Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2021-04-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-312-718/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-28
Bylos Nr.
II-312-718/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00378-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Kategorijos
  • 16.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-312-718/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00378-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto A. J. ( A. J.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021-03-06 nutarimo Nr. 31-ANR_N-1014-2021 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnas 2021-03-06 surašė administracinio nusižengimo protokolą A. J. už tai, kad jis 2021-03-06, 10.17 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas 0,41 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021-03-06 nutarimu Nr. 31-ANR_N-1014-2021 A. J. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teisme 2021-04-02 gautas administracine tvarka nubausto A. J. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021-03-06 nutarimą pakeisti, neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodė, kad pripažįsta padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai apsunkina jo ir jo šeimos susisiekimo galimybes. Gyvena užmiestyje, jo darbo vieta nėra pasiekiama viešuoju transportu. Yra pagrindinis ir vienintelis šeimos maitintojas, augina mažametį vaiką, kuriam būtina užtikrinti mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitas būtinas sąlygas. Pažymi, kad anksčiau už analogiško teisės pažeidimo padarymą baustas nebuvo. Prašo atkreipti dėmesį į neblaivumo paklaidos skaičiavimą. Su alkotesterio paklaida nesutiko, todėl savo noru nuvyko tirtis kraujo į VšĮ „Klaipėdos universitetinę ligoninę“, kur buvo atlikti alkoholio matavimai alkotesteriu, nustatytas 0,31 prom. neblaivumas, tyrimo rezultatais kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,32 promilės.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas atsiliepimu nesutinka su A. J. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad A. J. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Mano, kad byloje esantys neatitikimai tarp 2021-03-06, 10.17 val., alkotesterio parodymų ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto duomenų negali būti vertinami A. J. naudai. Neblaivumas 2021-03-06, 10.17 val., buvo toks, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, o tai, kad patikrinus po kurio laiko, alkoholio koncentracija organizme dėl redukcijos jau buvo sumažėjusi, tik patvirtina, kad pirminis matavimas nebuvo klaidingas, neblaivumas vis dar išliko, tačiau jau mažesnio laipsnio. Remiantis teismų praktika, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose, ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybė, jog vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas dėl darbo ir dėl rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl A. J. skunde nurodytos aplinkybės byloje nėra reikšmingos.

Pažymi, kad administracinės nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Prašo A. J. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad jautėsi gerai, todėl vairavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. J. skundas netenkintinas.

A. J. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.

A. J. skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2021-03-06, 10.17 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas 0,41 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. neneigia padaręs nusižengimą, gailisi nusižengęs. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbo funkcijas, bei rūpinantis šeimos nariais.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad A. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, A. J. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnyje yra nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Už minėto nusižengimo padarymą A. J. paskirta minimali 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu taip pat minimaliam 12 mėnesių terminui. Teismo nuomone, A. J. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą nusižengimą, siekiant prevencijos tikslų. Teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir A. J. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. A. J. teigia prisipažinęs padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Pažymėtina, kad šių aplinkybių pagrindu nutarimą priėmusi institucija skyrė A. J. minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą bei nustatė minimalų aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Teismas nesutinka su A. J. teiginiais, kad šių lengvinančių aplinkybių nustatymas ypatingai individualizuoja faktines bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. išimtinėmis aplinkybėmis, jo nuomone, sudarančiomis pagrindą neskirti jam administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodė tai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, be to, turi rūpintis šeimos nariais. Teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra tiesiogiai susijęs su jo galimybe dirbti bei rūpintis šeimos nariais.

Teismo nuomone, šios jos nurodytos aplinkybės nėra išimtinės. Be abejo, atėmus teisę vairuoti, A. J. kils nepatogumų, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Pažymėtina, kad šios A. J. nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Pažymėtina, kad už teisės nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą įstatymo leidėjas numatęs griežtą administracinę nuobaudą tuo tik pabrėžė teisės pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Teismo nuomone, A. J. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik savo bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Tai, kad jam vairuojant neblaiviam, nebuvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai, tai, kad tokių pasekmių pavyko išvengti, negali būti vertinama, jog padaryta veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. A. J., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, ignoravo jo padaryto teisės nusižengimo galimas pasekmes, kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo jo neatsakingumą, neatsakingą požiūrį į visuomenę.

Skundą pateikęs A. J. prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jo neblaivumas tik labai nežymiai viršijo leistiną ribą (nusižengimo padarymo metu buvo tik 0,42 promilės). Be to, savo noru iš karto nuvyko į gydymo įstaigą, kur alkotesterio pagalba jam nustatytas tik 0,31 prom. girtumas, o tyrimo rezultatais kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,32 prom.

Pažymėtina, kad byloje esančiais duomenimis A. J. neblaivumas alkotesteriu pirmą kartą buvo patikrintas 10.02 val., nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,52 promilės. 10.17 val. antrą kartą patikrinus A. J. neblaivumą nustatytas 0,41 prom. (pritaikius paklaidą) girtumas. Byloje taip pat yra A. J. savanoriškai atliktos medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 11 (b.l. 15, 17), kuriame nurodyta, kad apžiūra atlikta 2021-03-16, 11.32 val. Apžiūros metu A. J. 11.35 val. alkotesteriu nustatytas 0,33 prom. neblaivumas, 11.43 val. alkotesteriu nustatytas 0,31 prom. neblaivumas, o jo kraujyje, paimtame 11.34 val., rasta 0,32 prom. alkoholio (b.l. 13). Nors apžiūros metu A. J. alkotesteriu nustatytas neblaivumas ir neviršija leistinos 0,40 prom. normos, tačiau ši apžiūra yra atlikta 11.35 val., t.y. praėjus beveik valandai ir 20 minučių nuo vairavimo fakto, ir per tokį laikotarpį jo neblaivumo laipsnis galėjo sumažėti. Aplinkybė, jog A. J. nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai nestipriai viršijo leistino neblaivumo ribą, negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 6 d. Ši aplinkybė reikšminga tik parenkant pažeidėjui nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę atitinkamo ANK straipsnio sankcijos ribose.

Teismo nuomone, aplinkybė, jog praėjus 1 valandai ir 20 minučių užfiksuotas A. J. neblaivumo skirtumas nuo policijos pareigūnų nustatyto 0,41prom. iki 0,32 prom., rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai yra patikimi ir gali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymį. Nagrinėjamu atveju būtina remtis alkotesterio duomenimis, gautais praėjus trumpiausiam laikui nuo automobilio vairavimo, ir tvirtinti, kad A. J. vairavo neblaivus (0,41 promilės) ir taip padarė administracinį nusižengimą.

Pažymėtina, kad ne kartą teismų praktikoje akcentuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014 ir kt.).

Kaip minėta, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismo vertinimu, A. J. išvardintos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, A. J. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021-03-06 nutarimas Nr. 31-ANR_N-1014-2021 paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. J. ( A. J.) skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021-03-06 nutarimą Nr. 31-ANR_N-1014-2021 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė