Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-11-25 · Civilinė byla Nr. 2-546-775/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-25
Bylos Nr.
2-546-775/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06519-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Ieškovas
BUAB „Vilmos prekyba“
Atsakovas
UAB „Senolių gaminiai“
Advokatai
Indrė Rimkienė
Civilinė byla Nr. 2-546-775/2013 proceso Nr. 2-05-3-06519-2012-2 procesinio dokumento kategorijos: (S) 36.1; 42.10.; 50.5.; 116.1;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Indrei Rimkienei, nedalyvaujant atsakovo atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Vilmos prekyba“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“, patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Senolių gaminiai“ dėl skolos, delspinigių, baudos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 34 950 Lt skolą, 16 630 Lt delspinigius, 18 000 Lt baudą, 8,06 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 tomo b. l. 3-5, 89-90).

Ieškinyje, dublike (1 tomo b. l. 65-67), patikslintame ieškinyje nurodyta, ieškovo atstovė teismo posėdyje, palaikydama ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus, paaiškino, kad 2010-10-01 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2010 10 01 (toliau – sutartis), kuria nuomotojas (ieškovas) įsipareigojo suteikti nuomininkui (atsakovui) nuosavybės teise ieškovui priklausančias patalpas – mėsos perdirbimo cechą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos), laikinai valdyti ir naudotis už nuomos mokestį, o atsakovas įsipareigojo mokėti 6000 Lt dydžio nuomos mokestį už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos ir kitus mokesčius sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais, sutartis buvo sudaryta dviejų metų laikotarpiui. Sutarties 11.2.3. punktu šalys susitarė, kad sutartis gali būti vienašališkai nutraukta jeigu nuomininko bendras įsiskolinimas pagal sutartį viršija dviejų ir daugiau mėnesių nuomos mokesčio sumą, atsižvelgiant į šią sutarties nuostatą ir atsakovui netinkamai vykdant sutarties sąlygas, ieškovas nuo 2012-04-20 vienašališkai nutraukė sutartį. Po pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas sumokėjo ieškovui 13 050 Lt, todėl ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovo 34 950 Lt skolą, susidariusią nuo 2011 m. spalio mėnesio iki ieškinio pareiškimo dienos, kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį, minėtas aplinkybes pagrindžia byloje esanti apskaitos žiniaraščio kopija bei išrašytos sąskaitos faktūros. Nesutiko su atsiliepime į ieškinį nurodytu atsakovo teiginiu, jog savo įsiskolinimą ieškovui jis sumažino 30 550 Lt, kadangi 20 000 Lt atsakovas sumokėjo ieškovui dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Kadangi atsakovas patalpomis naudojosi iki 2012-05-21, o atsakovo produkcija patalpose buvo iki 2012-06-06, ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą ir už 2012 m. gegužės mėnesį 6000 Lt sumai. Teigė, jog, atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas sutartį vykdė netinkamai ir vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 8.1. punktu, atsakovas privalo sumokėti ieškovui 0,2 % dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą mokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, mano, kad atsakovas atsiliepime nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtų nuostolių dydį. Kadangi atsakovas pažeidė prievolę laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškovu, ieškovas, remdamasis šalių sudarytos sutarties nuostatomis, prašo priteisti 16 630 Lt delspinigius, paaiškino, kad ieškovas pritaikė pusės metų ieškinio senatį, todėl delspinigiai jau sumažinti. Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog delspinigiai turėtų būti sumažinti iki 0,02 procento, teigė, kad kiekvienu atveju reikėtų individualiai vertinti šalių ginčą, šiuo atveju atsakovas piktybiškai vengia vykdyti įsipareigojimus. Ieškovas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo 18 000 Lt baudą (sutarties 8.2 p.) ir 8,06 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas yra privatus verslo subjektas, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi patirties verslo ir derybų srityje, be to, sutartyje numatytos netesybos buvo nustatytos šalių valia, 16 630 Lt netesybų suma nėra akivaizdžiai neteisinga, nepaneigia šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat nepažeidžia protingų sąžiningos verslo praktikos reikalavimų. Tai sutartinės netesybos, todėl, pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, iš anksto sutartyje susitarus dėl netesybų, kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, be to, byloje yra pateikti įrodymai apie ieškovo patirtus nuostolius, nuostoliai susidarė dėl to, kad visą šį laiką atsakovas naudojosi ieškovo, kuris yra bankrutuojanti įmonė, pinigais, atsakovas nuomojamose patalpose nebuvo įsirengęs nuotekų valymo sistemos, be to, išsikeldamas iš patalpų, atsakovas jas paliko labai netvarkingas, patalpų valymas kainavo 16 072,86 Lt. Dėl nurodytų aplinkybių, sudarius naują nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, patalpų nuoma pradėta skaičiuoti tik nuo 2012 m. spalio mėnesio, tuo tarpu Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės BUAB „Vilmos prekyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-01-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1446-568/2013, 2013-05-31 sprendimu konstatavo, jog nuomos sutartis nutraukta nuo 2012-04-20, todėl patalpos turėjo būti grąžintos iki 2012-05-20 (sutarties 3.6. punktas). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas patalpomis naudojosi iki 2012-05-21, o atsakovui priklausanti produkcija ieškovo patalpose buvo iki 2012-06-06, todėl ieškovo reikalavimas sumokėti nuomos mokestį už 2012 m. gegužės mėnesį yra pagrįstas. Mano, ieškovo nuostolius pagrindžia aplinkybė, jog ieškovas negavo nuomos mokesčio už 4 mėnesius, už šiuos nuostolius atsakingas yra atsakovas. Prašė ieškovo reikalavimus pilnai patenkinti.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka (2 tomo b. l. 43) nedalyvavo, prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl, ieškovo atstovei neprieštaraujant, byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį (1 tomo b. l. 47-49), triplike (1 tomo b. l. 72-75) nurodė, kad sutinka su dalimi ieškinio reikalavimų, tai yra pripažįsta 11 450 Lt skolą ir 1663 Lt delspinigius, nesutinka su prašomu priteisti delspinigių dydžiu ir reikalavimu priteisti baudą. Nurodė, kad atsakovas sumažino savo įsiskolinimą 30 550 Lt, todėl skolos likutis yra 11 450 Lt. Ieškovės prašomi priteisti 0,2 % (16 630 Lt) dydžio delspinigiai sudaro net 73 procentus per metus, tokio dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli ir leidžia nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teisėmis bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl teismas turi teisę netesybas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, teigė, kad netesybų paskirtis yra kompensacinė, jos negali būti baudinės. Teigė, kad dublike nurodyti motyvai nesudaro pagrindo priteisti neprotingai didelių delspinigių, kadangi patirtų nuostolių ieškovas neįrodinėja, minimalius nuostolius galėtų sudaryti atlygis ieškovui už naudojimąsi jos pinigais, mano, jog minimalius nuostolius sudaro 6 procentų dydžio metinės palūkanos arba 0,02 % dydžio delspinigiai, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteitini 1663 Lt dydžio delspinigiai. Taip pat nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti 18 000 Lt bauda dubliuoja neprotingai didelius delspinigius, todėl yra akivaizdžiai baudinė, o ne kompensacinė, tokio reikalavimo tenkinimas sudarytų ieškovui sąlygas nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti ne tik neprotingai didelio dydžio delspinigius, bet ir juos dubliuojančią baudą, rodo, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl negali būti ginamos savo teisėmis piktnaudžiaujamos šalies teisės, nes tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsiliepime į patikslintą ieškinį (1 tomo b. l. 106-107) nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu, prašė atmesti ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 6000 Lt dydžio nuomos mokestį už 2012 m. gegužės mėnesį. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6000 Lt nuomos mokestį už 2012 m. gegužės mėnesį yra kildinamas iš sutarties, kuri pasibaigė 2012-04-30, o patalpos jau 2012-04-30 buvo išnuomotos kitam nuomininkui – UAB „Teresės Leleišienės mėsos gaminiai“, patenkinus ieškovo reikalavimą dėl 6000 Lt įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, ieškovas už tų pačių patalpų nuomą už tą patį laikotarpį įgytų teisę gauti dvigubus nuompinigius iš skirtingų nuomininkų.

