Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2015-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-417/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-12-12Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-09Klaipėdos apygardos teismas
  3. ApeliacijaNuosprendis · 2015-04-09Klaipėdos apygardos teismas
  4. T-534-795/2015Nutartis · 2015-06-25Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-09
Bylos Nr.
1A-136-417/2015
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00609-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Dalius Jocys, Savinijus Katauskas
Nuteistasis
L. L.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius, Alisa Kostiuk

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-417/2015

Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00609-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos (S) 1.1.4.2; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10; 1.2.14.11;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Savinijaus Katausko, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,nuteistajam L. L.,gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. gynėjos advokatės Alisos Kostiuk apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. (L. L.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – areštu 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje, subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas L. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-04-11 22.46 val. iki 2014-04-13 12.45 val. (dvi dienos).

K. Š. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš L. L. priteista K. Š. 450 Lt (130 EUR) turtinei žalai atlyginti.

Valstybei iš L. L. priteista 31,85 Lt (9 EUR) proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: 2014 m. balandžio 11 d., apie 16.00 val., atrakinęs durų spyną, įsibrovė į K. Š. priklausantį ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), ir pagrobė 400 Lt vertės dviratį „Fuji“.

L. L. nuteistas ir už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą ir sugadino svetimą turtą: 2014 m. balandžio 11 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į K. Š. priklausantį ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), lįsdamas pro langą sulaužė 50 Lt vertės lango rėmą, nenustatytu būdu nulaužė 400 Lt vertės žoliapjovės „Vagner“ kotą ir pasikėsino minėtą prietaisą pagrobti, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nusikaltimo nebaigė, nes buvo sulaikytas nukentėjusiojo. Taigi L. L., įsibrovęs į patalpą, pasikėsino pagrobti K. Š. priklausantį 400 Lt vertės turtą ir sugadino 450 Lt vertės turtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo L. L. gynėja advokatė Alisa Kostiuk prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-12 nuosprendį, nuosprendžio dalį, kuria L. L. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. dėl dviračio „Fuji“ pagrobimo, pakeisti ir perkvalifikuoti į BK 178 str. 1 d.; nuosprendžio dalį, kuria L. L. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei 187 str. 1 d., dėl pasikėsinimo pagrobti žoliapjovę ir jos sugadinimo išteisinti. Nuteistojo gynėja teigia, kad teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, L. L. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nesant pakankamai įrodymų nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. dėl dviračio vagystės įsibraunant į patalpas. L. L. parodymai, kad dviratis buvo pagrobtas iš kiemo, o ne įsibraunant į patalpas, nebuvo paneigti. Nukentėjusysis patvirtino L. L. parodymus, kad dviratis „Fuji“ stovėjo kieme, o ne sandėliuke. Teismas neįvertino L. L. parodymų, kad jis neturėjo aiškiai apibrėžtos tyčios pagrobti ar sugadinti žoliapjovės, o norėjo nukentėjusiojo sandėliuke tik pamiegoti. Be to, byloje nėra duomenų, kokios būklės žoliapjovė buvo iki nuteistojo patekimo į sandėliuką. Mano, kad tokie nuteistojo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas pagal BK 165 str., todėl nuteistasis pagal BK 22 str. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. turi būti išteisintas.

Atsiliepimas

Nukentėjusysis K. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis pripažino, kad dviratį pavogė iš sandėliuko, tačiau dėl žoliapjovės tyčinio sugadinimo ir pavogimo nesutiko.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kad L. L. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. dėl dviračio vagystės įsibraunant į patalpas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L. L. pripažino kaltu dėl dviračio “Fuji” vagystės įsibrovus į patalpą. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais – paties nuteistojo teisiamajame posėdyje duotais išsamiais parodymais, kaip jis padarė nusikalstamą veiką įsibraudamas į sandėliuką, nukentėjusiojo K. Š. parodymais, kad dviračius laikė sandėliuke, o ne kieme, liudytojo policijos pareigūno V. S. parodymais, kad vežamas į policijos įstaigą L. L. prisipažino, kad iš sandėliuko pagrobė dviratį ir užstatė lombarde. Nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje prisipažino, kad dviratį pavogė iš nukentėjusiojo sandėliuko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad L. L. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, todėl teismas teisingai ir pagrįstai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d.

Nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. dėl pasikėsinimo pagrobti žoliapjovę.

Apeliantės teiginius, kad jis neturėjo aiškiai apibrėžtos tyčios pagrobti žoliapjovę, o norėjo tik pamiegoti nukentėjusiojo sandėliuke, paneigia byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrintų įrodymų visuma. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės iškelta versija, kad nukentėjusiojo sandėliuke nuteistasis norėjo tik išgerti ir pamiegoti, tėra pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tai, kad L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., patvirtina šie duomenys. Nuteistasis L. L. prisipažino, kad tą pačią dieną, kai pavogė nukentėjusiajam priklausantį dviratį ir užstatė jį lombarde, grįždamas namo, antrą kartą įsibrovė į nukentėjusiojo sandėliuką. L. L. nurodė, kad į sandėliuką pateko pro langą, kuriame nebuvo stiklo, įlipęs į sandėliuką pamatė žoliapjovę ir ją perkėlė į kitą vietą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo veiksmai, grįžimas antrą kartą į tą pačią vietą – nukentėjusiojo sandėliuką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis, vogdamas dviratį, pastebėjo žoliapjovę, tačiau tuo metu nebuvo kaip jos paimti, todėl nusprendė pavogti tik dviratį, o vėliau grįžti ir pavogti žoliapjovę. Tai, kad nuteistasis siekė pavogti kitus nukentėjusiojo daiktus, rodo tokie jo veiksmai. Nuteistasis, sėkmingai pardavęs dviratį, grįžo į tą patį sandėliuką, kuriame buvo sukrauti įvairūs nukentėjusiojo daiktai, tarp jų ir žoliapjovė. Nors nuteistasis, grįžęs prie nukentėjusiojo sandėliuko, pastebėjo, jog jis užrakintas, tačiau tai jo nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė ir jis savo sumanymą vykdė toliau, t. y. į sandėliuką pateko kitu būdu pro neįstiklintą langą. Tokie nuteistojo veiksmai įrodo, kad jis kryptingai siekė įvykdyti nusikalstamą veiką – pagrobti svetimą turtą – žoliapjovę, kurią prieš vogdamas dviratį jau buvo nusižiūrėjęs. Teisėjų kolegijos nuomone, jei nuteistasis, kaip jis teigia, norėjo tik išgerti ir pamiegoti, tai pamatęs, kad sandėliuko durys užrakintos, vien dėl noro pamiegoti ir išgerti nebūtų lindęs į sandėliuką tokiu nepatogiu būdu – pro langą. Be to, nors L. L. tvirtino, kad jis ketino tik išgerti ir pamiegoti, tačiau, apžiūrėjus sandėliuką, jokių alkoholio vartojimo požymių nebuvo užfiksuota.

Nukentėjusysis K. Š. parodė, kad po pirmosios – dviračio – vagystės iš sandėliuko nuodugniai apžiūrėjo patalpą, žoliapjovė stovi priešingoje nuo lango sienoje. 2014-04-11 20.10 val.–21.50 val. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad prie ūkinio pastato langelio žoliapjovės nėra (t. 2, b. l. 4–8), 2014-04-11 23.16 val. 23.50 val. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad netoli išlaužto lango rėmo padėta žoliapjovė. L. L. neneigė, kad žoliapjovę paėmė ir padėjo į kitą vietą. Teismo vertinimu, nuteistojo veiksmai: sugrįžimas į tą pačią vietą, iš kur jis pavogė dviratį, įsibrovimas į sandėliuką pro langą, žoliapjovės paėmimas ir padėjimą į kitą vietą arčiau lango, leidžia konstatuoti, kad tokie L. L. nuoseklūs veiksmai buvo nukreipti konkrečiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti ir patvirtina tiesioginę jo tyčia pagrobti svetimą turtą, tačiau jis nusikalstamos veikos nebaigė.

