- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-1564-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11880-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Ieškovas
- UAB „DG ir Ko“
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE, ADB „Gjensidige“, VšĮ Kauno miesto
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „DG ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „DG ir Ko“ ieškinį atsakovams ERGO Insurance SE, ADB „Gjensidige“ ir VšĮ Kauno miesto poliklinika draudimo išmokos priteisimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) pripažinti atsakovo ERGO Insurance SE 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą dėl 2016 m. gruodžio 13 d. įvykio pripažinimo nedraudiminiu ir atsisakymo ieškovui išmokėti draudimo išmokos dalį nepagrįstu ir priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE neišmokėtos draudimo išmokos dalį – 30834,71 Eur; 2) tuo atveju, jei teismas netenkintų ieškovo 1) prašymo, pripažinti atsakovo ADB „Gjensidige“ 2017 m. lapkričio 24 d. atsisakymą išmokėti ieškovo naudai likusią draudimo išmoką nepagrįstu ir priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“ 30834,71 Eur neišmokėtos draudimo išmokos dalį; 3) tuo atveju, jei teismas nepripažintų 2016 m. gruodžio 13 d. įvykį draudiminiu, priteisti ieškovo UAB „DG ir Ko“ naudai 30 834,71 Eur žalą iš atsakovo VšĮ Kauno miesto poliklinikos; 4) priteisti ieškovo naudai 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad UAB „DG ir Ko“ 2012 m. liepos 9 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. 11-3-42 pagrindu (toliau – sutartis) VšĮ Kauno Šilainių poliklinikai Diagnostikos centro veiklai vykdyti perdavė UAB „DG ir Ko“ nuosavybės teise priklausančią 4,85 mln. Lt (1,4 mln. eurų) vertės magnetinio rezonanso tomografo sistemą EchoStar 1.5 T (toliau - Tomografas), kuri buvo įrengta VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos panaudos teise valdomose patalpose - Baltų pr. 7, Kaunas. VšĮ Kauno Šilainių poliklinika įvykdė sutartinius įsipareigojimus dėl patalpų ir Diagnostikos centro įrangos draudimo ir iki 2018 m. sausio 6 d. Įmonių turto draudimo liudijimu Nr. IB 032150 bei Nr. IB 032534 apdraudė patalpas bei Tomografą AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale Įmonių turto draudimu nuo ugnies, gamtinių jėgų, vandens, vagystės, stiklo dužių, trečiųjų asmenų veikos, įtampos svyravimų, visų rizikų. Be to, ieškovas taip pat papildomai Tomografą nuo ugnies, krušos, vandens, grunto nuslydimo, grunto įkritimo, liūties, potvynio, audros, vagystės, sniego slėgio, viršįtampių apdraudė Įmonių turto draudimu (liudijimo Nr. 310-044492) ir ERGO Insurance SE Lietuvos filiale. 2016 m. gruodžio 13 d. įvyko Tomografo gedimas, kurį sukėlė nuo lubų patekęs vanduo ant magnetinio rezonanso valdymo patalpose esančio valdymo kompiuterio ir sugadino Tomografo pagrindinę valdymo plokštę. Apie šį įvykį ieškovui pranešė VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos darbuotojai, o ieškovas – 2016 m. gruodžio 14 d. telefonu pranešė ERGO Insurance SE Lietuvos filialui. Įvykis buvo užregistruotas 2016 m. gruodžio 14 d., atsakovo atstovai atvyko ir apžiūrą atliko tik 2017 m. sausio 4 d. Tuo tarpu ieškovas, įsipareigojęs užtikrinti nepertraukiamą Diagnostikos centro paslaugų teikimą, kreipėsi į UAB „Medwood“ projektai, kuri pagal pasirašytą Techninio aptarnavimo sutartį Nr. MEDPRO 