- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- A-2000-575/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03099-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- R. O.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. O. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 10-TE-1455 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai R. O.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 3-iojo būrio vyriausiuoju patruliu. Jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 18 ir 41 punktų reikalavimų pažeidimą. Įsakymas grindžiamas Vilniaus AVPK 2018 m. liepos 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-IS-78 „Dėl Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. O. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodoma, jog jis atsisakė vykti į budėtojo nurodytą įvykį, nors turėjo vykdyti pastarojo nurodymus.
2.2. Instrukcijos 18 punkte apibrėžta konkreti elgesio taisyklė, nustatanti patrulio vyresniajam pareigą nustatyti telemetrinės įrangos jungiklį į reikiamą padėtį, taip pat pranešti budėtojui apie tarnybos pradžią arba pasirinkti veiklos statusą prisijungus prie Policijos patrulių veiklos (toliau – ir PPV) modulio. Išvadoje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šios elgesio taisyklės pažeidimą. Budėtojo parodymus paneigia pokalbio tarp jo ir Vilniaus AVPK budėtojų dalies radijo ryšių stenograma, išdėstyta Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. A. 2018 m. liepos 12 d. tarnybiniame pranešime. Instrukcijos 18 punkto pažeidimas nepagrįstas jokiais neginčijamais įrodymais.
2.3. Išvadoje taip pat teigiama, jog pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 41 punktą. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo buvo nurodyta, jog pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą: 2018 m. gegužės 18 d. apie 13.47 val. gavęs Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūno nurodymą vykti į prekybos centrą „Rimi“, esantį Vilniuje, Gedimino pr. 9, kur apsauga sulaikė asmenį, įtariamą vagyste, radijo ryšiu atsikalbinėjo bei vengė reaguoti ir į įvykio vietą atvyko tik 14.45 val.
2.4. Iš pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodytų įtarimų matyti, kad jų formuluotė yra abstrakti, dėl ko pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimą dėl Instrukcijos 41 punkto pažeidimo. Tarnybinio patikrinimo metu buvo išplėstos tyrimo ribos, tačiau pareiškėjui nebuvo įteiktas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, atitinkamai jis negalėjo pateikti papildomo paaiškinimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 18 ir 41 punktų reikalavimus ir Įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, skunde išdėstyti argumentai yra pareiškėjo siekis išvengti tarnybinės atsakomybės.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjo teiginys, kad Instrukcijos 18 punkte įtvirtinta elgesio taisyklė siejama tik su PPV modulio valdymu neatitinka tikrovės. Šioje normoje iš esmės įtvirtintas ne PPV modulio valdymas, o patrulio, atvykusio į patruliavimo maršrutą, pavaldumas. PPV modulis yra tik elektroninė pajėgų valdymo priemonė, padedanti pajėgas valdančiam pareigūnui pajėgas valdyti efektyviai. Gaudamas nedviprasmiškus nurodymus ir vengdamas juos vykdyti pareiškėjas nevykdė privalomų pajėgas valdančio pareigūno nurodymų, pažeidė pavaldumo principą, įtvirtintą šioje teisės normoje.
3.3. Vilniaus AVPK PR 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. O. į įvykio vietą atvyko 14.46 val. Remiantis „google maps“ duomenimis, nuo Katedros aikštės nuvykti iki Gedimino pr. 9 užtrunka apie 4 minutes, tačiau, remdamasis VPVS duomenimis, atsakovas nustatė, jog gavęs nurodymą vykti nurodytu adresu pareiškėjas judėjo priešinga kryptimi, sąmoningai ir tikslingai vengė vykdyti nurodymą. Vengimą taip pat patvirtina ir radijo ryšio pokalbiai. Dėl pareiškėjo veiksmų buvo pažeistas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos strateginio plano 2017–2019 m. nustatytas reikalavimas į C kategorijos įvykius reaguoti per 1 valandą.