Šių aplinkybių visuma ir byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad L. L. pasikėsino padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., tačiau jos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo nukentėjusiojo sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuriuo L. L. pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., nėra teisinio pagrindo.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, nėra teisinio pagrindo nesutikti su apeliantės teiginiu, kad nuteistasis neturėjo siekio tyčia sugadinti nukentėjusiojo turto – žoliapjovės ir lango rėmo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamojo teismo nuosprendžio dalis dėl L. L. pripažinimo kaltu pagal BPK 187 str. 1 d. yra nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos faktiniams duomenims, nes nenustatyta, jog nuteistojo L. L. veika turi nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., požymių.

Pagal BK 187 str. asmuo pripažįstamas kaltu, kai sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šią nusikalstamą veiką asmuo pripažįstamas padaręs, jeigu jis veikia tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo arba jei ir nenorėjo, sąmoningai leido jiems kilti.

Apeliantė neginčija, kad padarė žalos nukentėjusiajam, tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija, kad jis žoliapjovę sulaužė tyčia. Apeliantė teigia, jog žoliapjovę L. L. galėjo sulaužyti, kai nukentėjusysis liepė jam lipti pro langą ir tuo metu galėjo užlipti ant jos ir ją sulaužyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien už veiksmus nuteisti negalima, kaltintojas turi įrodyti ne tik, kas buvo padaryta, bet ir subjektyviąją nusikaltimo pusę – kaltę. Taigi tik išsamus nuteistojo L. L. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leis tinkamai kvalifikuoti jo veiką.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad žolės pjovimo aparato – žoliapjovės „Vagner“ –metalinis kotas nulaužtas. Įvykio vietos specialistai nuo žolės pjovimo aparato (trimerio) koto paėmė rankų pirštų antspaudus, siekdami nustatyti, ar pėdsakai palikti K. Š., ar L. L., tačiau šie pėdsakai identifikavimui buvo netinkami (t. 1, b. l. 9–10, 34).

Iš nukentėjusiojo K. Š. parodymų matyti, kad išgirdęs triukšmą ūkiniame pastate, nuėjo pažiūrėti, pažvelgęs pro sandėliuko langą pamatė žmogų, jam liepė lipti pro tą patį langą, per kurį įlipo. Šalia lango pamatė žoliapjovę, kurios viena iš sudedamųjų dalių – metalinis kotas, kuri jungia variklį su pjaunamąja žoliapjovės dalimi, buvo nulaužtas. Dėl to žoliapjovė nebeatlieka pagrindinės funkcijos – pjauti žolę (t. 1, b. l. 14–15, 14–18).

L. L., kai buvo sulaikytas sandėliuko savininko, jam paaiškino, kad nieko nedarė, tik atėjo pamiegoti. Nuteistasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad būdamas girtas galėjo užkliūti už žoliapjovės ir ją sulaužyti, tačiau kaip tai įvyko, nepamena (t. 1. b. l. 3, 65–66). Teisiamajame posėdyje L. L. patvirtino, kad įlipęs pro langą į sandėliuką pamatė žoliapjovę, ją pasidėjo į šoną, žoliapjovę galėjo sulaužyti, kai lipo lauk pro langą ir ant jo užlipo.