066-2 įsipareigojo atlikti Tomografo profilaktinį techninį aptarnavimą ir remontą. Ieškovas iš UAB „Medwood“ projektai gavo pranešimą, kad dėl 2016 m. gruodžio 13 d. įvykio Tomografo valdymo modulis yra nepataisomai pažeistas vandens ir reikalinga jį pakeisti nauju moduliu, kad remonto darbus reikia atlikti neatidėliotinai, nes priešingu atveju galimas pilnas helio netekimas, superlaidumo praradimas ir magneto išsihermetinimas, dėl ko remontas būtų netikslingas, pateikė remonto darbų sąmatą. Dėl 2016 m. gruodžio 13 d. įvykusio Tomografo gedimo ieškovas patyrė 74 620 Eur žalą, kurią jis dalimis sumokėjo UAB „Medwood“ projektams. Pažymėjo, kad UAB „DG ir Ko“ 2017 m. sausio 13 d. raštu Nr. B-17/01/13-1 kreipėsi ir į VšĮ Kauno Šilainių polikliniką su prašymu informuoti apie jos atliekamus veiksmus dėl 2016 m. gruodžio 13 d. įvykio. VšĮ Kauno Šilainių poliklinika 2017 m. sausio 20 d. raštu Nr. 2-4-44 pranešė, kad ji dėl 2016 m. gruodžio 13 d. įvykio kreipėsi į savo draudimo bendrovę ADB Gjensidige (žalos bylos Nr. 48/405/008634), kuri pripažino 2016 m. gruodžio 13 d. įvykį draudiminiu, 2017 m. rugsėjo 12 d. ieškovui buvo išmokėta 30 834,71 Eur draudimo išmoka. Draudimo išmoka, atsižvelgiant į dvigubą draudimą (nes Tomografas buvo papildomai apdraustas ir atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filiale), buvo proporcingai, t. y. 50 proc., sumažinta. Tuo tarpu atsakovė ERGO Insurance SE 2017-04-19 pranešimu žalos byloje Nr. 44492-0312_2-001 2016 m. gruodžio 13 d. įvykį pripažino nedraudžiamuoju, nurodydama, kad: (i) VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos pateiktuose dokumentuose, t. y. gedimų bei defektų žurnale, nėra jokių įrašų apie vandens avariją ar vandens prasiskverbimą iš gretimų patalpų, (ii) pagal Tomografo paso techninės priežiūros registre taip pat nėra jokių įrašų apie centrinio kompiuterio pagrindinės valdymo plokštės gedimą bei jo šalinimą ir (iii) nėra jokių įrodymų, kad Kauno technologijos universiteto ekspertizei pateikta detalė yra išimta iš apdrausto Tomografo. Ieškovas, nesutikdama su ERGO Insurance SE 2017 m. balandžio 19 d. pranešimu, 2017 m. rugsėjo 21 d. pateikė pretenziją, nurodydama, kad Tomografas buvo sugadintas dėl vandens poveikio, kas atitinka Taisyklių 16.1.2 p. nurodytus draudžiamuosius įvykius, tačiau atsakovas ERGO Insurance SE 2017 m. spalio 5 d. raštu atkartojo tuos pačius argumentus ir nurodė, kad keisti sprendimo žalos byloje Nr. 44492-0312_2-001 neturi pagrindo. Gavęs atsakovo ERGO Insurance SE atsisakymą išmokėti likusią sumą už remonto darbus, ieškovas 2017 m. lapkričio 2 d. prašymu Nr. B17/11/02 kreipėsi į ADB „Gjensidige“ nurodydamas, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialui atsisakius išmokėti draudimo išmoką, dvigubo draudimo taisyklė netaikytina ir paprašė išmokėti likusią neišmokėtą draudimo išmokos dalį – 30 834,71 Eur, tačiau atsakovas ADB „Gjensidige“ 2017 m. lapkričio 24 d. raštu nurodė, kad ADB „Gjensidige“ įvykdė visus prisiimtus įsipareigojimus visa apimtimi, neturi pagrindo mokėti papildomos draudimo išmokos, o ERGO Insurance SE priimtų sprendimų komentuoti negali. Ieškovas mano, kad tiek ERGO Insurance SE 2017 m. balandžio 19 d. atsisakymas išmokėti draudimo išmokos dalį, tiek ir VšĮ Kauno miesto poliklinikos atsisakymas atlyginti žalą, yra nepagrįsti ir neteisėti, o ieškovui padaryta turto žala turi būti atlyginta.