3.4. Vertinant pažeidimo formuluotę ir pareiškėjo veiksmų visumą, pranešime dėl tarnybinio nusižengimo išdėstyta formuluotė apima visus vilkinimo atvykti į įvykio vietą veiksmus, t. y. atsikalbinėjimą, vykimą aplinkiniu keliu, taip pat reagavimą į kitus pažeidimus vien tam, kad į pareiškėjui pavestą nuvykti įvykį būtų išsiųstas kitas ekipažas. Pareiškėjas neabejotinai turėjo suprasti žodžio „vilkinimas“ sąvoką ir vengimo vykti priemones, nes pats jas atliko, todėl jo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Pareiškėjas yra susipažinęs su Instrukcijos nuostatomis ir nuolat jomis vadovaujasi tarnyboje, todėl neabejotina, kad jam žinomi ir 41 punkto reikalavimai.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas iš Išvadoje nurodytų duomenų nustatė, jog 2018 m. gegužės 18 d. Vilniaus AVPK OVS 13.23 val. gavęs pranešimą, jog Vilniuje, Gedimino pr. 9, prekybos centre yra sulaikytas asmuo, įtariamas vagyste. Vilniaus AVPK OVS tyrėjas M. S. D. į šį įvykį 13.44 val. išsiuntė arčiausiai įvykio vietos buvusį pajėgos (duomenys neskelbtini) pareigūną – Vilniaus AVPK PR 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiąjį patrulį R. O. (pavienį patrulį). Pastarasis atsakė, kad dirba vienas ir žino ekipažą, kuriame dirba du pareigūnai. 13.46 val. OVS tyrėjui M. S. D. griežtai nurodžius R. O. vykti į prekybos centrą įforminti šio įvykio, 13.47 val. R. O. atžymėjo, kad jis vyksta į šį įvykį ir skambino savo būrio vadui J. T., prašydamas pastarojo išsiaiškinti su OVS pareigūnais, kodėl jis yra siunčiamas į pastarąjį įvykį. R. O., važiuodamas į įvykio vietą, klausė OVS pareigūnų, kas davė griežtą nurodymą jam, pavieniui patruliui, vykti į prekybos centrą. R. O., važiuodamas Pylimo g. 13.55 val., pamatė iš Klaipėdos g. į Pylimo g. įvažiuojantį automobilį „Škoda Fabia“, kurio vairuotojas kalbėjo telefonu, ir jį sustabdė. R. O. autotikros kanalu ir radijo ryšiu informavo Vilniaus AVPK OVS, jog į prekybos centrą, esantį Vilniuje, Gedimino pr. 9 nenuvažiavo, nes nustatė pažeidėją, kuriam rašys protokolą, bei paprašė atšaukti jį nuo pirminio iškvietimo. OVS pareigūnai nurodė R. O., surašius pažeidėjui protokolą, vykti į prekybos centrą. R. O., baigęs forminti KET pažeidimą, 14.42 val. išvažiavo ir 14.46 val. atvyko į prekybos centrą „Rimi“, kur pažeidėjai surašė protokolą ir priėmė nutarimą.
6. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad jis nevengė atvykti į įvykio vietą, tuo metu įformino protokolą dėl KET pažeidimo, atsakovas netinkamai įvertino aplinkybes ir nepagrįstai jam skyrė nuobaudą, teismas vadovavosi Statuto 32–34 straipsnių, Instrukcijos 18, 41 punkto nuostatomis.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 18 d. 14.21 val. surašė administracinių nusižengimų protokolą dėl KET pažeidimo, ir vėliau, 15.28 val., surašė administracinių nusižengimų protokolą dėl gauto pranešimo prekybos centre.
8. Teismas, vertindamas pareiškėjui inkriminuoti Instrukcijos 18 punkto nuostatų pažeidimo pagrįstumą, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo padarytas pažeidimas yra įrodytas surinkta tarnybinio tyrimo medžiaga. Teismas pritarė atsakovo vertinimui, kad pareiškėjas neįvykdė budėtojo M. S. D. nurodymo vykti į prekybos centrą. Pareiškėjas minėtam pareigūnui buvo pavaldus. Jis (pareiškėjas) nesiekė operatyviai vykdyti įpareigojimo, rinko informaciją, kieno nurodymu siunčiamas vienas į prekybos centrą. Taip pat pareiškėjas paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo kėlė diskusinius pasvarstymus dėl galimai kilsiančios grėsmės jo gyvybei ar sveikatai. Be to, atsakovas, remdamasis VPVS duomenimis, nustatė, jog gavęs nurodymą vykti nurodytu adresu pareiškėjas vyko priešinga kryptimi, taigi sąmoningai vengė vykdyti nurodymą. Šiuo atveju pareiškėjas, kaip pavienis patrulis, neneigė, kad jis realiai galėjo vykti į prekybos centrą ir įvykdyti duotą nurodymą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad prekybos centre jo laukė apsauginiai darbuotojai, o jis surašė administracinių nusižengimų protokolą vyresnio amžiaus moteriai (gim. 1952 m.). Taigi pareiškėjo nuogąstavimus apie kilsiantį pavojų ir negalėjimą įvykdyti užduotį teismas vertino kaip jo asmeninius pasvarstymus.