Ieškinys ir patikslintas ieškinys tekintini.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2010-10-01 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2010 10 01 (1 tomo b. l. 7-14). Šia sutartimi ieškovas išnuomojo atsakovui mėsos perdirbimo cechą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti 6000 Lt dydžio nuomos mokestį už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos ir kitus mokėjimus sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais (nuomos sutarties 3.1., 4.1., 4.9. punktai). Vykdant sutartį, patalpos atsakovui valdyti ir naudotis buvo perduotos 2010-10-01 aktu ( 1 tomo b. l. 20-21). Nepaisant ieškovo pretenzijų (1 tomo 22, 23-25, 26), atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, todėl, vadovaudamasis sutarties 11.2.3. punktu, ieškovas nutraukė nuomos sutartį ir pareikalavo padengti susidariusį įsiskolinimą bei perduoti ieškovui negyvenamąsias patalpas ir įrenginius (1 tomo b. l. 27), atsakovo skola ieškovui pagal nuomos sutartį 2012-05-03 sudarė 42 000 Lt (1 tomo b. l. 28, 29-35, 68, 2 tomo b. l. 33), 16 630 Lt delspinigiai (sutarties 8.1. punktas, 1 tomo b. l. 36) ir 18 000 Lt bauda (sutarties 8.2. punktas). Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2012-04-12 iki 2012-05-28 sumokėjo ieškovui 35 550 Lt (1 tomo b. l. 54-58). Ieškovas 2012-05-31 išrašė atsakovui sąskaitą-faktūrą Serija BDVP Nr. 20 (1 tomo b. l. 91) reikalaudamas 6000 Lt nuomos mokesčio už 2012 m. gegužės mėnesį. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2012-11-14 informavo, kad atlikus patikrinimą mėsos perdirbimo įmonėje UAB „Senolių gaminiai“ rasta pažeidimų (1 tomo b. l. 104), minėtas raštas patvirtina, kad ieškovo patalpose atsakovui priklausanti produkcija buvo iki 2012-06-06. 2012-04-30 pranešimu UAB „Teresės Leleišienės mėsos gaminiai“ informavo, kad gamybinės patalpos nuo 2012-04-30 pagal nuomos sutartį perduotos UAB „Teresės Leleišienės mėsos gaminiai“, patalpų savininkas (ieškovas BUAB „Vilmos prekyba“) įsipareigojo sudaryti sąlygas buvusio nuomininko (atsakovo UAB „Senolių prekyba“) darbuotojams užbaigti gamybinę veiklą (1 tomo b. l. 105, 2 tomo b. l. 28). Iš UAB „Senolių gaminiai“ darbuotojų atvykimo ir išvykimo registravimo dokumentų nustatyta, kad atsakovas UAB „Vilmos prekyba“ ieškovo negyvenamosiomis patalpomis naudojosi iki 2012-05-21 (2 tomo b. l. 29-32). 2011-06-15 Kauno apygardos teismo sprendimas už akių patvirtina, kad iš atsakovo UAB „Senolių gaminiai“ ieškovo BUAB „Vilmos prekyba“ naudai buvo priteista 31260 Lt skola, susidariusi UAB „Senolių gaminiai“ netinkamai vykdant 2010-10-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 5287,20 Lt palūkanos, 8,05 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (36 547,20 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 tomo b. l. 15-16). UAB „Teresės mėsos gaminiai“ 2012-05-04 pranešimu ieškovo prašė neskaičiuoti nuomos mokesčio iki laikotarpio, kol UAB „Senolių gaminiai“ galutinai atlaisvins patalpas, informavo, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nesutvarkyta patalpų nuotekų šalinimo sistema, visos gamybinės nuotekos buvo ir yra pilamos į aplinką (2 tomo b. l. 19). Byloje esantis BUAB „Vilmos prekyba“ apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad nuomos mokestis UAB „Teresės Lelešienės mėsos gaminiai“ buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2012 m. spalio mėnesio (2tomo b. l. 18). Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2012-05-28 Gyvūninio maisto gamybos subjekto patikrinimo akto duomenimis, tikrinimo metu nustatyta, kad gamybinės ir sandėliavimo patalpos nešvarios, šalutinių (atliekų) laikymui nėra skirta vietos, patalpose rasta produkcija su gedimo požymiais (2 tomo b. l. 23-27). Ieškovas už patalpų išvalymą sumokėjo 16 072,82 Lt (2 tomo b. l. 20-22). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės BUAB „Vilmos prekyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-01-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1446-568/2013 pagal UAB „Senolių gaminiai“ ieškinį atsakovei BUAB „Vilmos prekyba“, trečiajam asmeniui UAB „Teresės mėsos gaminiai“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia, 2012-05-31 sprendimu konstatavo, kad šalių nuomos sutartis nutraukta nuo 2012-04-20, todėl patalpos, vadovaujantis sutarties 3.6. punktu, ieškovui turėjo būti grąžintos iki 2012-05-20. (2 tomo b. l. 34-39, prijungta apžiūrai civilinė byla Nr. 2-1446-568/2013).

Dėl skolos už nuomą

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Nuomos sutartis yra konsensualinė, ji įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos, todėl sutartį pasirašius, jos šalims atsiranda teisės ir pareigos, kurias šalys privalo tinkamai ir laiku vykdyti (LR CK 6.256 str.). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti kitai šaliai daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str.).

Iš ieškovo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog nuomos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2010 10 01, tačiau atsakovas jau nuo 2010 m. lapkričio mėnesio savo įsipareigojimą mokėti nuomos mokestį vykdė nepilnai, todėl 2011 06 15 Kauno apygardos teismo sprendimu už akių iš atsakovo buvo jau buvo priteista skola už nuomą už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio iki 2011 m vasario mėn.(b.l. 15-16, 2t.). Tačiau atsakovas ir toliau nuomos mokesčio nemokėjo, todėl nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2012 04 25 susidarė 42 000 Lt skola. Tai pavirtina ieškovo pateiktas apskaitos žiniaraštis ir PVM sąskaitos faktūros (b.l.29-35, 1t., 33, 2t.). Kadangi bylos nagrinėjimo metu – 2012 05 28 - atsakovas sumokėjo ieškovui 13 050 Lt (b.l.54-58, 1t.), o ieškovas už naudojimąsi patalpomis nutraukus nuomos sutartį, atsakovui išrašė 6000 Lt PVM sąskaitą faktūrą dar ir už 2012 m. gegužės mėnesį, tai galutinė skolos už nuomą suma yra 34 950 Lt (b.l. 91, 1t.). Kad atsakovas naudojosi patalpomis 2012 m. gegužės mėnesį patvirtina 2012 05 04 UAB „Teresės Lelešienės mėsos gaminiai“ raštas (b.l. 19, 2t.), UAB „Senolių gaminiai“ darbuotojų atvykimo ir išvykimo registravimo dokumentai (b.l. 28-32, 2t.), o 2012 05 28 Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktas (b.l. 23-27, 2t.) įrodo, jog atsakovui priklausanti produkcija ginčo patalpose buvo iki 2012 06 06. Įvertinus minėtus įrodymus, taip pat remiantis nuomos sutarties 3.8 punktu, iš atsakovo ieškovui priteistina 34 950 Lt skola už patalpų nuomą.

