- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-09-30
- Bylos Nr.
- 1A-520-185-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- K. S.
- Nukentėjusysis
- Z. M., J. K., Z.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-520-185-2008-59
Teisėja Rasa Balsevičienė Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 1.1.6.6;
2.4.2.4.
LIETUVOS RESPULIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. ir nubaustas 10 MGL (1300 litų) bauda, įpareigojant sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
NUSTAT Ė:
K. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 25 d., apie 18-19 val., Kunigaikščių šventės metu, vykusios viešoje vietoje – Biržų pilies teritorijoje, matant ir girdint į šventę susirinkusiems žmonėms, vartojo nukentėjusiųjų J. K. ir Z. M. atžvilgiu necenzūrinius, jų garbę ir orumą žeminančius žodžius, tokiu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei įžeidė nukentėjusiąsias J. K. ir Z. M..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. S. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendį panaikinti ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, kad dėl neteisingo įstatymų taikymo teismo, nuosprendžiu buvo suvaržytos kaltinamojo teisės. BK 40 straipsnis numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą perduoti pagal laidavimą UAB „Šiaurės rytai" be užstato ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu su prašymu teismui buvo pateikti duomenys, apibūdinantys laiduojantį juridinį asmenį. Dėl prašomų prijungti įrodymų sąsajumo (liečiamumo) su byla, teismas nepasisakė ir minėtus dokumentus prijungė prie bylos. Iki pat įrodymų tyrimo pabaigos teismas neišreiškė jokių abejonių dėl UAB „Šiaurės rytai", kaip juridinio asmens tinkamumo laiduoti pagal BK 40 straipsnį. Teismas į posėdį iškvietė UAB „Šiaurės rytai" direktorę A. G., kuri davė parodymus, atsakė į proceso dalyvių ir teismo klausimus, sutiko laiduoti už K. S.. Abejonių, kad UAB „Šiaurės rytai", kaip juridinis asmuo, yra netinkamas laiduotojas, teisme nebuvo iškilę – tai konstatuota tik teismo nuosprendyje.
BPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Akivaizdu, kad ši įstatyminė procesinė teisės norma ne tik įpareigoja išaiškinti teises, bet ir sudaryti proceso dalyviams galimybes realiai savo teisėmis naudotis. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę pateikti prašymus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant. Pasinaudodamas šia teise, teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos juridinio asmens prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal to juridinio asmens laidavimą. BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Įstatymo leidėjas šioje teisės normoje yra pavartojęs sąvoką „asmenys". Vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, asmenys yra fiziniai ir juridiniai. Tokiu būdu, BK 40 straipsnio 3 dalyje pavartoto žodžio „asmenys" teisinis aiškinimas yra dvejopo pobūdžio. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse daugelyje vietų vartojama sąvoka „Juridiniai asmenys". „Juridiniai asmenys" gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, gali turėti atstovus teisme ir t.t. Todėl UAB „Šiaurės rytai", kaip juridinis asmuo, pagrįstai manė, kad gali teikti prašymą teismui pagal BK 40 straipsnį. Taigi, pasinaudodamas įstatymo suteikta teise gintis ir pateikti prašymus (BPK 22 str.), taip pat manė, kad bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal juridinio asmens laidavimą.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad teismas privalėjo teisminio bylos nagrinėjimo pradžioje ar jo eigoje, išaiškinti jam ir juridinio asmens atstovui, kad juridinis asmuo negali būti laiduotojas pagal BK 40 straipsnį ir juridinio asmens pateiktas prašymas šioje byloje neatitinka įrodymų sąsajumo (liečiamumo) principo (BPK 20 str. 3d.). Po tokio išaiškinimo nuteistasis teismui būtų pateikęs tinkamo laiduotojo prašymą ir galėjęs realiai pasinaudoti savo teise būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kita vertus, jeigu BK 40 straipsnyje nenumatyta galimybė laiduotoju būti juridiniam asmeniui, mano, kad juridiniam asmeniui gali „atstovauti" ir būti laiduotoju fizinis asmuo, pavyzdžiui, įmonės darbuotojas. Byloje yra pateikta UAB „Šiaurės rytai" direktorės A. G., kaip fizinio asmens, charakteristika. Tokiu būdu A. G. yra tinkamas laiduotojas BK 40 straipsnio prasme. Apklausiant teismo posėdžio metu, ji patvirtino laidavimą žodžiu. Formaliai trūksta tik raštiško jos sutikimo. Jeigu teismas pripažino, kad yra visos sąlygos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, galėjo svarstyti klausimą dėl A. G., kaip fizinio asmens, tinkamumo būti laiduotoja, nes tam nėra jokių kliūčių.
BPK 1 straipsnio nuostatos reikalauja tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Teismas konstatavo, kad K. S. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl formalių kliūčių. Šios kliūtys galėjo būti pašalintos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau liko nepašalintos. Todėl mano, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis nėra teisingas.
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotoju gali būti ir kaltininko artimi giminaičiai. Dėl laiduotojo tinkamumo sprendžia teismas. Todėl, jeigu teismas manytų, kad A. G., kaip fizinis asmuo, yra netinkamas laiduotojas, teismui papildomai pateikia žmonos V. S. prašymą perduoti apeliantą jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Prie apeliacinio skundo pridėtas A. G. prašymas ir charakteristika, V. S. prašymas ir charakteristika, santuokos liudijimo kopija.
Nukentėjusioji J. K. atsikirtimuose prašo K. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendį.
Teismo proceso metu Biržų rajono apylinkės teismo teisėja išaiškino bylos dalyviams jų teises ir nei vienam jokiais veiksmais nekliudė realiai savo teisėmis naudotis. K. S. naudojosi kaltinamojo teise turėti gynėją, kurio teises ir pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos BPK 48 str. Minėtame straipsnyje nurodoma: gynėjas privalo panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą. Taigi, apelianto skundas nepagrįstas, nes teisinė pagalba yra ne teisėjo, bet gynėjo pareiga.
Nuteistasis K. S. teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir UAB „Šiaurės rytai" raštą dėl laidavimo. Šis klausimas teismo proceso metu buvo svarstomas. 2008 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje UAB „Šiaurės rytai" direktorės A. G. apklausos metu prokurorė paklausė apie A. G. santykius su K. S.. A. G. užtikrino, kad santykiai yra tik darbe, asmeninių santykių nėra. Kadangi K. S. net nėra UAB „Šiaurės rytai" darbuotojas, jis dirba tik pagal autorinę sutartį (tai nurodyta ir redaktorės R. P. rašte), tai A. G., kaip UAB „Šiaurės rytai" direktorė, negali turėti jokių galimybių daryti teigiamą įtaką K. S. elgesiui nei darbo metu, nei laisvu nuo darbo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-323/2007). Kad teismas atleistų jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. G. kaip fizinio asmens laidavimą, K. S. net neprašė, nes pagal BK 40 straipsnio 3 dalį ji laiduotoju negali būti.
Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). K. S. savo kaltę pripažino tik teismo posėdyje, nes norėjo būti atleistas nuo bausmės pagal laidavimą. Jo kasdieninė arogantiška laikysena ir pastangos laikraščio pagalba ir pokalbiuose su pažįstamais save pavaizduoti nukentėjusiu, o ne įvykdžiusiu baudžiamąją veiką pagal BK 284 straipsnį, neduoda pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje.
Nukentėjusioji Z. M. atsikirtimuose prašo nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendį nepakeistą.
Nuteistojo K. S. teiginys apeliaciniame skunde, kad Biržų rajono apylinkės teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo bei baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuotos jo teisės, nepagrįstas. Byloje nepadaryti jokie esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 329 str. 1 d. 4 p., 369 str. 3 d.), jų nenurodė ir pats apeliantas. Todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto K. S. prašymą panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - atleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Šalies argumentai
1. K. S. teigia, kad „teismas, vadovaudamasis BPK 45 straipsnio nuostatomis, privalėjo teisminio bylos nagrinėjimo pradžioje ar eigoje išaiškinti jam ir juridinio asmens atstovui, kad juridinis asmuo negali būti laiduotojas pagal BPK 40 straipsnį. Nuteistasis K. S. pasinaudojo BPK 22 str. 3 d. numatyta teise kaltinamajam turėti gynėją, t. y. K. S. teisinę pagalbą teikė, jo teises ir teisėtus interesus gynė advokatas Arvydas Penelis, kuris ir privalėjo panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą (BPK 48 str. 2 d. 1 p.). Teismas laikėsi nešališkumo principo, priešingu atveju būtų pažeista proceso šalių teisių lygybė (BPK 6 str.) ir rungimosi principas (BPK 7 str.).