9. Vertindamas pareiškėjui inkriminuoto Instrukcijos 41 punkto nuostatų pažeidimo pagrįstumą teismas nurodė, kad pareiškėjas šiuo atveju turėjo pareigą sudrausminti KET pažeidėją pagal Instrukcijos 41 punkte nustatytą tvarką ir nedelsiant reaguoti į pranešimą bei vykti į prekybos centrą. Pareiškėjas, būdamas statutinis pareigūnas, preziumuojama, kad žinojo jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir suvokė savo pavaldumą bei atitinkamai pavestų užduočių svarbą ir atsakomybę už netinkamai atliktas užduotis. Teismas aplinkybę, kad pranešime dėl tarnybinio pažeidimo minėtas Instrukcijos 41 punkto nuostatų pažeidimas, kaip savarankiškas pažeidimas, nebuvo suformuluotas, vertino kaip nekeičiančią visumos atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių ir, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas profesinės sąjungos įgaliotų atstovų, o taip pat, kad galėjo betarpiškai teisme išsakyti argumentus dėl pastarojo pažeidimo, nepripažino šio pažeidimo kaip esminio procedūrinio pažeidimo, dėl kurio turėtų būti naikinamas Įsakymas. Teismas minėtą pažeidimą vertino kaip formalų ir pažymėjo, kad pareiškėjui buvo paskirta pati švelniausia tarnybinė nuobauda už nustatytą pažeidimą.
10. Teismas akcentavo, kad pats pareiškėjas nurodė, jog tiek KET pažeidimas, tiek ir pranešimas apie įvykį prekybos centrą, yra to paties lygio, t. y. priskirtini C kategorijai. Taigi turėdamas nurodymą vykti į prekybos centrą, pareiškėjas neturėjo prioriteto suteikti KET pažeidimo (mobiliojo ryšio priemonės naudojimas) tyrimui.
11. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, jog pareiškėjas (vyriausiasis patrulis) atsisakė įvykdyti teisėtus budėtojo, kuriam jis buvo pavaldus, nurodymus. Taigi savo veiksmais jis pažeidė Instrukcijos 18 ir 41 punktus (turėjo realią galimybę sudrausminti KET pažeidėją ir nerašyti protokolo, o įvykdyti nurodymą ir vykti į įvykio vietą). Atsakovas Išvadoje pagrįstai vertino, jog pareiškėjas netiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas savo veiksmų žalingumą, nors ir neigiamų pasekmių nenorėjo, sąmoningai leido joms atsirasti, padarė tarnybinį pažeidimą.
12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad jam ginčijamu Įsakymu paskirta proporcinga tarnybinė nuobauda, kuri atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus. Teismas pripažino, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma:
13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas išimtinai atsakovo argumentais, nepagrįstas neginčijamais įrodymais, sprendime išdėstyti esminiai teiginiai neatitinka tikrovės, teismas nepagrįstai nekonstatavo atsakovo procedūrinių pažeidimų. Teismas skundžiamame sprendime atkartojo atsakovo poziciją, išreikštą Išvadoje bei atsiliepime į skundą, tačiau pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų iš esmės neanalizavo ir dėl daugumos jų nepasisakė, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalies nuostatą.
13.2. Teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl aplinkybės, kad Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojas leido jam įforminti KET pažeidimą dėl vairuotojo kalbėjimo telefonu ir po įforminimo vykti į prekybos centrą, kuriame buvo sulaikytas vagyste iš parduotuvės įtariamas asmuo. Atsakovas neturėjo teisės bausti pareiškėjo pagal Instrukcijos 41 punktą, todėl ši Įsakymo dalis negali būti laikomas teisėta.
