Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-02-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-3531-807/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-28
Bylos Nr.
e2YT-3531-807/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jankienė
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas J. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įstatyminis įpėdinis jis, t. y. J. K., po savo motinos M. K. mirties palikimą priėmė, kadangi po (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo jį valdyti. Nurodo, jog nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga su tikslu pareiškėjui kreiptis į notarų biurą ir užvesti paveldėjimo bylą po M. K. mirties ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiosios paliktą turtą.

2. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. K.. Paskutinioji mirusiosios gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pateikiama su pareiškimu VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis. Kitų pirmos eilės įpėdinių nėra. Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registre nėra duomenų apie palikimo priėmimą po M. K. mirties bei apie jos sudarytus testamentus. Pagal Nekilnojamo turto registre esančius duomenis po M. K. mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą tam, kad priimtų palikimą ir gautų paveldėjimo teisės liudijimą po motinos mirties, tačiau jam buvo paaiškinta, kad yra praleisti terminai paveldėjimo bylai užvesti ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti, tokiu būtų jis turi kreiptis į teismą ir nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą arba atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Pareiškėjas pažymi, kad po motinos mirties ir toliau valdė ir tvarkė motinai priklausantį turtą. J. K. už motinai priklausantį turtą mokėjo mokesčius, juo rūpinosi.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei. Nurodo, kad visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui įsitikinus, kad pareiškėjas J. K. priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos M. K. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti Turto banko atstovui nedalyvaujant.

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš byloje esančios Gyventojų registro centro pažymos nustatyta, kad M. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Bylos duomenimis M. K. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle. Iš 2022 m. lapkričio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad M. K. buvo įgijusi šį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2001 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, turtas registruotas M. K. vardu.

6. Testamentų registre nėra įregistruotų M. K. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Tai, kad po M. K. mirties nebuvo pradėta paveldėjimo byla patvirtina ir į bylą pateikta Jurbarko rajono notarų biuro notarės R. P. 2006 m. rugpjūčio 2 d. pažyma. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nei pareiškėjas, nei kiti asmenys po M. K. (duomenys neskelbtini) mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tačiau pareiškėjas J. K. faktiškai pradėjo valdyti po motinos M. K. mirties likusį turtą. Pareiškėjas po motinos M. K. mirties rūpinosi motinai priklausiusiu butu, adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo, jį valdė, mokėjo su turtu susijusius atitinkamus mokesčius. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog J. K. mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius. Iš 489 daugiabučių namų savininkų bendrijos 2006 m. rugpjūčio 2 d. išduotos pažymos Nr. 159, matyti, kad M. K. neturėjo įsiskolinimo už butui, adresu (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas, ir, kad po M. K. mirties visus klausimus, susijusius su bendrijos valdyba bei šio buto eksploatacija, remontu, rūpinosi pareiškėjas J. K.. Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjas J. K. nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po savo motinos sutuoktinio M. K. mirties likusį turtą.

7. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

9. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

10. Įvertinus pareiškėjo teiginius, kad mirus M. K. jos sūnus J. K. rūpinosi likusiu turtu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo išdėstytos aplinkybės, kad jis, mirus motinai M. K., rūpinosi jos paliktu turtu (t.y. – butu, esančiu (duomenys neskelbtini)), t. y. mokėjo mokesčius, remontavo ir pan., leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas J. K. aktyviais veiksmais siekė priimti po motinos M. K. mirties likusį palikimą, t. y. jai priklausiusį minėtą butą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo J. K. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas J. K. po palikėjos M. K. likusį turtą (butą, esantį (duomenys neskelbtini)) prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

11. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad J. K. po M. K. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą M. K. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjo J. K. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

14. Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta VĮ Registrų centrui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo J. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Jankienė