2. Nesutinka su teiginiu, kad laiduotoja gali būti A. G.. Ji yra UAB „Šiaurės rytai" direktorė, o K. S. dirba UAB „Šiaurės rytai" pagal autorines sutartis. BK 40 str. 3 d. numato, kad laiduotoju gali būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo laikytini pilnamečiai, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galimybę daryti jam teigiamą įtaką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.2K-323/2007). Bylos proceso metu A. G. patvirtino, kad ją su kaltinamuoju K. S. sieja tik darbiniai santykiai, bendrauja tik darbo metu. Įvertinus tai, kad nusikaltimas, už kurį K. S. nuteistas, niekaip nesusijęs su jo darbine veikla, taip pat tarp laiduotojos A. G. ir kaltininko K. S. nesant asmeninių ryšių (tik darbiniai), A. G. įsipareigojimas laiduoti už K. S. kelia abejonę laiduotojos galimybe daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Be to, A. G. charakteristiką, kuri buvo pateikta Biržų rajono apylinkės teismui, pasirašė UAB „Šiaurės rytai" redaktorė R. P., kuri yra A. G. sesuo. Tai kelia abejonę, kad A. G. charakterizuota nešališkai ir objektyviai, kad ji turi autoritetą ir galimybę daryti teigiamą įtaką K. S.. Baudžiamosios bylos Nr. 1-52-753/2008 nagrinėjimo Biržų rajono apylinkės teisme metu A. G., kurios vadovaujama bendrovė UAB „Šiaurės rytai" sutiko būti laiduotoju, visiškai nesistengė likti nešališka minėtos baudžiamosios bylos atžvilgiu ir laikraštyje „Šiaurės rytai" nuolat spausdino su minėta byla susijusius tekstus, nuotraukas, kuriais siekė nukentėjusiąją pažeminti, įžeisti, pasityčioti. Tai patvirtinančios laikraščio „Šiaurės rytai" 2008 m. balandžio 1 d. Nr.36 išspausdinto kūrinio „A. P. CIBULIAI pasižymėjusiems liaudies ūkyje" (su Z. M. susijusi dalis „Sezono moters ryžtas"), 2008 m. balandžio 8 d. Nr.39 straipsnio „Ėmė ir pasakė... Tik ne Kęstučiui", 2008 m. gegužės 29 d. Nr.59 straipsnio - replikos „Darbo metu puotauti savivaldybės klerkai gali" (straipsnio autoriumi nurodomas J. R., kuris yra
A. G. kūrybinis pseudonimas - tai 2008 m. liepos 2 d. vykusio teismo posėdžio, kuriame buvo nagrinėjama minėta baudžiamoji byla, metu patvirtino A. G.), 2008 m. birželio 7 d. Nr.63 publikacijos „Linksmasis kabinetas: atostogos, pramogos ar bendri projektai?" (autorius J. R.), 2008 m. gegužės 31d. laikraščio „Šiaurės rytai" Nr.60 straipsnio „Įžiūriu norą suvesti asmenines sąskaitas" kopijos buvo pateiktos 2008 m. liepos 2 d. vykusio teismo posėdžio metu. Atsižvelgus į tai, ką išdėsčiau šiame punkte, A. G. negali būti patikimas ir tinkamas laiduotojas.