Dėl delspinigių ir baudos

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir prisiimtas sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Pagal šių nurodytų CK straipsnių prasmę ir suformuluotas įstatymo leidėjo nuostatas, netesybos atlieka ne baudinę, bet kompensuojamąją funkciją, nes jos visada, jeigu ko kita nenustato sutartis, įskaitomos į nuostolius, nes to netesybomis ir siekiama. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; nutartis byloje Nr. 3K-3400/2005 ir kt.). Taigi netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 71 str. 1 d.). Kartu netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Taigi, vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis ir suformuota šiais klausimais teismine praktika, šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kuomet skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, t. y. šalių suderinta ir sutartyje užfiksuota (įtvirtinta) sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu, kaip minėta, sutartis neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma. Vadinasi jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, skolininkas, neįvykdęs prievolės negali ginčyti ir netesybų. Tokia nuostata išplaukia iš aukščiau pateiktos netesybų sampratos ir paskirties, nustatytos įstatyme. Tačiau įstatymo leidėjas, suformulavęs tam tikrus draudimus ginčyti netesybų dydį, kartu nustatė tam tikras išlygas, kai sutarties šalis gali ginčyti netesybų dydį, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių Bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-401/2008; 3K-7-409/2010). Tokiems atvejams įstatymo leidėjas įtvirtino teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Tačiau, pagal aukščiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teisminę praktiką, teismas, nustatydamas, ar pagal nurodytas aukščiau teisės normas yra pagrindo šalių nustatytas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos duomenis, nustatytas aplinkybes dėl šalių sutarties, jos dydžio, neįvykdymo (pažeidimo) laipsnio, dėl to kreditoriaus patirtų nuostolių ir jų dydžio, ir tai atliekant vadovautis teisingumo, sąžiningumo protingumo principais ir siekti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių Bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011).

Iš šalių pasirašytos nuomos sutarties 8.1 punkto matyti, kad nuomininkas pažeidęs sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, įsipareigoja mokėti nuomotojui 0,2 procentų delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi, šalių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 taip pat pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, jog suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 procento tarifu; teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutartinių netesybų sumažinimo neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai ir faktinės aplinkybės liudija, kad atsakovas, iš esmės sutikdamas su skola ir sutarties neįvykdymu, ir kartu nepaneigdamas susitarimo ir įsipareigojimų dėl delspinigių mokėjimo, tačiau kartu ir gindamasis nuo ieškovo reikalavimo sumokėti ieškinyje prašomą delspinigių sumą, nurodo, kad jie yra neprotingo dydžio. Teismas, vertindamas šalių susitarimo pobūdį ir kitas susitarimo sudarymo aplinkybes pripažįsta, kad abi šalys yra verslo subjektai, taigi sudarydami susitarimą dėl nuomos teisinių santykių ir delspinigių, turėjo patirties verslo ir derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, tačiau nepaisant to laisva valia pasirinko visas sutarties sąlygas, taip pat ir delspinigių mokėjimą sutarties nevykdymo atveju. Tai patvirtina ir šalių sudarytos sutarties 8.6 punktas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo priteisti delspinigius už šešis mėnesius, į tai, kad paties įsiskolinimo suma gana didelė, o laikotarpis gana ilgas, 16630 Lt delspinigių suma nemažintina (b.l. 36, 1t.). Toks dydis nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, nepažeidžia sutarties šalių laisvės principo. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė (CK 1.2 str. 2 d., 6.156 str.).

Ieškovas taip pat, remiantis nuomos sutarties 8.2 p., jei sutartis pasibaigia dėl nuomininko kaltės, prašo iš atsakovo priteisti 18 000 Lt baudą, nes nuomos sutartis buvo sudaryta 2010 10 01 dviems metams, t.y. iki 2012 10 01 , tačiau dėl nuomininko kaltės ji buvo nutraukta 2012 04 20. Tai patvirtinta ir teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1446-568/2013 (b.l. 34-39, 2t.). Taigi, šalys laisva valia susitarė ir dėl šios sąlygos. Bauda yra netesybų rūšis, ir jeigu jos dydis aptartas sutartyje, tai bauda kompensuoja minimalius nuostolius ir jų dydžio įrodinėti nereikia (LAT nutartis 3K-3-62/2008). Tačiau ieškovas vis tik byloje pateikia įrodymus, patvirtinančius, jog dėl atsakovo kaltės jis patyrė papildomus didelius nuostolius.