Atsiliepimas
2. Atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad ieškovas ieškiniu reiškia tris alternatyvius reikalavimus. Teismas, spręsdamas ar tenkinti ieškovo pirmąjį reikalavimą atsakovui Ergo Insurance SE, turėtų nustatyti ar ginčo įvykis laikytinas draudžiamuoju pagal su šiuo draudiku sudarytą draudimo sutartį. Jei bus nustatyta, kad įvykis draudžiamasis, draudimo išmoka turėtų būti priteista būtent iš Ergo Insurance SE, nes tokiu atveju susidaro dvigubo draudimo situacija, kuri, ADB „Gjensidige“ manymu, šioje byloje yra akivaizdi.
3. Atsakovas VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ (toliau - Poliklinika) atsiliepimu prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai poliklinikai yra grindžiami niekiniu (neegzistuojančiu) sandoriu ir todėl negali būti tenkinami. Ieškovas ir poliklinika 2012 m. liepos 9 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu ieškovas sumontavo ir iki šiol tebelaiko įrangą Kauno miesto savivaldybės patalpose. Negana to, minėtos jungtinės veiklos sutarties pagrindu ieškovas (be jokių konkursų) gavo naudą iš įrangos naudojimo Kauno miesto savivaldybės patalpose teikiant paslaugas poliklinikos pacientams (95 proc. pelno iš paslaugų teikimo). Nurodė, kad sutinkamai su CK 1.80 straipsniu 2012 m. liepos 9 d. jungtinės veiklos sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo pat jos sudarymo momento. Tokią pat išvadą padarė ir teismai įsiteisėjusiais bei res judicata galią turinčiais procesiniais sprendimais (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-677-480/2018). Taip pat pažymėjo, kad poliklinika užtikrino tinkamą patalpų būklę, o ieškovas neįrodė atitinkamos avarijos, gedimo ar kitokio įvykio fakto. Poliklinikos vertinimu, įvykis nebuvo draudžiamasis, Ergo Insurance SE neturi mokėti draudimo išmokos, o draudikas ADB „Gjensidige“ draudimo išmoką išmokėjo nepagrįstai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškovui UAB „DG ir Ko“ 30545,71 Eur draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 30545,71 Eur sumą nuo 2018-06-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 594 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmesti, priteisti iš ieškovo UAB „DG ir Ko“ atsakovui VšĮ „Kauno miesto poliklinika“ 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad atsisakydamos išmokėti draudimo išmokas, draudimo bendrovės privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką. Kaip matyti, atsakovė ADB „Gjensidige“ pripažino 2016 m. gruodžio 13 d. įvykį draudiminiu, 2017 m. rugsėjo 12 d. ieškovui išmokėjo 30 834,71 Eur draudimo išmoką. Atsakovas ERGO Insurance SE atsisako išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas, kad įvykis yra nedraudiminis. Tačiau, teismo nuomone, tai pakankamai ir objektyviai pagrindžiančių įrodymų šis draudikas nepateikė. Šis atsakovas apskritai nenurodo, dėl kokių priežasčių sugedo apdraustas Tomografas. Iš draudimo liudijimo matyti, kad Tomografas individualiai apdraustas nuo įvairių rizikų, tame tarpe nuo vandens rizikos (poliso pirmame puslapyje matyti pažymėta rizika). Numatyta išskaita – 289 Eur; naudos gavėjas – AB DNB bankas. Pagal atsakovo ERGO Insurance SE Taisyklių 16, 16.1, 16.1.2. punktus, įvykis pripažįstamas draudžiamuoju ir draudimo išmoka už apdrausto turto staigų ir netikėtą sunaikinimą ar sugadinimą dėl vandens išmokama, jei įvykis patenka į Taisyklių 16.1.2.1-16.1.2.5 punktuose numatytus atvejus, t. y. dėl staigaus ir netikėto vandens ar garų išsiveržimo ne pagal paskirtį dėl vamzdžių ar kitų su jų sistema stacionariai sujungtų įrengimų trūkimo ar sprogimo (16.1.2.1 punktas); šalčio (įskaitant papildomas išlaidas ir atlaidinimą) vonioms, praustuvams, klozetams, vandens maišytuvams, šildymo katilams, šildymo įrenginiams, boileriams, analogiškiems šildymo karštu vandeniu ar garu įrenginiams, taip pat gesinimo ir drėkinimo sistemų įrenginiams (16.1.2.2. punktas); vandentiekio, kanalizacijos, kondicionavimo, šildymo karštu vandeniu ar garu vamzdžių pastato išorėje trūkimo ar jų užšalimo (įskaitant visas papildomas išlaidas ir atlaidinimą), jei šie vamzdynai yra apdraustame sklype ir naudojami apdraustam pastatui (arba pastatui kur apdraudžiamas kilnojamasis turtas) eksploatuoti (16.1.2.3 punktas); vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų (16.1.2.4 punktas); vandens ištekėjimo iš sprinklerinės sistemos, tai yra vandens išsiveržimas iš sprinklerinės sistemos ne pagal tos sistemos paskirtį nesant gaisro (16.1.2.5 punktas). Teismas sprendė, jog Tomografui žala padaryta dėl vandens užliejimo per patalpų lubas, kas tikėtinai susiję su Taisyklių 16.1.2.1-16.1.2.5 punktuose numatytais atvejais, o ne su kitais veiksniais. Teismas pažymėjo, kad konkrečios aplinkybės neįvardinimas neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės, nes kaip rūpestingas draudikas jis privalėjo išsiaiškinti konkrečią užliejimo priežastį (CK 1.5, 6.38, 6.193 straipsniai). Teismo vertinimu, byloje nėra įrodytos aplinkybės, atleidžiančios atsakovą ERGO Insurance SE nuo prievolės mokėti draudimo išmoką ar mažinti draudimo išmokos dydį (CK 6.993, 6.1010, 6.1012-6.1014 straipsniai), išskyrus mažinti išmoką išskaita. Nagrinėjamu atveju atėmus išskaitą draudimo išmoka sudaro 30545,71 Eur (30 834,71 Eur – 289 Eur). Taip pat teismas konstatavo, jog patenkinus ieškovo reikalavimus atsakovo ERGO Insurance SE atžvilgiu, nėra pagrindo tenkinti kitus alternatyvius reikalavimus (pagal ieškinio pagrindą ir dalyką) kitų atsakovų atžvilgiu, todėl pastarieji reikalavimai atmestini.
6. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nurodė, jog ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ERGO Insurance SE priteistina ieškovui 594 Eur bylinėjimosi išlaidų: 250 Eur advokato pagalbai, nes 150 Eur sudaro už pagrįstos pretenzijos šiam atsakovui parengimą (kita 200 Eur suma mokėta už pretenzijos parengimą kitam draudikui, kurio atžvilgiu ieškinys netenkintas) ir 100 Eur už ieškinio parengimą – tai ½ dalis už sumokėtą 200 Eur sumą (½ dalis – protingas ir teisingas santykis, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų apimtis ir jų pagrįstumą), 344 Eur žyminio mokesčio - tai ½ dalis viso sumokėto žyminio mokesčio, nes netenkinti ir kiti alternatyvūs reikalavimai. Teismas nurodė, jog atmetus ieškinio reikalavimą poliklinikos atžvilgiu, priteistina pastarajai iš ieškovo 2000 Eur suma advokato pagalbai – tai pakankama ir protingo dydžio suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, argumentų pagrįstumą (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas UAB „DG ir Ko“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kurioje iš ieškovo priteista atsakovui VšĮ Kauno miesto poliklinikai 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo nuomone, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad ieškinys tenkinamas iš dalies ir nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovo – poliklinikos naudai 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apelianto teigimu, ginčas tarp šalių kilo dėl neišmokėtos 30834,71 Eur draudimo išmokos dalies. Teismas priteisė 30 545,71 Eur dydžio draudimo išmoką iš ieškovo prašomos priteisti sumos atėmęs 289 Eur išskaitą. Taigi, iš esmės ieškinys buvo tenkintas visa apimtimi. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kaip išspręstas klausimas dėl materialiųjų ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje instancijoje. Remiantis tiek CPK 93 straipsnio 1 dalimi, tiek CPK 98 straipsnio 1 dalimi, kuriose yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai visas bylinėjimosi išlaidas. Pralaimėjusia šalimi laikoma ta šalis, dėl kurios priimtas nepalankus, jos teises ir interesus varžantis teismo sprendimas. Nors teismas draudimo išmoką priteisė tiesiogiai iš ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, tačiau teismo sprendimas neabejotinai sukels teisines pasekmes ir atsakovui VšĮ Kauno miesto poliklinikai, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Taigi darytina išvada, jog tiek ERGO Insurance SE, tiek ir VšĮ Kauno miesto poliklinika bylą pralaimėjo. Tuo tarpu ieškovės negalima laikyti pralaimėjusia šalimi, kadangi skundžiamu teismo sprendimu nebuvo priimtas nepalankus teismo sprendimas ieškovės atžvilgiu. Priešingai, ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš esmės. Todėl būtent atsakovai, t. y. ERGO Insurance SE ir VšĮ Kauno miesto poliklinika, yra laikomi pralaimėjusiomis procesą šalimis CPK 93 str. prasme.
