Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1957-392/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-06-05Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-11-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-05
Bylos Nr.
e2S-1957-392/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11880-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „DG ir Ko“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1957-392/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11880-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria išspręstas ieškinio priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DG ir Ko“ kreipėsi į teismą prašydama

1) pripažinti atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą dėl 2016 m. gruodžio 13 d. įvykio pripažinimo nedraudiminiu ir atsisakymo ieškovei išmokėti draudimo išmokos dalį nepagrįstu ir priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo neišmokėtos draudimo išmokos dalį – 30 834,71 Eur;

2) tuo atveju, jei teismas netenkintų ieškovės 1 prašymo, pripažinti atsakovės ADB „Gjensidige“ 2017 m. lapkričio 24 d. atsisakymą išmokėti ieškovės naudai likusią draudimo išmoką nepagrįstu ir priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 30 834,71 Eur neišmokėtos draudimo išmokos dalį;

3) tuo atveju, jei teismas nepripažintų 2016 m. gruodžio 13 d. įvykį draudiminiu, priteisti UAB „DG ir Ko“ naudai 30 834,71 Eur žalą iš atsakovės VšĮ Kauno miesto poliklinikos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Išaiškino, jog ieškovė ieškinį turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui. Grąžino ieškovei 688 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. balandžio 17 d.Teismas, įvertinęs ieškinio turinį, sprendė, kad ieškovė reiškia iš esmės tris savarankiškus reikalavimus atskiriems atsakovams skirtingais pagrindais, t. y. pirmieji du kildinami iš atskirų draudimo sutarčių, trečias – iš delikto, susijusio su žalos padarymu VšĮ Kauno miesto poliklinikos patalpose. Teismo nuomone, formuojami reikalavimai negali būti nei išvestiniai, nei alternatyvūs, kiekvienas iš jų gali būti nagrinėjamas atskirai. Be to kiekvienas jų yra turtinio pobūdžio, nes reiškiami kiekvienam atsakovui atskiri piniginiai reikalavimai, todėl bendra ieškinio suma laikytina – 92 504,13 Eur. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes ieškinio suma didesnė nei keturiasdešimt tūkstančių eurų ir atsisakė jį priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė (apeliantė) UAB „DG ir Ko“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. perduoti ieškinio priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:Apeliantė nurodė, jog kreipėsi į teismą dėl jos patirtos žalos atlyginimo. Žalą ieškovė įvertino 30 834,71 Eur suma, bet ne 92 504,13 Eur, kaip nurodė teismas. Todėl ieškinys yra teismingas apylinkės teismui.Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog ji reiškė tris savarankiškus reikalavimus, kurie nėra nei išvestiniai, nei alternatyvūs. Nurodo, jog ieškovė dėl jai padarytos 30 834,71 Eur žalos atlyginimo yra pareiškusi tris alternatyvius reikalavimus. Bet kurio iš jų patenkinimu būtų apginta ieškovės pažeista teisė. Alternatyvaus reikalavimo pareiškimas reiškia tai, kad vienos alternatyvos pritaikymas teismo sprendimu pašalina kitos alternatyvos taikymą, tuo tarpu esant savarankiškiems reikalavimams, ieškovė turi galimybę pasinaudoti kiekvienu jos prašomu teisminės gynybos būdu. Kaip matyti iš ieškovės suformuluotų reikalavimų, alternatyvių reikalavimų nagrinėjamoje byloje pareiškimas yra pagrįstas ir vienas kito nepaneigia.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ginčijama nutartis yra nepagrįsta, nes priimta pažeidžiant procesines teisės normas bylų teismingumo klausimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė reiškia iš esmės tris savarankiškus reikalavimus atskiriems atsakovams skirtingais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka. Pažymėtina, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009).Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė dėl jai padarytos 30 834,71 Eur žalos atlyginimo pareiškė tris alternatyvius reikalavimus. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 30 834,71 Eur neišmokėtos draudimo išmokos dalį, ir tik netenkinus šio reikalavimo, prašo priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 30 834,71 Eur neišmokėtos draudimo išmokos dalį, o jei minėti reikalavimai nebus patenkinti, tada ieškovė prašo priteisti 30 834,71 Eur žalą iš atsakovės VšĮ Kauno miesto poliklinikos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio suma yra 92 504,13 Eur nepagrįsta, nes apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patirta žala sudaro 30 834,71 Eur. Tai reiškia, jog ieškovės ieškinys teismingas apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesines teismingumą reguliuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG ir Ko“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas Virginijus Kairevičius