3. Nuteistasis K. S. papildomai pateikė savo žmonos V. S. prašymą perduoti jį jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės tuo atveju, jei Panevėžio apygardos teismas manytų, kad A. G. nėra tinkamas laiduotojas. Ji ir K. S. susituokę aštuonerius metus, tačiau mano, kad ji nepajėgi daryti savo vyrui K. S. teigiamos įtakos. K. S. ne tik 2007 m. rugpjūčio 25 d. šventės metu abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo necenzūrinius, garbę ir orumą žeminančius žodžius, bet ir bylos ikiteisminio tyrimo metu nesiliovė toliau įžeidinėti, siuntinėdamas necenzūrinio turinio žinutes (žinučių nuorašai yra pridėti prie minėtos baudžiamosios bylos medžiagos). Kyla klausimas, kodėl V.S. anksčiau neįtakojo vyro netinkamo elgesio. Dėl šios priežasties mano, kad ji negali būti patikima ir tinkama laiduotoja. Ir nėra jokio pagrindo manyti, kad K. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų analogiškų nusikalstamų veikų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, o nukentėjusiųjų atsikirtimai į apeliacinį skundą vertinami tiek, kiek jie susiję su skundo argumentais. Dėl necenzūrinio turinio žinučių rašymo nukentėjusiajai K. S. patrauktas baudžiamojon atsakomybės nebuvo, šis faktas netirtas ir nepaneigta versija, kad žinutes rašė ne K. S.. Jis yra pripažintas kaltu tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2007 m. rugpjūčio 25 d.
Dėl teismo pareigos išaiškinti procesines teises.
Kolegija pritaria nukentėjusiųjų J. K. ir Z. M. atsikirtimuose pateiktiems argumentams ir atmeta K. S. argumentą, kad teismas neįvykdė pareigos išaiškinti jam procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti, nes iki pat įrodymų tyrimo pabaigos teismas neišreiškė jokių abejonių dėl UAB „Šiaurės rytai", kaip juridinio asmens tinkamumo laiduoti pagal BK 40 straipsnį. BPK 268 straipsnyje numatyta teisiamojo posėdžio pirmininko pareiga kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams išaiškinti šiame kodekse nustatytas jų teises ir pareigas. Kaltinamojo teisės ir pareigos, numatytos BPK 22 straipsnyje, posėdžio metu išaiškintos. Teismas yra nešališka institucija, ji neteikia kaltinamajam teisinės pagalbos, kuri palengvintų jo baudžiamąją atsakomybę. Šią pareigą privalėjo vykdyti byloje dalyvavęs gynėjas, kurio dalyvavimo procese tikslas yra kvalifikuotai perteikti visa, kas yra naudinga ir tikslinga kaltinamojo gynybai, nurodyti procesines jo galimybes (BPK 48 str. 2 d. 1 p.).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, buvo gautas UAB „Šiaurės rytai" direktorės A. G. pasirašytas raštas, kuriuo prašoma K. S. perduoti UAB „Šiaurės rytai“ pagal laidavimą. Teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad byloje yra būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, numatytos BK 40 str. 2 d. - nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, charakterizuojamas teigiamai. Šios teismo nustatytos aplinkybės apeliacine tvarka apskųstos nebuvo. Jų visuma leido teismui daryti išvadą, kad K. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistas, motyvuojant tuo, kad juridinis asmuo laiduotoju būti negali. Laiduotoju pagal BK 40 str. 3 d. gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Apeliacinės instancijos teismui yra pateikti du prašymai perduoti K. S. pagal laidavimą – tai A. G. ir žmonos V. S.. K. S. dirba korespondentu UAB „Šiaurės rytai“, A. G., kaip minėta, yra UAB „Šiaurės rytai“ direktorė. Teismas sutinka su atsikirtimų motyvais, kad K. S. ir A. G. sieja tik darbiniai santykiai, kurie pagrįsti autorinėmis sutartimis, todėl teismas mano, kad tinkamesnis laiduotojas yra K. S. žmona V. S.. Pagal pateiktą Biržų „Aušros“ vidurinės mokyklos direktoriaus charakteristiką, V. S. pedagoginis darbo stažas yra 19 metų. Ji puikiai sutaria su mokiniais ir kolegomis, geba priimti tinkamus sprendimus konfliktinėse situacijose, pasitikinti savimi, tolerantiška ir kt. Domisi psichologija, filosofija, muzika, su vyru lanko šokių pamokas. Toks asmuo pagal savo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra vertas teismo pasitikėjimo. Duomenų, kad V. S. buvo su K. S. šventės metu ir galėjo įtakoti jo elgesį, byloje nėra. Taigi, esant visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms ir asmens, verto teismo pasitikėjimo prašymui, K. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl paminėto, nuosprendis naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,
NUSPRENDĖ:
Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendį dėl K. S. nuteisimo panaikinti:
K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d atleisti ir baudžiamą bylą dėl K. S. nuteisimo nutraukti perduodant jį V. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.