Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, civilinėje byloje Nr. 2-7833-713/2005 pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui antstolei S. V. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjo pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra paduotas civilinėje byloje ne pagal pareiškėjo skundą suinteresuotam asmeniui antstolei S. V., bet pagal pareiškėjo prašymą suinteresuotam asmeniui Lietuvai, užtikrinti įsiteisėjusių ir neįvykdytų teismų nutarčių priverstinį vykdymą. Todėl pareiškėjas savo prašyme ir nenurodė suinteresuotu asmeniu antstolės S. V., dėl kurios jau buvo kreiptasi CPK 510-512 str. nustatyta tvarka į Kauno miesto apylinkės teismą civ. bylose Nr. 2-12202/2003, Nr. 2-1435/2004, Nr. 2-7833-713/2005. Tačiau minėtose bylose įsiteisėjusių nutarčių antstolė nevykdė, todėl pareiškėjas kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir termino atnaujinimo vykdomajam raštui išduoti į teismą, kad priversti suinteresuotą asmenį Lietuvos Respubliką įvykdyti įsiteisėjusias teismų nutartis.

3. Teismas nepagrįstai nutartyje taikė CPK 584 str. 1 d. Apelianto nuomone, jeigu pagal CPK 18 str. įsiteisėjusi nutartis yra privalomai vykdoma, tačiau nebuvo vykdomos įsiteisėjusios nutartys civilinėse bylose Nr. 2-12202/2003, Nr. 2-1435/2004, Nr. 2-7833-713/2005, tai pagal teisės gynimo būdą minėtos nutartys turi būti vykdomos priverstinai ir negali būti atitinkančios teismų sprendimų dėl pripažinimo požymius.

4. Nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas neva pažeistą teisę turi ginti CPK 510-512 str. nustatyta tvarka, kreipiantis dėl antstolės veiksmų. Minėtuose straipsniuose nustatyta tvarka dėl antstolės S. V. neteisėtų veiksmų jau buvo kreiptasi civilinėse bylose Nr. 2-12202/2003, Nr. 2-1435/2004, Nr. 2-7833-713/2005 ir yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai. Todėl pakartotinis to paties ginčo nagrinėjimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra negalimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.

Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomuoju dokumentu yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 str. 1 d.). Atsižvelgiant į teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo, sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo ir sprendimus dėl priteisimo. Sprendimu dėl pripažinimo patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai. Sprendimu dėl teisinių santykių modifikavimo pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai. Sprendimu dėl priteisimo atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus. Remiantis teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumu skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingi priverstinai vykdyti. Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1046/2000, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009, 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartį. Šia nutartimi teismas pripažino antstolės S. V. 2005 m. balandžio 27 d. sudarytą patikslintą turto aprašą neteisėtu ir įpareigojo antstolę iš naujo įstatymų numatyta tvarka informuoti pareiškėją apie numatomą patikslinti 2003 m. sausio 23 d. turto aprašą, atitinkantį CPK 677 - 678 str. reikalavimus. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, teismo nutartis, kurios pagrindu apeliantas prašo išduoti vykdomąjį raštą, yra teismo sprendimas dėl pripažinimo, kuris, skirtingai nei teismo sprendimas dėl priteisimo, teisinius padarinius sukuria CPK 18 straipsnio pagrindu, jį išviešinus, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą kaip teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros dokumentą, nes ji savaime yra vykdytinas dokumentas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apeliantui išduoti vykdomąjį raštą šios nutarties pagrindu.

Dėl teisės skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog CPK 612 straipsnis iš esmės numato, jog vykdymo procese teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais tik CPK konkrečiai numatytais atvejais. Tokia taisyklė skiriasi nuo ne vykdymo procese priimtų teismo nutarčių apskundimo atskiraisiais skundais taisyklių, nustatytų CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Pastarosios taisyklės vykdymo procese netaikytinos.

Teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą turi save išieškotoju laikantis asmuo (CPK 646 str. 1 d.); nagrinėjamu atveju išieškotoju save laiko pareiškėjas V. B.. CPK 646 straipsnis, reglamentuojantis vykdomojo rašto išdavimo tvarką, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, neįtvirtina teisės apskųsti teismo nutartį dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta pareiškėjui išduoti vykdomąjį raštą, nėra apskundimo objektas ir pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, turėjo atsisakyti priimti dėl jos paduotą atskirąjį skundą (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas neteisėtai, todėl jis nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 2, 3 p., 5 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 str. 2 d., 3 p., 5 d., 338 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį procesą pagal pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta V. B. išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-7833-713/2005, nutraukti.