- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-341-555/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00176-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Dalė Burdulienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-619-292/2013 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas G. K. ir atsakovė V. K. susituokė 1987 m. spalio 17 d. Alytaus miesto CMS, akto įrašas Nr. 677, santuokoje gimusios dukterys Irma ir Gintarė – pilnametės.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką sudarytą su atsakove dėl atsakovės kaltės, taip pat reikalaudamas padalinti santuokoje įgytą turtą ir jam priteisti vieno kambario butą (24,47 kv. m.), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisti vieno kambario butą (12,68 kv. m. ploto), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su atsakove nesutarė nuo pat santuokinio gyvenimo pradžios, o paskutiniais bendro gyvenimo metais santuokinis gyvenimas apskritai tapo neįmanomu. Šiuo metu jis gyvena su kita moterimi ir atnaujinti santuokinių ryšių su atsakove nepageidauja. Kilnojamąjį turtą pasidalijo geranoriškai. Automobiliu, kurio rinkos vertė yra 900 Lt, naudojasi jo duktė Gintarė. Todėl į dalintiną turtą automobilio netraukia. Santuokos metu už jo pinigus jie įsigijo du greta esančius butus (duomenys neskelbtini). 24,47 kv. m. ploto butą, 24 400 Lt vertės, prašo priteisti jam, kadangi jis yra šio buto savininkas, atsakovei prašo priteisti 12,68 kv. m. ploto butą, 12 600 Lt vertės. Iš atsakovės išlaikymo sau nereikalauja, nes darbingas. Kreditinių įsipareigojimų vienas kitam bei tretiesiems asmenims neturi.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko nutraukti santuoką su ieškovu, tačiau mano, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, dėl jo neištikimybės. Sutuoktinis pastoviai turėjo ir turi kitų moterų. Išeina, pagyvena, po kurio laiko vėl grįžta, kol susiranda kitą moterį. Šeimoje konfliktai ir nesutarimai kildavo ne tik dėl sutuoktinio neištikimybės, bet ir dėl to, kad ji nuolat priekaištaudavo sutuoktiniui dėl girtavimo. Jis dirba maršrutinio autobuso vairuotoju, o į darbą nuolat eidavo neišsipagiriojęs, rizikuodamas kitų žmonių gyvybėmis. Ieškovas labai pavydus, pats bendraudavo su kitomis moterimis, o jai nuolat priekaištaudavo, kad ji bendrauja su kitais vyrais. Nesutiko su ieškovo nurodytu santuokoje įgyto turto padalijimo variantu. Nusipirkę du greta esančius butus, jie juos sujungė į vieną. Dėl nesuprantamų priežasčių ieškovas nori palikti jai mažesnės kvadratūros butą, nors jauniausia duktė Gintarė dar mokosi kolegijoje ir savaitgaliais visada grįžta pas ją. Be to, tokiu būdu padalijus butus, reikėtų daryti jų pertvarką, gyvenamojo ploto sąskaita įsiruošti sanitarinį mazgą, virtuvę, o tada jai tenkančio buto plotas dar sumažėtų ir su dukra ji jame neišsitektų. Ji taip pat neturi pinigų sumokėti kompensaciją, nes bedarbė, sutuoktinis išeidamas pasiėmė visas jų santaupas. Mano, kad jai su dukra turėtų atitekti didesnio ploto butas. Sutinka, kad automobilį ieškovas paliktų dukrai Gintarei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nutraukė santuoką, sudarytą 1987-10-17 Alytaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 677, tarp G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo G. K. ir V. K. paliko santuokines Kelmelių pavardes, padalino santuokoje įgytą turtą G. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį AUDI 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), 1987 metų laidos, 900 Lt vertės, ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12 600 Lt vertės; V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24 400 Lt vertės. Priteisė iš V. K. G. K. 486 Lt žyminį mokestį, 180 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 1 066 Lt, priteisė iš V. K. 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas, įvertinęs tai, kad šalys neįrodė dėl kurio sutuoktinių kaltės iširo santuoka, pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos teismas nustatė, kad šalys santuokoje 1997 metais įgijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2002 metais – vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas ieškovo G. K. vardu, jis yra bendrąja jungtine nuosavybe valdomas turtas, nes įgytas santuokos metu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad nei vienas iš sutuoktinių nepateikė įrodymų, kuriems esant nurodytą turtą būtų galima pripažinti asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (CK 3.89 str.). Sutuoktiniai santuokoje 2005 metais taip pat yra įgiję automobilį AUDI 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovo nurodymu yra 900 Lt. Atsakovė neginčija turto vertės. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str.). Teismas nustatė, kad pagal bylos duomenis nei vienas iš sutuoktinių asmeninio turto neturi. Teismas sprendė, kad šalių turtas gali būti dalijamas natūra. Automobilis taip pat įtrauktas į dalintino turto masę, nepriklausomai nuo to, kas juo naudojasi, nes tai santuokoje įgytas registruotinas turtas. Tokiu būdu, dalintino turto vertė yra 37 900 Lt (24 400 Lt + 12 600 Lt + 900 Lt). Teismui preziumavus, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tai kiekvienam sutuoktiniui turėtų tekti turto už 18 950 Lt. Teismas pažymėjo, kad sutuoktinių įgytas turtas nėra vienarūšis ir lygiavertis. Todėl jis turi būti dalijamas natūra, atsižvelgiant į CK 3.127 str. 3 d. sąlygas, į kurias turi būti atsižvelgiama paskiriant vienam iš sutuoktinių vertingesnį turtą natūra. Teismas atsižvelgė į tai, kad faktiškai abu dalintini butai yra sujungti į vieną, tą pripažįsta ir šalys, tačiau sujungimas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 12,68 kv. m. ploto butą priteisus vienam iš sutuoktinių, pastarasis turėtų įsirengti gyvenamojo ploto sąskaita sanitarinį mazgą, virtuvę. Taip dar sumažėtų gyvenamasis buto plotas. Sutuoktinių jaunesnioji duktė Gintarė mokosi kolegijos dieniniame skyriuje. Savaitgaliais ji grįžta pas motiną ir faktiškai gyvena pas motiną ir yra jos išlaikoma. Ieškovas šiame bute negyvena, gyvena su kita moterimi. Šios aplinkybės teismo laikytos svarbiomis dalijant turtą, kuris yra vienarūšis, bet nelygiavertis (gyvenamąsias patalpas). Todėl teismas sprendė, kad ieškovui priteisus mažesnio ploto butą ir automobilį ir tokiu būdu padalijus santuokoje įgytą turtą, nekompensuojant turto dalių vertės skirtumo pinigais, bus nukrypstama nuo lygių dalių principo, tačiau bus pasielgta protingai, teisingai ir sąžiningai (atsakovės materialinė padėtis nėra gera, pastovių pajamų neturi, skirtingai nei ieškovas, pragyvena iš socialinės pašalpos, automobilio nevairuoja. Ieškovas pats paliko šeimą, pats patvirtino faktą, nurodydamas, kad turi kitą moterį, su kuria šiuo metu gyvena.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina sumokėto žyminio mokesčio dalis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai - 486 Lt (13 500 Lt x 878 Lt : 24 400 Lt), ieškovas turėjo procesinių dokumentų įteikimo per antstolį atsakovei išlaidų - 180 Lt, kadangi atsakovės procesinis elgesys nepriimant teismo procesinių dokumentų nebuvo sąžiningas, šios išlaidos priteistos iš atsakovės. Spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos, nes byla nesudėtinga, jai pasiruošti nereikėjo specialių žinių, advokatui nereikėjo vykti į kitą vietovę, ginčijamas ieškinio reikalavimas yra tik dalyje dėl turto pasidalijimo (dalijamo turto masė nėra didelė), sprendžiami teisiniai klausimai nenauji, bei į tą aplinkybę, kad pagal teismų informacinę sistemą „Liteko“ ieškovas ne kartą teikė ieškinį, kuris, neištaisius trūkumų, buvo grąžinamas ir į bylą pateikti kvitai yra už tą laikotarpį, dėl to pralaimėjusi šalis negali atsakyti už ieškinio trūkumus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą priteisiant jam vieno kambario butą 24,47 kv. m. bendro ploto, o atsakovei priteisti kompensaciją už – mažesnę tenkančio turto dalį. Nurodo, kad teismas sprendimą motyvavo tik besimokančios dukters interesais, tačiau byloje nebuvo įrodyta, kad pilnametei dukteriai būtų reikalingas gyvenamasis plotas. Be to, teismo motyvai, kad ieškovas dirba, o atsakove ne, neurėtų būti sprendimo pagrindas. Teismas neatsižvelgė į santuokinio turto padalijimo lygiateisiškumo principą, nei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kuriais nesutinkama tik su sprendimo dalimi dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas, apeliantas teigia, kad byloje nėra įrodytas faktas, jog šalių pilnametė dukra savaitgaliais, grįžusi iš mokslų, gyvena pas atsakovę, teismas neatsižvelgė į jo – apelianto norą gauti didesnės vertės turtą ir galimybes išmokėti atsakovei kompensaciją, paskyrus jam didesnės vertės turtą. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas atsakovei didesnės vertės turtą ir iš atsakovės nepriteisdamas kompensacijos už tenkančią didesnę turto dalį, sprendimo teisiškai nepagrindė, nurodo, kad nustatyta aplinkybė, jog atsakovė nedirba negali būti pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo. Apelianto nuomone, padalinant santuokoje įgytą turtą jam priteistinas didesnės vertės butas ir iš jo kompensacija už jam – apeliantui tenkančią didesnę turto dalį.