Kaip jau anksčiau konstatuota, nuteistasis ketino žoliapjovę pavogti siekdamas pasipelnyti, kaip jau buvo padaręs pirmuoju atveju, kai pavogė dviratį ir jį vėliau pardavė, taigi būtų nelogiška tyčia žoliapjovę sulaužyti, nes tuomet jo vertė žymiai sumažėtų ir galimybė vėliau jį realizuoti būtų labai maža. Teismo nuomone, nuteistasis pastatė žoliapjovę prie lango ketindamas jį pavogti, tačiau nukentėjusiojo užkluptas ir paprašytas išlipti pro langą, lipdamas galėjo jį sulaužyti, tačiau noro sulaužyti nukentėjusiojo turtą neturėjo. Po padarytos veikos sutiko atlyginti padarytą žalą, taigi tikslo sugadinti svetimą turtą neturėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad neįrodyta, jog nuteistasis siekė sulaužyti žoliapjovę tyčia.

Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog L. L. nenumatė, kad lipdamas pro langą sugadins jo rėmą, nes jau vieną kartą buvo įlipęs ir rėmo nebuvo sugadinęs, be to, pro langą išlipti jam liepė pats nukentėjusysis, taip pat nenumatė, kad lipdamas pro langą užlips ant žoliapjovės ir nulauš jos kotą, nenorėjo, kad nukentėjusiajam būtų padaryta žala, bet galėjo tai numatyti, tad šiuos veiksmus jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Taigi nukentėjusiojo turtas, t. y. lango rėmas ir žoliapjovė, buvo sugadinti tuo metu, kai nuteistasis nukentėjusiojo lieptas lipo pro langą, taigi tyčios jo veikoje nebuvo.

Kadangi BK 187 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyvioji pusė pasireiškia tik tyčia, konstatuotina, kad L. L. nepadarė veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), todėl teismas nepagrįstai jo atliktus veiksmus kvalifikavo pagal BK 187 str. 1 d., t. y. kaip tyčinį turto sunaikinimą, ir už tai jį nuteisė.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius L. L. veiksmuose tyčios, o kartu ir inkriminuoto nusikaltimo sudėties buvimo jo veiksmuose, L. L. veiksmai galėjo būti kvalifikuoti kaip turto sunaikinimas dėl neatsargumo, esant nusikalstamam nerūpestingumui, kai L. L. nenumatė pavojingų padarinių, tačiau galėjo ir turėjo juos numatyti. BK 188 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo, tačiau tokia veika nusikaltimu pripažįstama tik tuo atveju, jei padaroma didelė žala nukentėjusiam asmeniui. Bylos duomenimis, nuteistasis padarė nukentėjusiajam 450 Lt turtinę žalą, t. y. 50 Lt už medinio lango rėmo sulaužymą ir 400 Lt už žoliapjovės sulaužymą. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojo nuo 2010-12-02) numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Įvertinus tai, kad nuteistojo padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam dydis nėra didelis, todėl nėra BK 188 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, taigi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d.).

Taigi esant konstatuotų aplinkybių visumai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-12 nuosprendžio dalis, kuriuo L. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 str. 1 d., naikintina, nes L. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., sudėties požymių ir dėl šios dalies priimtinas naujas nuosprendis ir L. L. pagal BK 188 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

Apylinkės teismas nuteistajam L. L. už dviračio vagystę iš K. Š. priklausančio sandėliuko pagal BK 178 str. 2 d. paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, už pasikėsinimą pagrobti žoliapjovę pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. paskyrė laisvės atėmimą devyniems mėnesiams. Kadangi L. L. dėl žoliapjovės ir lango rėmo sugadinimo išteisintas, todėl naikintinas bausmės, paskirtos pagal BK 187 str. 1 d., subendrinimas apėmimo būdu su kitomis bausmėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės, paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., subendrintos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, L. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė nelaikytina per griežta, bausmės dydis yra pakankamai efektyvus norint sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, o švelnesnės bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuriuo L. L. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį: L. L. pagal BK 188 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti bausmės, paskirtos pagal BK 187 str. 1 d., subendrinimą apėmimo būdu su kitomis bausmėmis.

Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Savinijus KatauskasDalius Jocys