Atsiliepimas
8. Atsakovas VšĮ Kauno miesto poliklinika atsiliepimu prašo atmesti ieškovės UAB „DG ir Ko“ apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovo UAB „DG ir Ko“ atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad šiuo atveju ieškovas reiškė alternatyvius reikalavimus iš viso trims atsakovams. Poliklinikos atžvilgiu ieškinys kaip nepagrįstas pilna apimtimi atmestas ir ieškovas apeliaciniu skundu to netgi neginčija. Taigi poliklinikos atžvilgiu pareikštą materialinį reikalavimą teismas išsprendė – jį atmetė, todėl poliklinika laikytina teisminį ginčą laimėjusia šalimi. Atitinkamai, egzistuoja teisinis pagrindas iš nepagrįstą reikalavimą pareiškusio ieškovo priteisti poliklinikai patirtų bylinėjimosi išlaidų (kurias sąlygojo būtent ieškovo veiksmai reiškiant poliklinikai nepagrįstus reikalavimus) atlyginimą. Priešingu atveju būtų paneigiamas CPK 93 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas, t. y. „pralaimėjęs moka“ taisyklė. Esamu atveju ieškovas galėjo pasirinkti vieną atsakovą, kurio atžvilgiu ieškinys buvo patenkintas, t. y. ERGO Insurance SE. Juo labiau, kad ieškovas turėjo galimybę pasirinkti ne tik atsakovų skaičių, bet ir kokiu procesiniu statusu šiame teisminiame ginče dalyvaus poliklinika – atsakovu ar trečiuoju asmeniu. Visgi, ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, pasirinko pareikšti reikalavimus ne tik ERGO Insurance SE, tačiau ir poliklinikai bei ADB „Gjensidige“, sąlygodamas šių atsakovų išlaidas teisminio ginčo nagrinėjimui. Laisva valia pasirinkdamas būtent tokiu būdu ginti savo pažeistas teises ieškovas kartu prisiėmė riziką, kad ieškinys gali būti tenkintas tik vieno iš atsakovų atžvilgiu, o tokiu atveju kiti atsakovai bus laikomi bylą laimėjusiomis šalimis, turinčiomis teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taigi, apeliaciniu skundu ginčijama sprendimo dalis yra ne kas kita, kaip kad paties ieškovo priimtų sprendimų (valios) rezultatas. Atsakovas pažymi ir tai, kad analogiška situacija (poliklinikos patirtų išlaidų priteisimas iš ieškovo) būtų kilusi tuo atveju, jeigu ieškovo reikalavimai būtų pareikšti ne trims atsakovams vienoje byloje (kaip kad šiuo atveju), o atskirai kiekvienam iš atsakovų trijose bylose. Vien tai, jog ieškovas pasirinko reikšti kelis nepagrįstus alternatyvius reikalavimus keliems atsakovams vienoje byloje, neturėtų sąlygoti situacijos, kuomet ieškovas išvengia įstatyme įtvirtintos pareigos atlyginti ginčą laimėjusios šalies patirtas išlaidas. Kitaip tariant, alternatyvių reikalavimų pareiškimas neturėtų paneigti CPK 93 str. įtvirtinto teisinio reguliavimo bei sudaryti pagrindo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis atsakovais vienoje byloje patraukiant visus įmanomus (įsivaizduojamai galimus) atitinkamo teisinio santykio dalyvius. Be to, poliklinikos vertinimu, visiškai nepagrįsti ieškovės samprotavimai, kad poliklinika laikoma bylą pralaimėjusia šalimi ir todėl neva neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė poliklinikai pareikštą ieškinio reikalavimą, taigi, priėmė poliklinikai palankų procesinį sprendimą. Teismo sprendimu pripažinus, jog, priešingai nei dėstė ieškovas, poliklinika nėra atsakinga už ieškovo patirtą žalą, poliklinika laikytina šį teisminį ginčą laimėjusia šalimi. Atitinkamai, poliklinika turi teisę į ginantis nuo nepagrįsto ieškovo reikalavimo patirtų išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu ieškovo samprotavimai dėl galimo ERGO Insurance SE reikalavimo nukreipimo į polikliniką yra deklaratyvaus pobūdžio bei hipotetiniai. Šiuo atveju ERGO Insurance SE jokių reikalavimų poliklinikai nėra pareiškusi, o jeigu tokie reikalavimai ir būtų pareikšti, jų išsprendimo forma bei rezultatas niekaip nepriklauso nuo ieškovo valios ar veiksmų. Negana to, ERGO Insurance SE bei poliklinikos tarpusavio santykiai nesudaro šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyko. Galiausia, poliklinika yra apsidraudusi (ADB „Gjensidige“), tad, tikėtina, netgi nebūtų ginčo dalyviu ERGO Insurance SE pareiškus atitinkamus reikalavimus šios civilinės bylos pagrindu. Iš visa to akivaizdu, jog ieškovo samprotavimai dėl poliklinikos traktavimo šią civilinę bylą pralaimėjusia šalimi yra akivaizdžiai nepagrįsti ir negali būti pagrindu skirstyti bylinėjimosi išlaidas kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
9. Atsakovas Ergo Insurance SE atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad ieškovas ieškinyje reiškė alternatyvius reikalavimus ir bet kurio iš pareikštų reikalavimų tenkinimas reiškė bylos išsprendimą iš esmės. Atsakovo vertinimu, ieškovas, pasirinkęs atitinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą, turi prisiimti ir su šiuo būdu susijusias pasekmes.
10. Atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
11. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
12. Nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „DG ir Ko“ skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
13. Apeliantas teigia, kad nepaisant to, jog ieškinys atsakovo VšĮ Kauno miesto poliklinikos atžvilgiu yra atmestas, teismo sprendimas dėl ginčo esmės nėra palankus šiam atsakovui, ir todėl teismas neturėjo priteisti poliklinikai bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo.
14. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apelianto argumentais. Pastebėtina, kad ieškovas šioje byloje buvo pareiškęs vieną ieškinio reikalavimą, grindžiamą trimis savarankiškais pagrindais, dėl kurių šis reikalavimas galėjo būti tenkintas priteisiant ieškinio sumą iš trijų skirtingų atsakovų.
15. Pagal tokį pareikštą ieškinį VšĮ Kauno miesto poliklinikos dalyvavimas šiame procese yra pagrįstas keliais savarankiškais materialiniais ir procesiniais pagrindais, kurie lemia tai, jog poliklinika šiame procese dalyvavo ir kaip atsakovas ir kaip trečiasis asmuo, nepaisant to, kad trečiuoju asmeniu formaliai nebuvo įvardinta.
