Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Remeikos ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant nuteistajai J. V., jos gynėjui advokatui Ričardui Lilui, nukentėjusiosios Ž. M. atstovui advokatui Vaidui Jurčikoniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš J. V. nukentėjusiajai Ž. M. priteista 700 litų jos turėtų išlaidų advokato, atstovavusio ją teisme, darbui apmokėti. Ž. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai ir priteista jai iš J. V. 1000 litų, ieškinys dalyje dėl 4000 litų atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. už tai, jog, naudodamasi savo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2012 metų spalio 22 d. 15 val. 4 min. pateikė į čilinuomonių tinklą tikrovės neatitinkančią informaciją apie Ž. M. su tokiu tekstu: ,,Sveiki, noriu palikti savo nuonone apie Jusu imoneje dirbanti darbuotoja, tai Ž. M., Ji dirba (duomenys neskelbtini), kiek man zinoma virtuveje, noriu jus informuoti kad atidziau tikrintumet savo darbuotoju sveikatos bukle, kadandi sidarbuotoja dirba virtuveje noriu jus informuoti jog ji serga venerine liga, tad nemanau, kad toks zmogus gali ruosti valgi lankytojams. Jeigu ir toliau si mergina dirbs jusu restorane as tikrai asmeniskai kreipsiuosi i tam tikras instancijas kad butu atlikta sios merginos dirbancios jusu restorano virtuveje sveikatos patikrinimas, kadangi tai tikrai neisgalvota istorija ir yra ne vienas asmuo nuo jos uzsikretes.As esu Jusu restoranu tinklo lankytoja, bet tikrai nenoreciau jog toks zmogus man ruostu maisto, tad esu isitikinusi jog imsites visu reikiamu priemoniu kad tokie asmenys nedirbtu ir negadintu puikaus Jusu restorano vardo. Su pagarba (duomenys neskelbtini)“.

Apeliaciniu skundu nuteistoji J. V. prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodė, jog siųstame elektroniniame laiške ji nepaskleidė melagingos informacijos, o pateikė jai žinomą informaciją, kurią patvirtino nukentėjusiosios sesuo, kuri paliudijo, kad nukentėjusioji vedė amoralų gyvenimo būdą, girtavo, nuviliojo nuteistosios vyrą.

Nuteistosios nuomone, nukentėjusioji Ž. M. pateikė klaidingą informaciją, kad nuteistosios paliktą nuomonę „Čili nuomonių“ centre galėjo perskaityti jos bendradarbiai, kadangi nuomones gali perskaityti tik atsakingi asmenys, todėl atsiųstą nuomonę parskaitė tik vadovybė ir informavo Ž. M. tiesioginį viršininką, kuris ir paviešino šią informaciją kitiems bendradarbiams. Teismas neiškvietė tiesioginę Ž. M. vadovę, kuri galėjo paaiškinti ar buvo paskleistos Ž. M. kompromituojančios žinios, ar nukentėjusioji dėl to turėjo išgyvenimų, nepatogumų, ar bendradarbiai tyčiojosi. Dėl šių aplinkybių, nuteistosios nuomone, nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiosios atstovo prašymą nuteistosios skundą atmesti bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistosios J. V. apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant J. V. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistosios nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino ją kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir paskyrė teisingą bausmę bei tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šios veikos objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Būtinas veikos objektyvusis požymis yra tas, kad paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. T. y. šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją. Taigi, svarbu tai, kad kaltininkas suvoktų jo skleidžiamos informacijos neatitikimą tikrovei ir norėtų taip veikti.

