Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja E. Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24688-2016-0

2017 m. sausio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. Š. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, šią bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

Šiuo nuosprendžiu nuteista ir A. U., tačiau nuosprendis dėl jos neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 25 d., apie 22.29 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iš namo laiptinės pagrobė E. Ž. priklausantį 200 Eur vertės dviratį „Alpran“.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti. Gynėjas paaiškino, jog dviratis grąžintas, o dėl dviračio vagystės didelių nepatogumų nukentėjusioji nepatyrė. Prokurorė nurodė, kad priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra pagrįsta, atitinka teisminę praktiką, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisdamas, neturtinės žalos atlyginimą, tai grindė apelianto sutikimu su civiliniu ieškiniu ir vien pačios nukentėjusiosios parodymais, jog ji patyrė nepatogumų – jai teko keletą kartų atsiprašyti iš darbo, jog stresą išgyveno tiek ji, tiek jos dukra, kuri naudojosi pagrobtu dviračiu, be to, dukrai nuraminti teko laikinai keisti gyvenamąją vietą, išvežti ją pas senelius, netekusi dviračio dukra liūdėjo. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsižvelgdama į tai, jog dviratis surastas ir grąžintas nukentėjusiajai praėjus 13 dienų po vagystės, daro išvadą, jog turtinius praradimus nukentėjusioji pajuto iš tiesų neilgai. Kita vertus, tai nereiškia, jog nusikaltimu neturtinė žala nukentėjusiajai apskritai nebuvo padaryta.

Bylos duomenys leidžia teigti, kad nukentėjusioji, žinodama, jog dviratis svarbus 7 metų amžiaus dukrai, dėl apie 150–200 Eur vertės dviračio vagystės patyrė objektyviai suprantamą psichologinį diskomfortą, o jos dukra nesaugumo, baimės jausmą. Tačiau apygardos teismas, remdamasis nurodytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, vadovaudamasis bendraisiais sąžiningumo, proporcingumo, teisingumo bei protingumo teisės principais, mano, jog šiuo atveju yra pagrindas priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumos dydį sumažinti.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog iki vagystės dviratis stovėjo toje pačioje vietoje apie 5 dienas, taigi visą šį laiką nei jai, nei jos dukrai dviratis nebuvo reikalingas naudotis. Tai akivaizdžiai sumenkina nukentėjusiosios argumentų dėl naudojimosi dviračiu reikalingumo teisinę reikšmę bei leidžia kaip pernelyg deklaratyvius vertinti ir kitus nukentėjusiosios teiginius dėl patirto nepatogumo, streso. Be to, minėta, jog kilęs turtinis praradimas buvo trumpalaikis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl apygardos teismas konstatuoja, kad priteistos 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos sumažinimas iki 50 Eur atitiktų protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą psichologinį diskomfortą, nepatogumus ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusio asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, neanalizuodamas ir nevertindamas, o formaliai perrašęs nukentėjusiosios teiginių apie jai padarytą neturtinę žalą turinį, neatskleidė šio teisinio instituto taikymo pagrindų. Vien tai, jog apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė sutinkantis su civiliniu ieškiniu ar kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, savaime nereiškia, jog teismas neturėjo gilintis, nagrinėti ir atskleisti faktinius ir teisinius neturtinės žalos atlyginimo priteisimo aspektus.

Dėl proceso išlaidų

Klaipėdos apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistojo T. Š. priteisti valstybei 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Prašymas vertinamas kaip juridiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vadinasi, gynėjo dalyvavimas, nepriklausomai nuo nuteisto apelianto valios, apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį pakeisti.

Iš kaltinamojo T. Š. priteistą nukentėjusiajai E. Ž. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 50 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 34,74 Eur išlaidų priteisimo valstybei iš nuteistojo T. Š. už teisinės pagalbos teikimą atmesti.