Nutraukus nuomos sutartį, nuomininkas patalpas grąžina švariai sutvarkytas ir ne blogesnės būklės nei ta, kurios patalpos buvo jas perduodant nuomininkui pagal patalpų peravimo aktą (sutarties 3.6 p.), tačiau byloje esančiame veterinarijos tarnybos patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog gamybinės ir sandėliavimo patalpos nešvarios, šalutinių gyvūninių produktų (atliekų) laikymui nėra skirta vietos, patalpose rasta produkcija su gedimo požymiais, kuri skleidė gedimo kvapą, produkcijos paviršius glotnus (b.l. 23-27, 2t.). Atsižvelgiant į tai, ieškovas turėjo imtis atitinkamų priemonių ir išvalyti patalpas bei išnaikinti parazitus, už ką sumokėjo 16 072,82 Lt (b.l. 20, 22, 2t.).

Taip pat pažymėtina, jog naujas nuomininkas UAB „Teresės Lelešienės mėsos gaminiai“ už patalpas nuomos mokestį pradėjo mokėti tik nuo 2012 m. spalio mėnesio (b.l. 18, 2t.), nes atsakovas, naudodamasis patalpomis nebuvo įrengęs nuotekų talpyklos ir valymo įrenginių, visas gamybines nuotekas pylė į aplinką. Naujasis nuomininkas nesutiko nuomotis patalpų, kol patalpos nebus tinkamai paruoštos eksploatacijai (b.l.19, 2t.). Taigi, ginčo patalpos keturis mėnesius - nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. buvo tuščios, todėl ieškovas patyrė 24 000 Lt nuostolių (4x6000 Lt), t.y. negauto nuomos mokesčio. Atsižvelgiant į šiuos įrodymus iš atsakovo ieškovui priteistina 18 000 Lt bauda.

Kadangi atsakovas veikė kaip ūkio subjektas, o tarp šalių susiklostė komercinės teisės santykiai, todėl esant ieškovo prašymui atsakovui taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Ieškovas atsakovui pareiškė reikalavimus 2012 m. gegužės 16 d. (b. l. 3, 1t). Vadovaujantis įstatymu, tokiu atveju taikytina paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, t.y. 2011 12 30, padidinus ją 7 procentiniais punktais. Tuo metu ši palūkanų norma buvo 8,06 procento. Teismas tenkina ieškovo prašymą iš atsakovo priteisti 8,06 procento palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos 2003-12-09 įstatymo Nr.IX-1873 3 str.).

Patenkinus patikslintą ieškinį, remiantis LR CPK 83 str. 1 d. 8p., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas įstatyme numatyto dydžio žyminis mokestis – 2087 Lt ir 39 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.), ieškovui iš atsakovo priteistina 1000 Lt už advokato teisinę pagalbą (b.l, 11-14, 2t.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas

NUSPRENDŽIA:

ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Senolių gaminiai“, į.k. 302519121, ieškovui BUAB „Vilmos prekyba“, į. k. 232027580, 34 950 Lt (trisdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt litų) skolos už nuomą, 16 630 Lt (šešiolika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt litų) delspinigių, 18 000 Lt (aštuoniolika tūkstančių litų) baudą, 8,06 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (69 580 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 05 17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Senolių gaminiai“, į.k. 302519121, valstybei – 2087 Lt (du tūkstančius aštuoniasdešimt septynis litus) žyminį mokestį ir 39 Lt (trisdešimt devynių litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytas sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjaEdita Šliumpienė