16. Visų pirma, apeliantas pagrįstai teigia, kad VšĮ Kauno miesto poliklinika šiame procese dalyvavo kaip valdytojas patalpų, dėl kurių trūkumo apdraustam turtui buvo padaryta žala. Kitaip tariant, VšĮ Kauno miesto poliklinika buvo pagrįstai įtraukta į bylą ir faktiškai dalyvavo procese kaip trečiasis asmuo, sprendžiant byloje dėl ieškovo pareikšto reikalavimo atsakovui ERGO Insurance SE. Iš VšĮ Kauno miesto poliklinikos atsiliepime į ieškinį suformuluotos pozicijos yra aišku, kad, sprendžiant dėl atsakovui ERGO Insuranse SE pareikšto reikalavimo, poliklinika veikė būtent šio atsakovo pusėje, t. y. ginčijo draudiminį įvykį ir apskritai neigė vandens pratekėjimą, kaip draudžiamojo įvykio pagrindą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė priešingai, t. y. konstatavo, jog Tomografo įranga sugedo dėl vandens pratekėjimo nuo patalpų lubų (kondicionieriaus). Taigi kaip teisingai teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu nėra palankus VšĮ Kauno miesto poliklinikai ir dėl tokios procesinės pozicijos ji negali reikalauti iš ieškovo atlygini patirtų bylinėjimosi išlaidų.
17. Kita vertus, VšĮ Kauno miesto poliklinika dalyvavo šioje byloje ir kaip atsakovas dėl jam pareikšto alternatyvaus ieškinio reikalavimo, grindžiamo savarankišku pagrindu, t. y. dėl žalos, atsiradusios iš sutartinių įsipareigojimų (jungtinės veiklos) nevykdymo. Nors pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį alternatyviu pagrindu ir priteisdamas reikalaujamą sumą iš atsakovo ERGO Insurance SE, konkrečiai nepasisakė dėl VšĮ Kauno miesto poliklinikai pareikšto ieškinio pagrindo pagrįstumo, tačiau ieškinį šio atsakovo atžvilgiu visiškai atmetė ir toks teismo sprendimas neabejotinai yra palankus VšĮ Kauno miesto poliklinikai.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirstant bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgi į paminėtus VšĮ Kauno miesto poliklinikos procesinės padėties ypatumus ir priteisti iš ieškovo tik tas bylinėjimosi išlaidas, kurias poliklinika patyrė veikdama kaip atsakovas, o kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias poliklinika patyrė veikdama kaip trečiasis asmuo atsakovo pusėje, – atmesti.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra galimybės tiksliai atskirti, kurias išlaidas VšĮ Kauno miesto poliklinika patyrė kaip trečiasis asmuo, dalyvaudamas atsakovo ERGO Insurance SE pusėje, o kurias – kaip atsakovas, gindamasis nuo jam pareikšto ieškinio, todėl vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, spręstina, jog VšĮ Kauno miesto poliklinikai iš ieškovo turi būti priteista pusė jos patirtų išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeičiama, sumažinant VšĮ Kauno miesto poliklinikai iš ieškovo priteistas 2000 Eur dydžio išlaidas iki 1000 Eur.
20. Apeliacinis skundas yra patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. proporcingai apeliacinėje instancijoje atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
21. Ieškovas, o taip pat atsakovai ERGO Insurance SE ir ADB „Gjensidige“, nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinėje instancijoje.
22. Atsakovas VšĮ Kauno miesto poliklinika prašo priteisti išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kurias pagal pateiktus įrodymus sudaro 556,60 Eur (e. bylos t. 4, b. l. 71-72, 74). Kitas atsakovo nurodytas išlaidas – 72,60 Eur (e. bylos t. 4, b. l. 70) teismas vertina kaip nesusijusias su apeliacija, nes tokias paslaugas (susipažinimas su teismo sprendimu) advokatas atsakovui yra suteikęs iki apeliacinio skundo gavimo. Atsižvelgiant į atmestą apeliacinio skundo dalį (1/2), atsakovui iš apelianto priteisiama 278,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
23. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.), ar kitų pagrindų, dėl kurių reikėtų viršyti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
UAB „DG ir Ko“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kurioje atsakovui VšĮ Kauno miesto poliklinikai iš ieškovo UAB „DG ir Ko“ priteista 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti sumažinant priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1000 Eur. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui VšĮ Kauno miesto poliklinikai, juridinio asmens kodas 135042394, iš ieškovo UAB „DG ir Ko“, juridinio asmens kodas 300602700, 278,30 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus, 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.