Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-360-962/2020 pagal ieškovų G. S.-K. ir T. A. K. ieškinį atsakovui K. K. dėl iškeldinimo iš patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. 2020 m. rugsėjo 8 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas V. M. nurodė, kad bylos dėl ginčo patalpos tarp šalių truko tris metus, iš atsakovo pusės procesas buvo vilkinamas, bei atsisakė ieškinio reikalavimo dėl iškeldinimo, nes jis įvykdytas, palaikė prašymą priteisti atstovavimo išlaidas – 1 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo priimtas ieškovų atsisakymas nuo ieškinio, nutraukta civilinė byla ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ieškovų atstovavimo

16. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl atsakovo prašyme ieškinį palikti nenagrinėtu nurodytų aplinkybių, jog ieškinys buvo paduotas asmens, neturinčio teisės tokį ieškinį paduoti. Apeliantas nurodo, kad teisinių paslaugų sutartį su advokatu V. M. 2016 m. sudarė Z. S., kuri ieškovų interesais veikė pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. įgaliojimą. Pagal šį įgaliojimą ieškovai nesuteikė Z. S. įgaliojimų jų vardu sudaryti teisines sutartis ir juos atstovauti teismuose. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais sutikti negali.

17. CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui (CPK 57 straipsnio 2 dalis). Advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu (CPK 57 straipsnio 3 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. įgaliojimu be kitų įgaliojime nurodytų veiksmų atlikimo ieškovai taip pat įgaliojo Z. S. ieškovų vardu atstovauti juos tvarkant ieškovų turto reikalus Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ar organizacijose, pateikti ir gauti / atsiimti visus reikalingus dokumentus, pasirašyti jų vardu prašymus, pareiškimus, sutikimus, kitus reikalingus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis CPK 56 straipsniu, kuriame nustatyti asmenys, galintys būti teisme atstovais pagal pavedimą, įgaliotoji Z. S., gindama G. S.-K. ir T. A. K. su jų nekilnojamuoju turtu susijusias pažeistas teises, negalėjo savarankiškai kreiptis į teismą, 2015 m. rugpjūčio 31 d. įgaliojimo pagrindu 2016 m. birželio 6 d. su advokatu V. M. buvo sudaryta atstovavimo sutartis.

19. 2019 m. rugpjūčio 27 d. teismui pateiktas ieškovų G. S.-K. ir T. A. K. ieškinys dėl iškeldinimo iš patalpos / patalpos atlaisvinimo yra pasirašytos advokato V. M.. Su ieškiniu pateikta – 2015 m. rugpjūčio 31 d. Kauno miesto 24-ajame notaro biure notariškai patvirtintas įgaliojimas ir 2016 m. birželio 6 d. atstovavimo sutartis, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, kad atmeta atsakovo atstovės teiginius dėl to, jog ieškinys paduotas asmens, neturinčio tam teisės, ir turėtų būti paliktas nenagrinėtas, nes byloje pateiktas 2015 m. rugpjūčio 31 d. notarine tvarka patvirtintas ieškovų įgaliojimas Z. S., be kita ko, suteikė Z. S. teisę sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu dėl teisinės pagalbos. Taigi, atsižvelgus į byloje esančius duomenis, į tai, kad atstovavimo faktą patvirtinantys įrodymai yra į bylą pateikti, ieškovų atstovai veikė jiems suteiktų įgaliojimų apimtyje, nėra pagrindo teigti, kad ieškovų įgaliotos atstovės įgalinimai netinkamai įforminti ir kad pirmosios instancijos teismas turėjo prašymą palikti nenagrinėtą, ar kad nepasisakė dėl to, jog ieškinys buvo paduotas asmens, neturinčio tam teisės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydžio ir pagrįstumo

20. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

21. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

22. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovai atsisakė ieškinio dėl iškeldinimo iš patalpos / patalpos atlaisvinimo, pareikšto atsakovui K. K., ir civilinė byla buvo nutraukta. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pirmosios instancijos teisme ieškovai patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas (500 Eur už ieškinio parengimą, atstovavimą, 500 Eur už dubliko parengimą), šias išlaidas ieškovai prašė priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes ir aplinkybėms pagrįsti pateiktus įrodymus, bei nustatęs, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, jog, 2019 m. birželio 4 d. įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškovams buvo atidalinta ir nuosavybės teise priteista ginčo patalpa, jis būtų kreipęsis į ieškovus su prašymu pratęsti išsikėlimo terminą, laikė, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreipdamiesi į teismą su reikalavimu iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpos, ieškovai tinkamai pasinaudojo įstatyme numatyta teise kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista jų nuosavybės teisė, ir ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.

24. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos nesutinka, nurodydamas, jog ieškovai, žinodami, kad atsakovui priteista patalpa nėra pritaikyta naudoti pagal paskirtį, nesielgė bendraturčio atžvilgiu teisingai, todėl teismas privalėjo tokį jų elgesį vertinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste, ir dėl tos priežasties teismas neturėjo spręsti ir ieškovų patirtų išlaidų, susijusių su atstovo V. M. teiktomis paslaugomis klausimo, bei papildomai nurodė, kad, atsakovo vertinimu, dalis bylinėjimosi išlaidų buvo patirtos dar iki bylos iškėlimo dienos – 2019 m. rugpjūčio 9 d.

25. Remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovų procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

26. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Ieškovai, gindami savo pažeistas teises, siekė iškeldinti atsakovą iš 2019 m. vasario 4 d. priimtu ir 2019 m. birželio 4 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu jiems atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpos šią patalpą priteisiant nuosavybėn ieškovams, o atsakovui – ieškovams nuosavybės teise priklausančią kitą patalpą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovai 2019 m. birželio 13 d. pirmiausiai kreipėsi į atsakovą per jo įgaliotą atstovę su raginimu atlaisvinti ieškovams priteistą patalpą, tačiau atsakovui minėtos patalpos neatlaisvinus, 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucija priimtas 2019 m. rugpjūčio 29 d. Minėta patalpa atlaisvinta 2020 m. kovo 18 d. ir tai patvirtina į bylą pateiktas šios patalpos perdavimo–priėmimo aktas.

27. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovai siekė realaus savo teisių gynimo, o ne nepatogumų atsakovui sukėlimo. Byloje nėra duomenų ir teismas nenustatė, jog ieškovai, pateikdami ieškinį, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ar nevykdė savo procesinių pareigų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), buvo nesąžiningi, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius ieškovų piktnaudžiavimo, nėra pagrindo nepriteisti iš atsakovo ieškovų patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

28. Atsakovas taip pat nesutinka su dalimi bylinėjimosi išlaidų ir nurodo, kad jos buvo patirtos dar iki bylos iškėlimo dienos, t. y. sąskaita už teisines paslaugas (ieškinio parengimą teismui, atstovavimą teisme) išrašyta 2019 m. rugpjūčio 9 d., ieškinys teismui paduotas 2019 m. rugpjūčio 27 d., todėl spręstina, kad ne šis ieškinys buvo parengtas ir ne šioje byloje advokatas V. M. suteikė teisines paslaugas. Šis atsakovo teiginį pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes nuo sąskaitos už teisines paslaugas išrašymo (ir sąskaitos apmokėjimo) ir pateikimo teismui praėjo 18 dienų, dėl ko tikėtina, jog ieškovai teisinės pagalbos išlaidas patyrė būtent šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka, todėl plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

31. Ieškovai apeliacinės instancijos teisme turėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus – 2020 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2016/18, 2020 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 1038304.

32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

33. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.16. punkte numatytą dydį (0,4 x 1 381), todėl mažintinos iki maksimalios galimos priteisti 552,40 Eur sumos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams G. S.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 276,20 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų kiekvienam.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.