Nutraukiant santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos; turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, taikomas dalijant turtą; pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovas ginčo bute faktiškai negyvena, kad šalių pilnametė dukra savaitgaliais po mokslų grįžta pas atsakovę, taip pat atsakovės turtinę padėtį, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir pripažino, kad atsakovei priteistinas didesnio ploto, kartu ir didesnės vertės butas, t. y. didesnė santuokoje įgyto turto dalis.
Pirmosios instancijos teismas, dalindamas turtą, įvertino abiejų šalių turtinę padėtį, nustatęs, kad ieškovas nesinaudoja santuokoje įgytu turtu bei šalių nurodytą aplinkybę apie pilnametės dukros grįžimą iš mokslų savaitgaliais, kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad atsakovei tikslinga paskirti didesnio ploto butą. Pažymėtina, kad tėvai, net jei vaikas yra pilnametis, bet dar mokosi ar siekia mokytis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, nėra baigęs vidurinės mokyklos, privalo juos išlaikyti iki 24-erių (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė kito nekilnojamojo turto neturi, nedirba, gauna socialinę pašalpą, prie buto išlaikymo prisideda vyresnioji šalių dukra, kuri gyvena užsienyje.
Pažymėtina, jog turto priteisimas natūra vienam iš sutuoktinių, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam šio dalį pinigais, turi būti realus ir nesukelti galimų didelių neigiamų padarinių turtą natūra gavusiam sutuoktiniui, t. y. turtą natūra gavęs sutuoktinis turi finansiškai išgalėti sumokėti piniginę kompensaciją. Netoleruotina situacija, kai sutuoktiniui, siekiančiam įvykdyti savo piniginę prievolę, tektų natūra priteistą turtą parduoti arba netgi išvaržyti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad priteisus butą atsakovei, o ieškovui kompensaciją, kaip to pageidauja ieškovas, ji (atsakovė) būtų pajėgi įvykdyti tokį teismo sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, manytina, kad ieškovui piniginės kompensacijos sumokėjimas buvusiai sutuoktinei gali sukelti didelių neigiamų padarinių ir ji finansiškai neišgalės to padaryti. Todėl pirmosios instancijos teismas padalinęs santuokoje įgytą turtą, pagrįstai, siekiant užtikrinti sutuoktinio interesus, sprendžia, kad šioje byloje pagrįstai nustatytas realus poreikis ir teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo. Šis nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių yra pakankamas ir nėra per didelis, nes atsakovei, kurios turtinė padėtis yra blogesnė, priteisiamas didesnės vertės turtas suteiks galimybes pasirūpinti būsto ir kitais jos poreikiais, pilnamečio vaiko, kuris mokosi dieniniame skyriuje, interesais. Nurodyta turto dalių proporcija yra teisinga, atsižvelgiant į bendro turto objektą, jį tokiu būdu padalijus abi šalys užsitikrins tinkamas gyvenimo sąlygas. Nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių mastas neviršija suformuotoje teismų praktikoje priimtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-26/2006). Kolegija, taikydama socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, sprendžia, kad parinktas santuokoje įgyto turto padalijimas atitinka šiuos kriterijus.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, ginčo santykiui tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.