Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-10 · Administracinė byla Nr. I-306-643/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-10
Bylos Nr.
I-306-643/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01174-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
H. Z., Viešame teismo
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-306-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-01174-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant pareiškėjui H. Z.,

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas H. Z. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis ir patyrė didelę psichologinę, dvasinę ir emocinę kančią.

Pareiškėjas išskyrė kamerą Nr. 220, nurodė, joje gyvenimo sąlygos buvo nežmoniškos ir žemino jo garbę bei orumą. Kameroje Nr. 220 buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų plotą bei neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir dušu.

Pareiškėjas Lukiškių TI-K jautėsi bejėgis, gniuždomas emociškai ir psichologiškai, pradėjo save žaloti, ne kartą kreipėsi į medikus ir psichologus, su patirtu pažeminimu jam sunku susitaikyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti (b. l. 30-35). Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas nuo 2015-11-01 iki 2016-02-25. Teigė, kad įstaigos administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes nuteistiesiems pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, tačiau negali įtakoti atvykstančiųjų suimtųjų ir nuteistųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.

Lukiškių TI-K teigimu, kamerose įrengtas tualetas yra atitvertas 1,5 m aukščio sienele ir tai atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundas grindžiamas samprotavimais ir abstrakčiais teiginiais, nusiskundimai bendro pobūdžio ir nekonkretūs, pašomos priteisti žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovo atstovas pareiškėjo reikalavimą laiko nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita bei prašė priteisti 2,94 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusias su dokumentų kopijų rengimu.

Motyvuojamoji dalis

Administracinės bylos dalis paliktina nenagrinėta. Likusi skundo dalis tenkintina iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Lukiškių TI-K laikymo sąlygų per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. vasario mėn.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. I-4289-331/2016 2016-03-09 sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodytoje administracinėje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš Lukiškių TI-K veiksmų 2015-08-11–2015-11-10 laikotarpiu neužtikrinus minimalaus gyvenamojo ploto ir privatumo pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodo analogišką skundo pagrindą ir sutampa dalis reikalavimo laikotarpio, spręstina, kad pareiškėjas reikalavimą už 2015-11-01–2015-11-10 laikotarpį pateikė pakartotinai. Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu, šioje dalyje skundas paliktinas nenagrinėtu.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina netinkamų Lukiškių TI-K laikymo sąlygų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsiliepime į skundą ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 36-37) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas iki 2016-02-25. Per laikotarpį nuo 2015-11-11 iki 2016-02-25 pareiškėjas laikytas kamerose Nr. 208, 115 ir 220. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2015-11-11–2015-11-16, 2015-11-29, 2015-12-04, 2015-12-06–2015-12-14, 2015-12-19–2015-12-30, 2016-01-03–2016-01-06, 2016-01-08–2016-01-21, 2016-01-23–2016-02-08, 2016-02-10–2016-02-25. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 79 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais įrenginiais ir dušu.

Teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas įrengti pertvaras dušo patalpose, tačiau Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte reglamentuota, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Iš nurodyto reglamentavimo matyti, akd. teisės aktuose imperatyviai nėra nustatytas reikalavimas įrengti visiškai izoliuotą sanitarinį mazgą, tačiau pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsakovo atstovas nurodė, kad sanitariniai įrenginiai Lukiškių TI-K kamerose yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-10-30 patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 220 unitazai ir praustuvės nėra atskirti nuo gyvenamojo ploto. Taigi, Lukiškių TI-K nepateikė teismui įrodymų, kad pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir dušo patalpa, todėl tai yra pagrindas pripažinti pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimu.

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad po to, kai neturtinė žala buvo teisingai atlyginta, pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1897/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų patyrė eilę išgyvenimų: jautėsi bejėgis, žeminamas ir gniuždomas emociškai bei psichologiškai, pradėjo save žaloti, ne kartą kreipėsi į medikus ir psichologus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 79 paras 23 valandas per parą, išskyrus 1 valandos pasivaikščiojimą pasivaikščiojimų kiemelyje buvo laikomas minimalių ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė neigiamų išgyvenimų, privatumo stoką, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais.

Iš byloje esančios pareiškėjo sveikatos istorijos kopijos matyti, kad pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K metu buvo konsultuotas psichologo ir psichiatro, skundėsi nemiga, yra linkęs save žaloti, ne kartą buvo atsisakęs valdiško maisto (b. l. 8-28). Ir nors sveikatos istorijoje nėra įrašų, jog pareiškėjo emocinę ir psichologinę būseną tiesiogiai įtakojo netinkamos laikymo Lukiškių TI-K sąlygos, tačiau teismo vertinimu, byloje konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai galėjo turėti įtakos pareiškėjo savijautai.

Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos ne dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų jo atžvilgiu ar siekio išskirti iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Be to, esant pageidavimui, pareiškėjas turėjo galimybę naudotis sporto kiemeliu ir kitomis Lukiškių TI-K organizuojamomis programomis. Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, kad gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K kamerose kontrolė yra atliekama nuolat, o nustatyti pažeidimai šalinami per įmanomai trumpiausią laiką (b. l. 38-79).

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, byloje konstatuotų pažeidimų laikotarpį, mastą ir pobūdį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 250 EUR sumos priteisimas.

Lukiškių TI-K prašė priteisti iš atsakovo 2,90 EUR bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad jas sudaro dokumentų kopijų rengimo išlaidos.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iš dalies atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą atmestų reikalavimų daliai. Kita vertus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Šiuo atveju atsakovo atstovas skundo priedus pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, be to, jų visiškai nepagrindė, todėl Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 103 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

skundą palikti nenagrinėtą dalyje dėl 2015-11-01–2015-11-10 laikotarpį apimančio pareiškėjo H. Z. reikalavimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Priteisti pareiškėjui H. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė