- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-314-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- Žemaičių
- Trečiasis asmuo
- D. J., AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Išvadą teikia
- Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-314-278/2017
Teisėja Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05928-2016-6
2017 m. balandžio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Žemaičių g. 43-ojo ir 45-ojo namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7036-956/2016 pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovui Žemaičių g. 43 – ojo ir 45 – ojo namų savininkų bendrijai, tretiesiems asmenims D. J., AB „Energijos skirstymo operatorius“, institucijai, teikiančiai išvadą – Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas” prašė teismo priteisti iš atsakovo Žemaičių g. 43 – ojo ir 45 – ojo namų savininkų bendrijos 338,28 Eur žalos atlyginimą, 43 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2013-10-01 dėl gedimo daugiabučio namo, esančio adresu Žemaičių g. 43, Panevėžio m., vidaus elektros tinkle buvo sugadintas D. J. priklausantis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, jog butas ir jame buvęs turtas įvykio metu ieškovo buvo apdraustas būsto draudimu. Nurodė, kad paskirstymo spintoje, kuri yra bendrojo naudojimo objektas ir atsakovo nuosavybės ribose, nudegė „0“ laidas, todėl atsirado viršįtampis. Apžiūrėjus trečiojo asmens D. J. elektrinius prietaisus, nustatyta, kad jie sugedo dėl viršįtampio. Dėl įvykio atsakingas yra atsakovas, nes bendrija buvo įsteigta eksploatuoti daugiabutį gyvenamąjį namą, jo inžinierinę įrangą, organizuojant jų valdymą ir priežiūrą, tačiau šios pareigos nevykdė. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neprižiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos ir iki avarijos neorganizavo jos remonto, kasmetinių apžiūrų ir planinių patikrinimų, dėl ko elgėsi nerūpestingai. Be to, nėra sudaręs sutarties nei su įmone ar fiziniu asmeniu, kurie prižiūrėtų daugiabučio namo elektros ūkį. Bendrija nėra informavusi butų savininkų apie bendrijos nuosavybės ribose esančios elektros įrangos, elektros instaliacijos trūkumus, jų keitimą, atnaujinimą ir pan.. Teigia, jog trečiojo asmens D. J. nurodyti sugadinti daiktai buvo apžiūrėti, iš jų dalis buvo suremontuoti, kiti neremontuojami, todėl išmokėta 338,28 Eur draudimo išmoka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo Žemaičių g. 43 – ojo ir 45 – ojo namo savininkų bendrijos 338,28 Eur žalos atlyginimą, 43 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ naudai.
4. Teismas nustatė, kad 2013-10-01 dėl gedimo daugiabučio gyvenamojo namo adresu Žemaičių g. 43, Panevėžio m., vidaus elektros tinkle buvo sugadintas trečiajam asmeniui D. J. priklausantis turtas (elektros prietaisai, kurie buvo įjungti į elektros šaltinį), buvęs adresu (duomenys neskelbtini). Nustatė, jog ieškovas ir trečiasis asmuo D. J. 2013-08-01 sudarė būsto draudimo sutartį Nr. 253006331, pagal kurią buvo apdraustas butas ir jame esantis turtas, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog šia sutartimi, be kitų draudžiamųjų įvykių, šalys susitarė, kad draudėjas draudžiasi ir nuo elektros įtampos svyravimų ar viršįtampio. Ieškovas, pagal UAB „AG service“ išrašytą 2013-10-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 13TEC001934, sumokėjo 181,01 Eur draudimo išmoką. Iš 2013-10-31 UAB „AG service“ buitinių prietaisų patikros akto teismas nustatė, kad dėl viršįtampio sugedo: orkaitės taimerio plokštelė, remonto kaina 78,19 Eur; garų surinktuvo jėgos plokštelė, remonto kaina 34,75 Eur; šaldytuvas veikia, viršįtampis prietaisui žalos nepadarė, apžiūros kaina 21,72 Eur; maršrutizatoriaus maitinimo blokas, neremontuotinas, nes netiekiamos detalės, apžiūros kaina 10,41 Eur; radijo žadintuvo maitinimo blokas, nepataisomas, detalės netiekiamos, apžiūros kaina 10,41 Eur; nešiojamojo kompiuterio baterija ir maitinimo šaltinis, apžiūros kaina 13,90 Eur; mobilaus telefono pakrovėjas, neremontuojamas, apžiūros kaina 5,21 Eur; mikrobanginės krosnelės transformatoriaus remonto klientė atsisakė, apžiūros kaina 6,37 Eur. Ieškovas apskaičiavo 96,44 Eur draudimo išmoką už sugadintą, bet netaisomą turtą – maršrutizatorių, radiją žadintuvą, kompiuterio adapterį, mikrobangų krosnelės remonto kaštus ir sumokėjo trečiajam asmeniui D. J. 67,48 Eur draudimo išmoką (333 Lt - 100 Lt (besąlyginė išskaita) = 233 Lt). Ieškovas taip pat apskaičiavo 89,78 Eur draudimo išmoką – už nešiojamojo kompiuterio baterijos analogą 72,40 Eur ir 2 vnt. mobilaus telefono pakrovėjus 17,37 Eur, iš viso išmokėjo 338,28 Eur dydžio draudimo išmoką.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Žemaičių g. 43-ajame name yra įsteigta bendrija. Bendrijos įstatų 8.1 punkte nurodyta, kad už daugiabučio gyvenamojo namo adresu Žemaičių g. 43, Panevėžio m., bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, techninę priežiūrą, naudojimą yra atsakinga Žemaičių g. 43 – ojo ir 45 – ojo namo savininkų bendrija. Bendrija nėra sudariusi sutarties su įmone ar fiziniu asmeniu, kurie prižiūrėtų daugiabučio gyvenamojo namo adresu Žemaičių g. 43, Panevėžio m., pastato bendrojo naudojimo objektus, susijusius su energetine sritimi. Teismas konstatavo, jog už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, kurie susiję su elektros įranga, jų remonto organizavimą, eksploatavimą yra atsakingas atsakovas.
