Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Runelienei, bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ įgaliotam asmeniui Mantui Motiejūnui, pareiškėjų V. B. ir J. B. atstovui advokatui Remigijui Bukėnui, žodinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir J. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo suinteresuotiems asmenims AB SEB bankui, AB TEO LT, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, antstolio A. S. kontorai, antstolės A. R. Ž. kontorai, dėl bankroto bylos iškėlimo, išnagrinėjusi pareiškėjų V. B. ir J. B. bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prašymą dėl bankrutuojančio fizinio asmens kreditorinių reikalavimo tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinti V. B. ir J. B. kreditorių (AB SEB banko, antstolio A. S., UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras) finansiniai reikalavimai byloje.

2015-03-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančių V. B. ir J. B. mokumo atkūrimo planas. Klaipėdos apygardos teismas 2015-05-14 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-12 nutartį dėl plano tvirtinimo ir pareiškėjų V. B. ir J. B. bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti mokumo atkūrimo planą paliko nenagrinėtu.

2015-09-01 teisme gautas bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prašymas dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, kuriame nurodyta, kad 2015-08-21 vyko V. B. ir J. B. antrasis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nepritarta fizinių asmenų kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl remiantis Įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi administratorius teikia teismui administratoriaus išvadą ir plano projektą.

Pareiškėjų V. B. ir J. B. atstovas advokatas Remigijus Bukėnas palaikė bankroto administratoriaus prašymą patvirtinti pareiškėjų mokumo atkūrimo planą, nagrinėjimo teismo posėdyje metu palaikė bankroto administratoriaus atstovo išdėstytą poziciją. Prašė patvirtinti mokumo atkūrimo planą, kadangi jis atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo jam keliamus reikalavimus, bankrutuojantys asmenys deda visas pastangas, maksimaliai apribojo savo poreikius, tuo tarpu didžiausias bankrutuojančių asmenų kreditorius AB SEB bankas bankroto proceso eiga niekada nesidomėjo, neteikė savo pasiūlymų dėl plano.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas informavo teismą, kad apie vyksiantį teismo posėdį jis yra tinkamai informuotas ir prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant AB SEB banko atstovui pagal pateiktus rašytinius paaiškinimus. Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoti asmenys AB „TEO“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstolis A. S., antstolė A. R. Ž., apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas svarbią reikšmę suteikia fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja bankrutuojančio fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką, o nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta įstatyme (Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalis), kreditorių reikalavimai tenkinami plane nustatyta tvarka (Įstatymo 7 straipsnio 7, 29 straipsniai).

Įstatymo 8 straipsnis įgaliojimus tvirtinti planą suteikia tik teismui. Plano nepatvirtinimas sukelia neigiamas pasekmes bankrutuojančiam asmeniui, nes teismui nepatvirtinus plano, bankroto byla nutraukiama (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 8 dalį šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-08-21 vyko antrasis bankrutuojančių V. B. ir J. B. kreditorių susirinkimas, kuriame be kitų klausimų buvo sprendžiamas ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimas. Pareiškėjų kreditorius AB SEB bankas, turintis 99,28 procentus visų kreditorinių reikalavimų bendros sumos, balsavęs raštu, balsavo „prieš“ pateikto mokumo atkūrimo plano tvirtinimą, bei pateikė pastabas dėl plano. Teismas pasisako dėl kreditoriaus AB SEB bankas pastabų pagrįstumo.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nurodė, kad nesutinka su mokumo atkūrimo plane numatyta administravimo išlaidų sąmata - kreditorius AB SEB bankas siūlo administravimo išlaidoms (įskaitant ir atlyginimą administratoriui) skirti 2 procentus piniginių lėšų, gautų realizavus bankrutuojantiems asmenims priklausantį turtą; administravimo išlaidas patirtas nuo nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą privalo apmokėti bankrutuojantis asmuo Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Nurodytas kreditorius savo siūlymą motyvuoja tuo, kad pateiktame mokumo atkūrimo plane numatytos administravimo išlaidos yra neadekvačiai didelės, administravimo išlaidų sąmata nepagrįsta aiškiai nurodytomis veiklos sąnaudomis, administruojamo bei realizuojamo turto išlaidų dydžiu, atliekamų procedūrų sudėtingumu, dalyvavimu teisminiuose procesuose, ir pan., t. y. kreditorius laiko, kad administravimo išlaidos kiekvienai bankroto procedūrai turi būti apskaičiuojamos individualiai, o šiuo atveju į planą yra įtrauktos visos galimos procedūros ir funkcijos, nors jų ir gali neprireikti. Su tokia pozicija sutikti negalima. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Šiuo atveju fizinio asmens mokumo atkūrimo plano VII skyriuje „Bankroto administravimo išlaidos“ nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudarys 7000,00 Eur suma, į kurią įeina išlaidos bankroto procedūroms atlikti ir atlyginimas bankroto administratoriui, detaliai išdėstytas administravimo išlaidų būtinumas, pagrįstumas. Pažymėtina, kad bankrutuojantys asmenys turi du nekilnojamojo turto objektus – butus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie bankroto proceso metu turės būti realizuoti iš viešųjų varžytynių. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip. Šiuo atveju išieškojimo procese buvusi nustatyta įkeisto bankrutuojantiems asmenims priklausančio turto bendra vertė yra apie 275000,00 Eur, taigi plane numatyta administravimo išlaidų suma yra ženkliai mažesnė, nei potencialiai galėtų būti nustatyta. Be to, bankroto administratorius vykdo ne vieno, o dviejų asmenų bankroto procesą, dėl ko išlaidos, akivaizdu, padidėja. Nesuprantamas kreditoriaus argumentas, jog bankroto administravimo išlaidos mokumo atkūrimo plane turėtų būti pagrįstos konkrečiu procedūrų, darbo kiekiu, kadangi plano rengimo ir tvirtinimo etape administravimo išlaidos yra tik planuojamos, o ne realiai patirtos. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bankroto administravimo išlaidos atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir jos nelaikytinos per didelėmis. Per plano įgyvendinimo laikotarpį bankroto administratorius vykdys pareigas, numatytas Įstatymo 12 straipsnyje, t. y. disponuos fizinio asmens turtu (kuris plano vykdymo laikotarpiu gali atsirasti) ir depozitinės sąskaitos lėšomis įstatymo nustatyta tvarka, atliks plane numatytus mokėjimus kreditoriams, tvarkys visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, šauks kreditorių susirinkimus, be balsavimo teisės dalyvaus kreditorių susirinkimuose ir užtikrins jų protokolavimą, ne rečiau kaip kartą per pusę metų teiks teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą, teiks duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal šios institucijos nustatytas ataskaitų formas, gins fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, atliks kitas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytas funkcijas pareigas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Manytina, kad bankroto administravimo išlaidų suma, skiriama bankroto administratoriui, nėra per didelė, ji yra pagrįsta, detalizuota mokumo atkūrimo plano administravimo išlaidų sąmatoje. Esant šioms aplinkybėms, teismas mano, kad ši plano dalis atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, todėl kreditoriaus AB SEB bankas pastabos atmestinos kaip nepagrįstos.

Kreditorius AB SEB bankas taip pat nurodė, kad bankrutuojančių V. B. ir J. B. gaunamos pajamos mokumo atkūrimo plane nėra aiškiai diferencijuotos, neaišku, kokias pajamas pareiškėjai gauna iš turto nuomos ir kokia dalis šių pajamų turėtų būti skiriama administravimo išlaidų dengimui bei kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Kreditoriaus AB SEB banko nuomone, išlaidos būtiniems bankrutuojančių asmenų poreikiams tenkinti turėtų būti svarstomos tik gavus išsamią informaciją apie pajamas iš nuomojamo turto. Su tokia pozicija vėlgi sutikti negalima. Iš pateikto plano matyti, kad pareiškėja V. B. per mėnesį planuoja gauti 311,00 Eur pajamų, pareiškėjas J. B. – 267,00 Eur, į šias pajamas įeina gaunama senatvės pensija bei pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos. Bylos duomenimis matyti, kad bankrutuojančios V. B. gaunama senatvės pensija sudaro apie 211,00 Eur per mėnesį (tomas I, b. l. 14-16), tuo tarpu bankrutuojančio J. B. gaunama senatvės pensija sudaro apie 167,00 Eur per mėnesį (tomas I, b. l. 106-108). Taigi, planuojama bendra per abu pareiškėjus gauti suma iš turto nuomos sudarytų 200,00 Eur (578,00 Eur – (211,00 Eur + 167,00 Eur)). Teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ įgaliotas asmuo nurodė, kad 200,00 Eur dydžio pajamos iš turto nuomos yra tik planuojamas dydis, kadangi gyvenamosios patalpos šiuo metu nėra nuomojamos, šis dydis nustatytas realiai įvertinus aplinkybes apie tai, kad butų nuomos terminas bus neapibrėžtas, priklausys nuo to, kada iš varžytynių bus realizuoti butai. Taigi, nepagrįsta kreditoriaus AB SEB bankas pozicija, jog iš plano neaišku, kokios pajamos planuojamos gauti iš turto nuomos. Taip pat kreditorius nepagrįstai nurodo, jog iš pateikto plano neaišku, kokia dalis turto nuomos pajamų bus skiriama administravimo išlaidų dengimui, o kokia kreditorinių reikalavimų tenkinimui, kadangi mokumo atkūrimo plano VII skyriuje „Bankroto administravimo išlaidos“ nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidos bus dengiamos pardavus pareiškėjams priklausantį turtą.

Pareiškėjai plane nurodo, kad jų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma yra 455,00 Eur per mėnesį abiem arba po 227,50 Eur kiekvienam. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad plane turi būti nurodyta kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti). Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nuostatas iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA davinių dalies, gali būti maksimaliai išskaitoma 50 proc. Taigi skolininkui turi likti mažiausiai pusė MMA, t. y. 162,50 Eur. Šiuo atveju pareiškėjų būtiniems poreikiams plane nustatyta suma nežymiai viršija šią sumą, tačiau įvertintina tai, kad pareiškėjai yra senyvo amžiaus, todėl akivaizdu labiau pažeidžiami dėl su amžiumi atsirandančių ligų, ir pan. Dėl šių aplinkybių būtinųjų išlaidų suma nelaikytina per didele ar pažeidžiančia kreditoriaus ir skolininkų interesų pusiausvyrą.

Kreditorius AB SEB bankas balsavimo raštu biuletenyje nurodo, jog jam nepateikta informacija apie bankrutuojančių asmenų sąskaitas bankuose, sąskaitų rekvizitus, sąskaitose esančias lėšas, jų gaunamas lėšas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, turto nuomos sutarčių kopijos, mokesčių turtui išlaikyti išrašai ir kt. Pažymėtina, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie fizinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo <...>. Taigi, remiantis šia nuostata, pareiškėjų sąžiningumą šiuo klausimu patikrinti pareiga kyla paskirtam bankroto administratoriui, o administratoriui, nustačius pareiškėjų nesąžiningumą, bankroto byla būtų nutraukta (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Iš bankrutuojančių V. ir J. B. mokumo atkūrimo plano matyti, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 punkte nurodyti reikalavimai plane yra aptarti ir išanalizuotos galimybės jį įvykdyti, pagal esamą realią padėtį, mokumo atkūrimo plane nurodyta išlaidų bankroto procedūroms atlikti ir atlyginimo už bankroto administravimo teikiamas paslaugas tvarka ir dydis atitinka protingumo kriterijus ir yra pagrįstos, todėl įstatymo reikalavimai yra nepažeisti.

Iš prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bankroto administratorius savo išvadoje dėl bankrutuojančių V. ir J. B. parengto mokumo atkūrimo plano ir jame numatytų priemonių įgyvendinimo galimybių nurodė, kad planas atitinka Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus, įstatyme nurodytų pagrindų bankroto bylai nutraukti nenustatyta, o plane numatytos priemonės ekonomiškai pagrįstos, užtikrina bankrutuojančių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Bankroto bylos iškėlimo tikslas Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorinių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo. Pažymėtina, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenustato kreditoriams teisės koreguoti planą, teismas taip pat neturi teisės daryti kokius nors pateikto plano pakeitimus.

Atsižvelgiant į tai, jog kreditorius AB SEB bankas, nepritardamas mokumo atkūrimo plano projektui ir pateikdami pastabas, nenurodė kokiomis kitomis priemonėmis galima siekti greitesnio ir efektyvesnio pareiškėjų mokumo atkūrimo, kreditorių susirinkime nepateikė pasiūlymų dėl V.ir J. B. mokumo atkūrimo plano patikslinimo, į tai, kad bankroto administratoriaus pateiktas bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo planas iš esmės atitinka Įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, kreditorių teisių nepažeidžia, pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 – 4 dalis pažeidimų nenustatyta, darytina išvada, kad yra pagrindas tvirtinti pateiktą Vandos ir J. B. mokumo atkūrimo planą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, 9 dalimi teismas

nutaria:

patvirtinti teismui pateiktą V. B. ir J. B. 2015 m. liepos 10 d. mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.