13.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybę, kad pranešime dėl tarnybinio pažeidimo Instrukcijos 41 punkto nuostatų pažeidimas, kaip savarankiškas pažeidimas, nebuvo suformuluotas, vertino kaip formalų pažeidimą. Pareiškėjui įteiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-124 nebuvo suformuluoti įtarimai dėl Instrukcijos 41 straipsnio pažeidimo, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės teikti paaiškinimo dėl šio punkto pažeidimo.
13.4. Pareiškėjas neatsisakė vykti į įvykį ir budėtojo nurodymą įvykdė, t. y. aplinkybės, kad pareiškėjas nuvyko į parduotuvę, esančią Gedimino pr. 9, Vilniuje, ir įformino pažeidimą, atsakovas neginčija. Atsakovas tik teigia, kad pareiškėjas įvykdė nurodymą pavėluotai, tačiau, pirma, į įvykį pareiškėjas nuvyko maždaug 1 val. ribose (pagal reikalavimus į C lygio įvykį turi būti sureaguota per 1 val.) nuo iškvietimo gavimo, antra, pareiškėjas yra baudžiamas už galimą pavėlavimą, todėl tai nėra šios bylos ginčo dalykas.
13.5. Teismas, teigdamas, kad pareiškėjas neįvykdė budėtojo reikalavimo, rėmėsi išimtinai M. S. D. tarnybiniame pranešime išdėstyta informacija, kurią paneigia pokalbio tarp pareiškėjo ir Vilniaus apskrities VPK budėtojų dalies radijo ryšiu stenograma, išdėstyta Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. A. 2018 m. liepos 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-29109, bei tarnybiniame automobilyje filmuoto vaizdo ir garso įrašo stenograma, išdėstyta R. A. 2018 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-29955.
Atsiliepimas
13.6. Atsakovo ir pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pareiškėjas vyko į priešingą pusę, nei įvykio adresas, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas patruliavo vienas, vairavo, o automobilyje neįrengtas kompiuterinės technikos laikiklis, todėl jis turėjo sustoti ir atlikti reikiamus veiksmus. Pareiškėjas sustojo leistinoje vietoje prie Vokiečių-Rūdininkų g. sankryžos ir priėmęs iškvietimą nuvažiavo artimiausiu keliu. Tai, kad pareiškėjo pasirinktas kelio maršrutas artimiausias, patvirtina ir „google maps“ maršrutų nustatymo sistema.
Šalies argumentai
13.7. Pareiškėjas, kvestionuodamas budėtojo nurodymą, galbūt galėjo pažeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso nuostatas, už ką jo elgesys svarstytinas policijos įstaigos etikos komisijoje, tačiau pareiškėjas nesutinka, kad pažeidė Instrukcijos 18 ir 41 punktus, už ką jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda.
Atsiliepimas
14. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:
14.1. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo išdėstyta formuluotė apima visus vilkinimo atvykti į įvykio vietą veiksmus, t. y. atsikalbinėjimą, vykimą aplinkiniu keliu, priešingu reikalingai vykimo krypčiai, taip pat reagavimą į kitus pažeidimus vien tam, kad į pareiškėjui pavestą įvykį būtų išsiųstas kitas ekipažas. Pareiškėjas turėjo suprasti žodžio „vilkinimas“ sąvoką ir vengimo vykti į iškvietimą priemones, nes pats jas atliko, todėl jo teisė į gynybą nebuvo pažeista.
14.2. Nėra jokio įpareigojimo pranešime dėl pažeidimo padarymo nurodyti norminių aktų straipsnius, kurių pažeidimu asmuo įtariamas. Reikalaujama nurodyti aplinkybes, jog asmuo, dėl kurio atliekamas tarnybinis patikrinimas, suvoktų, dėl kokio įvykio ar veiklos atliekamas tyrimas ir galėtų teikti paaiškinimus. Pareiškėjas suvokė, dėl ko atliekamas tyrimas, t. y. dėl vengimo reaguoti į įvykį, ir žinojo, kokius vengimo veiksmus pats atliko, todėl negalima teigti, kad jo teisė duoti paaiškinimą buvo apribota.
Šalies argumentai
14.3. Pareiškėjo teiginiai dėl galimo pavojaus prieštarauja faktinėms aplinkybėms (asmuo buvo sulaikytas įtariant vagyste) bei paremti prielaidomis ir nuogąstavimais, kurie iš esmės pritaikomi bet kuriai darbinei situacijai ir laikytini siekiu išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 10-TE-1455 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai R. O.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Apeliantas R. O. teigia, kad jam įteiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 10-PR1-124 nebuvo suformuluoti įtarimai dėl Instrukcijos 41 punkto pažeidimo, jis neturėjo galimybės teikti paaiškinimo dėl šio punkto pažeidimo.
18. Dėl šių apelianto argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 18 ir 41 punktų reikalavimų pažeidimą.
19. Instrukcijos 41 punkte nurodyta, jog jei policijos patrulis pakeliui į įvykio vietą pastebi daromą priešingą teisei veiką, kuri savo pavojingumu neprilygsta įvykiui, į kurį vykstama, ir kuria nėra daroma turtinė žala, o pati priešinga teisei veika gali būti nutraukta be padarinių, policijos patrulis per tarnybinio automobilio garsiakalbį privalo pareikalauti nutraukti priešingą teisei veiką. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, vertina, kad Instrukcijos 18 ir 41 punktų reikalavimų pažeidimai sudaro du savarankiškus pažeidimus. Taigi, pranešime dėl tarnybinio nusižengimo turėjo būti aiškiai įvardinta pažeidimo pagal Instrukcijos 41 punktą objektyvioji pusė. Iš pranešimo (b. l. 21) turinio matyti, kad tai nebuvo atlikta.
20. Administracinėje byloje A63-651/2009 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad teisės normomis siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą (žr. 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009).
21. Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (žr. 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012 pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinys yra labai dviprasmiškas, jame nenurodyti jokie konkretūs argumentai, įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai, taip pat nenurodyta, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai vertinami kaip tariamas nusižengimas, ir tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutiko. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjui būtų išaiškintas įtarimų dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai, suteikta galimybė dėl jų ir kitų asmenų išdėstytos informacijos pateikti savo paaiškinimus. Teisėjų kolegijos manymu, aptarti procedūrinio pobūdžio pažeidimai yra esminiai, jie užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui (žr. 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1364/2012).
22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs šios nutarties 19 p. nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į teismų praktiką, vertina, kad baudžiant pareiškėją R. O. už Instrukcijos 41 punkto pažeidimą buvo padaryti procedūrinio pobūdžio pažeidimai, kurie yra esminiai. Todėl iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo šalinami motyvai, kad R. O. pažeidė Instrukcijos 41 punktą.
23. Apeliantas teigia, kad jis nepadarė Instrukcijos 18 punkto pažeidimo. Iš jo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes šiam ginčui išnagrinėti.
24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl Instrukcijos 18 punkto pažeidimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, skundžiamo sprendimo argumentų nekartoja.
25. Sistemiškai vertinant Lietuvos policijos įstatymo nuostatas bei Instrukcijos 18 punktą, akivaizdu, kad pareigūnas, dirbdamas statutinėje organizacijoje, atvykęs į patruliavimo sektorių, maršrutą ar postą, yra operatyviai pavaldus budėtojui. Tai reiškia ir tai, kad gavęs budėtojo įsakymą (nurodymą) policijos pareigūnas privalo jį vykdyti nedelsdamas, operatyviai. Susipažinusi su pareiškėjo ir budėtojo pokalbio turiniu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti gautą įsakymą. Pareiškėjas gautą įsakymą įvykdė tik įsakius pakartotinai. Pareiškėjas ėmėsi priemonių išvengti įsakymo vykdymo – atsikalbinėjo, skambino būrio vadui, vengė vykdyti įsakymą operatyviai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas – vyriausiasis patrulis – atsisakė įvykdyti teisėtus budėtojo, kuriam jis buvo pavaldus, nurodymus; tokiais savo veiksmais jis pažeidė Instrukcijos 18 punktą. Toks pažeidimas sudaro pagrindą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą. Todėl pareiškėjo skundžiamas Įsakymas ir teismo sprendimas yra iš esmės teisingi.
26. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas nėra motyvuotas. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-209-552/2016).
27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti dėl Instrukcijos 18 punkto pažeidimo, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas patikslinus motyvus, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. O. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.