Byloje nustatyta, kad nuteistoji J. V. paskleidė žinią apie nukentėjusiosios ligą ir tai, kad nuo jos užsikrėtė kiti asmenys, kuri buvo patalpinta į nukentėjusiosios darbovietės nuomonių portalą 2012-10-22. Abejonių, kad žinutė buvo pasiųsta ne tiesiogiai nukentėjusiajai, bet patalpinta į bendrovės nuomonių portalą, kur šią žinutę galėjo paskaityti bendrovės darbuotojai, abejonių nėra. Apie žinutės turinį sužinojo bendrovės vadovai Vilniuje, darbdavio atstovė Alytuje, kuri liepė nukentėjusiajai, siekiant patikrinti žinutėje skelbiamą informaciją, tikrintis savo sveikatą. todėl, tokios žinios patalpinimas į nuomonių portalą ir jos transliavimas ne konkrečiam asmeniui, o daugeliui žmonių pagrįstai nagrinėjamu atveju pripažintas kaip šmeižikiškų žinių skleidimas.

Apeliantė neneigia atlikusi šiuos veiksmus – parašiusi žinutę į nuomonių puslapį, tačiau, teigdama, jog ji nepaskleidė melagingos informacijos, o pateikė jai žinomą informaciją, ginčija esant šmeižimo sudėtį jos veiksmuose. Tuo tarpu teisėjų kolegija su šiuo nuteistosios pateiktu subjektyviu sau palankiu vertinimu nesutinka bei visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje atliktu įrodymų visumos vertinimu ir nors teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, tačiau įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių bei turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų, antraip bus pažeistos kito asmens teisės ir laisvės, ginamos įstatymo, ir kils atsakomybės klausimas.

Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuteistoji J. V., parašydama ir išsiųsdama nurodyto turinio teiginius, paskleidė informaciją, o ne pateikė jai žinomą informaciją, kaip teigia skunde pati apeliantė. Nuteistoji ne asmuo turintis galimybę susipažinti su nukentėjusios asmens sveikatos duomenimis arba bent jau asmuo išmanantis mediciną, tačiau jos pateiktoji informacija buvo konstatuojamojo pobūdžio, o duomenys pateikti kaip objektyviai egzistuojantys. Tekstas, kuriame paskelbta itin negatyvi žinia apie nukentėjusiąją, suformuluotas kaip kategoriškas teiginys, nekeliantis juos paskelbusiam asmeniui abejonių. Pateikdama klaidingus faktus apie nukentėjusiąją, nuteistoji iš esmės buvo vedama keršto paskatų, kaip pati ir nurodė, Ž. M. nuviliojo jos vyrą, todėl žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją nuteistoji paskleidė tyčia, neturėdama jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, nes ir duomenų, patvirtinančių J. V. nurodytas aplinkybes byloje nėra.

Atsižvelgiant į visą tai daroma išvada, kad J. V. tyčia skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, suvokdama, kad tokios žinios pažemins ir paniekins Ž. M. kaip asmenį, nes šių tikslų ir buvo siekiama. Įvertinęs tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog J. V. veikė tiesiogine tyčia.

Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistosios skundo argumentas, kad ne ji paviešino jos pateiktą nuomonę, o jos tiesioginis viršininkas, nes, iš bylos medžiagos taip pat akivaizdu, kad nuteistoji šią informaciją ir nusiuntė nukentėjusios tiesioginiam viršininkui, kadangi kompromituojanti informacija buvo paskleista, žinutę nusiunčiant, kaip nurodė pati nuteistoji „atsakingiems asmenims“.

Teisėjų kolegijos nuomone, J. V. kaltė yra visiškai įrodyta, o veika, pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., bausmė skirta tinkama bei teisingai nustatyta neturtinės žalos piniginė kompensacija, kuri atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija taip pat išsprendžia nukentėjusiosios atstovo prašymą priteisti išlaidas už advokato pagalbą apeliaciniame procese. Įvertinus šios bylos medžiagos apimtį, atsižvelgus į tai, jog apeliacinio proceso trukmė nebuvo trumpa dėl sprendžiamų klausimų (vyko taip pat procesas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atstatymo), teisėjų kolegija daro išvadą, kad advokato V. Jurčikonio prašoma priteisti 600 Lt suma yra teisinga, todėl nukentėjusiosios patirtos išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistosios J. V. nukentėjusiajai Ž. M. 600 Lt (šešis šimtus litų) proceso išlaidų.