6. Nustatė, kad 2011-02-01 atsakovas ir trečiasis asmuo AB „ESO“ (buvęs AB „Lesto“) sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią tiekiama elektros energija daugiabučių gyvenamųjų namų adresu Žemaičių g. 43 ir 45, Panevėžio m., bendrojo naudojimo patalpoms (laiptinės, rūsiai). Iš 2008-12-29 Elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo akto Nr. 210-8-778 3.3 ir 4 punktų nustatė, kad paskirstymo spinta (PS) yra atsakovo elektros tinklų nuosavybės ribose. Nurodė, jog Sutarties 11.9 punktu atsakovas įsipareigojo užtikrinti tinkamą jam elektros tinklo nuosavybės ribų akte priskirtų elektros tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę, jų eksploatavimo saugumą. Dėl susidariusio viršįtampio buvo sugadintas trečiojo asmens D. J. turtas (elektros prietaisai, kurie buvo įjungti į elektros šaltinį). Teismas darė išvadą, kad gedimas (nudegus apsauginiam „0“ laidui atsirado viršįtampis) įvyko daugiabučio gyvenamojo namo adresu Žemaičių 43, Panevėžio m., bendrojo naudojimo objekte – paskirstymo spintoje, kuri yra atsakovo nuosavybės ir atsakomybės ribose. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, jog atsakovas veikė neapdairiai ir nerūpestingai, nes nepasirūpino pastate įdiegti apsaugos priemones, neinformavo apie tai butų savininkų, šio klausimo nesvarstė ir bendrijos narių susirinkime.
7. Teismas darė išvadą, kad byloje nebuvo paneigta atsakovo kaltės prezumpcija, todėl yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo aplaidaus neveikimo ir atsiradusių neigiamų pasekmių, t. y. žalos draudėjo turtui. Teismo vertinimu, ieškovas žalą trečiajam asmeniui D. J. paskaičiavo vadovaudamasis draudimo taisyklėmis ir pagrįstai, todėl turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas Žemaičių g. 43 – ojo ir 45 – ojo namų savininkų bendrija prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Nurodo, kad ieškovas AB “Lietuvos draudimas“ po įvykio neatsiuntė savo atstovo dėl apdraustojo turto, priklausančio D. J., apžiūros ir įvykio aplinkybių išsiaiškinimo. Teigia, jog namas, adresu Žemaičių g. 43, Panevėžio m., atitinka elektros tinklų projektiniam reikalavimui, tačiau gyventojai įvairiais buitiniais prietaisais perkrauna savo butuose elektros tinklų leidžiamas normas, dėl ko galimai ir įvyko minėtas techninis gedimas. Teigia, jog į teismo posėdį buvo iškviestas AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas S. A., kuris turėjo teismui paaiškinti ir pateikti savo išvadas dėl techninio gedimo name ir namo elektros tinklų atitikimo techniniams reikalavimams. Tačiau S. A. teismui nepateikė savo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų ir leidimo atlikti ekspertizę. Be to, prieš atvykdamas į teismą namo neapžiūrėjo, teismui nepateikė savo išvados raštu, kaip to reikalauja CPK 216 straipsnis, o tik išdėstė savo mintis apie įvykusi techninį gedimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas atsakovo Žemaičių g. 43-ojo ir 45-ojo namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
12. CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Minėtoje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (pvz.:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismas ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir padarė atitinkamas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.
13. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas grįsdamas atsakovo kaltę vadovavosi Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, Žemaičių g. 43 ir 45 namų savininkų bendrijos įstatų nuostatomis, kad už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, kurie susiję su elektros įranga, jų remonto organizavimą, eksploatavimą, yra atsakingas atsakovas. Taip pat pagal 2011-02-01 atsakovo ir trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvęs AB „Lesto“) sudarytą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas įsipareigojo užtikrinti tinkamą jam elektros tinklo nuosavybės ribų akte priskirtų elektros tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę, jų eksploatavimo saugumą (sutarties 11.9 p.). Atitinkamai, pagal 2008-12-29 Elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo aktą Nr. 210-8-778, savininkas atsako už elektros apskaitos prietaisų ir elektros apskaitos schemos elementų apsaugą bei elektros apskaitos prietaisų ir elektros apskaitos schemos elementų plombų apsaugą (6 p.). Iš šalių, trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, nustatyta 2013-10-01 įvykusio vidaus elektros tinklo gedimo priežastis – atsiradęs viršįtampis, t.y., jog paskirstymo spintoje, kuri randasi daugiabučio gyvenamojo namo, adresu Žemaičių g. 43, Panevėžio m., rūsyje, nudegė elektros energijos tiekimo apsauginis „0“ laidas, o nudegus šiam laidui, atsirado viršįtampis. Apeliantas, teigdamas, jog namo gyventojai įvairiais buitiniais prietaisais perkrauna savo butuose elektros tinklų leidžiamas normas ir galimai dėl to ir įvyko techninis gedimas, tačiau tam patvirtinti įrodymų nepateikė. Pažymėtina, jog apeliantas neprašė byloje skirti ekspertizės žalos kilimo priežasčiai įvertinti, viršįtampio atsiradimo šaltiniui įrodyti, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kitas žalos atsiradimo priežastis. Atsakovo atstovas taip pat pripažino, kad gyvenamajame name adresu Žemaičių g. 43, Panevėžio m., nėra įdiegta jokių apsaugos priemonių nuo perkrovos, šis klausimas nebuvo svarstytas ir bendrijos narių susirinkimuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų minėtų ir teismo nurodytų įrodymų visuma patvirtina, jog Žemaičių g. 43 – ojo ir 45 – ojo namo savininkų bendrija, turinti pareigą priimti sprendimus dėl remonto ir atnaujinimo darbų, lėšų panaudojimo remontuojant ar atnaujinant bendrojo naudojimo objektus, elektros instaliacijos ir kitų elektros tinklų pakeitimo ar atnaujinimo, nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų gedimų vidaus elektros tinkle, šiuo atveju – išvengti viršįtampio susidarymo, kuris sukelia elektrinių prietaisų sugadinimą (sutarties 11.8 p.).
14. Bylos duomenys patvirtina, jog apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovas vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. D. J. priklausančius buities prietaisus apžiūrėjo ir dėl viršįtampio atsiradusius sugedimus nustatė UAB „AG service“. Prietaisų gedimo priežastys nėra paneigtos (CPK 178 str.). Ieškovas AB “Lietuvos draudimas“ pagal UAB „AG service“ išrašytą sąskaitą – faktūrą už atliktas paslaugas apskaičiavo ir išmokėjo atitinkamą draudimo išmoką, be to, vadovaudamasis UAB „AG service“ išrašytu defektiniu aktu, apskaičiavo draudimo išmoką už nepataisomai sugadintą turtą. Draudimo išmokos skaičiavimus atliko turto žalų ekspertas V. R.. Dėl paminėto, ieškovui vykti į butą ir atlikti elektros prietaisų bei daugiabučiam namui priklausančių elektros tinklų apžiūrą, nebuvo pagrindo.
15. Kritiškai vertintinos apelianto abejonės dėl trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovo S. A.. Nagrinėjant bylą trečiojo asmens atstovas, turintis specialių techninių žinių, buvo apklausiamas teismo posėdyje, atsakinėjo tiek į teismo, tiek į atsakovo atstovo klausimus, paaiškindamas, kad apsauginio „0“ laido nudegimas yra ne momentinis reiškinys, šis laidas kurį laiką buvo kaitinamas, alinamas ir tik po kurio laiko nudegė. Nurodė, jog nudegimo priežastys gali būti įvairios: eksploatavimo taisyklių nesilaikymas, korozija, per didelės apkrovos, žmogaus faktorius ir panašiai; o problemos sprendimo būdas – įdiegimas įvairių šiuolaikinių priemonių, apsaugančių nuo perkrovos. Apeliantas vadovaujasi CPK 212 straipsniu (ekspertizės atlikimas ir ekspertų skyrimas) ir 216 straipsniu (eksperto išvada), tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju jis neprašė byloje skirti ekspertizės, todėl ji nebuvo atliekama. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas S. A. dėl įvykio buvo apklausiamas tik kaip asmuo, turintis specialių techninių žinių, teikti paaiškinimus raštu, jam nebuvo pagrindo.
16. Įvertinus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą
pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CK 326 str. 1 d. 1 p).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.