia ne tik kad smūgių sudavimą kaltinamiesiems, tačiau ir dujų balionėlio panaudojimą. Nukentėjusysis R. P. nurodo , kad po to, kai R. P. trenkė M. B., jis, kartu su R. P. pradėjo mušti ir jį patį. Tuo tarpu liudytojas A. D., kuris buvo kartu, teigia, kad po to, kai buvo suduota M. B., R. P. bandė pulti jį, o ne R. P., kaip kad teigia šis nukentėjusysis. Nukentėjusysis M. B. teigia, kad iš karto po smūgio gavimo prarado sąmonę, todėl muštynėse nedalyvavo. Esant tokiai situacijai, negalima atmesti prielaidos, kad konflikte taip pat galėjo dalyvauti ir liudytojai A. D., A. M. ir/ar kiti asmenys. Faktą, kad muštynėse dalyvavo daugiau žmonių, patvirtino ir liudytojas A. K.. Liudytojas teigia, matęs, kaip 7 žmonės spardė gulintį žmogų ir tik vėliau sužinojo, kad tai buvo jo pažįstamas R. P..

Nenuoseklūs ir liudytojų parodymai dėl Ž. G. automobilio žibinto sudaužymo. Liudytojas P. S., aiškindamas Ž. G. automobilio žibinto sudaužymo aplinkybes, nurodo, kad vėliau buvo sugrįžęs į klubą ieškoti paliktų raktų ir Kaštonų gatvėje matė gulint išdaužtą automobilio žibinto stiklą, nors bylos medžiagoje neginčijamai nustatyta, kad incidentas vyko Šermukšnių, o ne Kaštonų gatvėje.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilių, kuriais į klubą „Havana“ atvyko nukentėjusieji ir su jais buvę liudytojai, parkavimo vietas prieš įvykį skirtingai nurodo visi apklausti asmenys. Ž. G. automobilis „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas ne įvykio vietoje, tačiau Pylimo g. 52, Vilniuje, konstatuojant, kad yra išdaužtas automobilio kairės pusės galinis žibintas (b.t. 1, b.l. 10-12). Įvykio vieta apžiūrėta praėjus 3 dienoms po incidento. Įvykio vietos apžiūros protokolas yra visiškai neinformatyvus, jame apsiribota užfiksavimu, kad tai yra Šermukšnių gatvė Vilniuje, kurioje matomas 4-u numeriu pažymėtas klubas „Havana“, matomas šaligatvis ir gyvenamieji namai. Įvykio vietos apžiūros metu nebuvo nei nustatinėjama, nei apžiūrima galima kilusių muštynių vieta, nebandyta nustatyti kurioje gatvės vietoje buvo parkuojami automobiliai ir, ar yra likusių automobilio žibinto šukių. Visiškai nėra užfiksuota, kur po įvykio atvykę policijos pareigūnai rado gulintį sumuštą R. P.. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokie apsaugos darbuotojai atvykusiems policijos pareigūnams nurodė kokiame kieme guli kaltinamasis.

LR BK 284 str. 1d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą įžūliais veiksmais, grasinimais patyčiomis arba vandališkais veiksmais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, objektyvioji viešosios tvarkos pažeidimo pusė yra veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką, o jų turinys-aiški nepagarba visuomenei.

Teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatyta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamųjų R. P. ir R. P. veiksmuose buvo tokie nusikalstamos veikos sudėties elementai, dėl kurių jiems pareikšti kaltinimai. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad kaltinamieji, veikdami kartu, savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, suduodami smūgius rankomis ir kojomis M. B., bei R. P. ir tuo padarydami jiems kūno sužalojimus, bei R. P. vandališkais veiksmais, spirdamas koja į automobilio Audi A3 galinį žibintą ir jį sudaužydamas, sugadino Ž. G. priklausantį turtą.

Surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai nepaneigia kaltinamojo R. P. teiginių apie tai, kad smūgių sudavimas nukentėjusiesiems tebuvo tik jo reakcija į kilusią situaciją, t.y. į tai, kad gatvėje, nakties metu, buvo mušamas jo sūnus ir jis pats, o įžūliai ir nepagarbiai aplinkinių atžvilgiu jis nesielgė. Lygiai taip pat šie įrodymai nepaneigia ir kaltinamojo R. P. paaiškinimų apie tai, kad konfliktas prasidėjo dėl to, kad kažkam iš grupės jaunuolių nepatiko jo šukuosena. Įvertinant tai, kad R. P. incidento metu buvo nepilnametis, tai, kad prašė savo tėvo pasitikti jį grįžtantį iš klubo, mažai tikėtina, kad šis kaltinamasis nakties metu, būdamas gatvėje vienas, prieitų prie būrelio stovinčių jaunuolių ir be jokios priežasties trenktų M. B.. Nepaneigtos nurodytos kaltinamųjų versijos ir kitos nustatytos bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad konfliktą Šermukšnių gatvėje, netinkamai vertindami situaciją bei neįvertindami galimų pasekmių, išprovokavo nukentėjusieji ir kartu su jais buvę asmenys. Faktinės įvykio aplinkybės, nustatytos teisminio įrodymų tyrimo metu, patvirtina, kad kaltinamojo R. P. įžūlus elgesys, pasireiškęs smūgių sudavimu nukentėjusiesiems, galėjo kilti dėl asmeninių paskatų, t.y. dėl to, kad buvo stumdomas ir mušamas jo nepilnametis sūnus, todėl negali būti kvalifikuojamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Įkaltinant nusikalstamas veikas kaltinamajam R. P., jo nusikalstama veika neindividualizuota, apsiribojant tik tuo, kad nusikalstamos veikos padarytos, veikiant kartu su R. P..

Pagal subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius – viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia tiesiogine kaltininko tyčia, apimančia kaltininko suvokimą, kad jis pažeidžia viešąją tvarką, kad jo veiksmai pasireiškia nepagarba aplinkiniams ir sąmoningai to siekia. Nustačius aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad objektyviais duomenimis nepatvirtintas tyčinis viešosios tvarkos pažeidimas, t.y. tyčinis kaltinamųjų R. P. ir R. P., veikiančių bendrininkų grupėje, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas 2009 m. sausio 31 d. apie 02.20 val., viešoje vietoje Šermukšnių g. Nr.4, prie baro „Havana“ įžūliais veiksmais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams.

LR BK 138 str. 2d. 8 p., nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-75/2005, 2K- 324/2005, 2K-716/2007). Chuliganiški motyvai dažniausiai priskiriami nepageidautinam elgesiui, kai yra atliekami be aplinkiniams aiškios priežasties ar dėl aiškiai nepakankamų, nepateisinamų, nesuvokiamų priežasčių. Viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) įkaltinimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu yra ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį dispozicijoje. Nenustačius BK straipsnio dispozicijoje nurodyto veikos motyvo ar tikslo, negali būti laikoma, kad asmuo padarė jam įkaltinamą veiką.

Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad kaltinamieji R. P. ir R. P., veikdami bendrininkų grupėje dėl chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties, smogė nukentėjusiajam R. P., tuo padarydami pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje esantys įrodymai taip pat neleidžia daryti išvados, kad kaltinamieji R. P. ir R. P. suvokė veikos pavojingumą – tai yra suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir numatė, kad dėl jų veikimo gali būti ne tik sutrikdyta R. P. sveikata, bet tuo pačiu viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamasis R. P. nuosekliai teigė, kad nei vienam iš nukentėjusiųjų nesudavė jokio smūgio, juolab iš chuliganiškų paskatų, kadangi pats netikėtai buvo apstumdytas, parverstas ant žemės ir mušamas. Teismo nuomone, tokie nukentėjusiojo veiksmai, eliminuoja galimybę įkaltinti chuliganiškų paskatų aplinkybę, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui.

Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, kurie teismui pateikti kaip įrodantys kaltinamųjų R. P. ir R. P. kaltę, įvertinus teismo nustatytas faktines incidento aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kaltinamieji padarė jiems įkaltinamas nusikalstamas veikas.

Esant prieštaringiems šiame konflikte dalyvavusių asmenų parodymams dėl faktinių įvykio aplinkybių, kaltinamiesiems neigiant savo kaltę dėl įkaltintų veikų padarymo, nesant kitų objektyvių įrodymų, kyla abejonės ir dėl įkaltintų nusikalstamų veikų sudėties. Kilusių abejonių teismas, ištyręs visus esamus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti, todėl visos jos vertintinos kaltinamųjų naudai ir kaltinamieji išteisintini pagal pareikštus kaltinimus, nenustačius jų veiksmuose nusikalstamų veikų sudėties (LR BK 303 str. 5d. 1 p.).

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiojo M. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei LR BPK 297, 298, 301, 302, 306, 308 str. str., teismas,

nusprendė:

Išteisinti R. P., nenustačius jo veikoje nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1d., 138 str. 2 d. 8 p. sudėties.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išteisinti R. P., nenustačius jo veikoje nusikalstamų veikų, numatytų 284 str. 1d., 138 str. 2 d. 8 p. sudėties

Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.