Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir jam priteisti vieno kambario butą (24,47 kv. m.), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei taip pat priteisti vieno kambario butą (12,68 kv. m. ploto), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakove nesutarė nuo pat santuokinio gyvenimo pradžios, o paskutiniais bendro gyvenimo metais santuokinis gyvenimas apskritai tapo neįmanomu. Paskutiniu metu atsakovė jo atžvilgiu pradėjo elgtis agresyviai- 2012 metų balandžio mėnesį jam grįžus iš darbo, nesuprantama dėl kokių priežasčių, dūrė jam peiliu į nugarą. Atsakovė ne kartą buvo jį sužalojusi, tačiau gailėdamas sutuoktinės jis į gydymo įstaigas ir teisėsaugos institucijas nesikreipė. Su atsakove kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir nepalaiko šeimyninių santykių apie du metus. Šiuo metu jis gyvena su kita moterimi ir atnaujinti santuokinių ryšių su atsakove nepageidauja.

Santuokoje yra gimusios dvi dukros- I. ir G., kurios yra pilnametės.

Kilnojamąjį turtą pasidalijo geranoriškai. Automobiliu, kurio rinkos vertė yra 900 Lt, naudojasi jo duktė G.. Todėl į dalintiną turtą automobilio netraukia.

Santuokos metu už jo pinigus jie įsigijo du greta esančius butus (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto butą, 24 400 Lt vertės, prašo priteisti jam, kadangi jis yra šio buto savininkas, atsakovei prašo priteisti 12,68 kv. m. ploto butą, 12 600 Lt vertės.

Iš atsakovės išlaikymo sau nereikalauja, nes darbingas. Kreditinių įsipareigojimų vienas kitam bei tretiesiems asmenims neturi. Nutraukus pavardę jis pasilieka savo pavardę.- K..

Nesutinka su ieškovo nurodytu santuokoje įgyto turto padalijimo variantu. Nusipirkę du greta esančius butus, jie juos apjungė į vieną. Dėl nesuprantamų priežasčių ieškovas nori palikti jai mažesnės kvadratūros butą, nors jauniausia duktė G. dar mokosi kolegijoje ir savaitgaliais visada grįžta pas ją. Be to, tokiu būdu padalijus butus, reikėtų daryti jų pertvarką, gyvenamojo ploto sąskaita įsiruošti sanitarinį mazgą, virtuvę, o tada jai tenkančio buto plotas dar sumažėtų ir su dukra ji jame neišsitektų. Ji taip pat neturi pinigų sumokėti kompensaciją, nes bedarbė, sutuoktinis išeidamas pasiėmė visas jų santaupas. Mano, kad jai su dukra turėtų atitekti didesnio ploto butas.

Sutinka, kad automobilį ieškovas paliktų dukrai G..

Išlaikymo sau iš ieškovo nereikalauja, kreditorių neturi, sau pasilieka santuokinę pavardę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš santuokos liudijimo (8 b.l.) matyti, kad tarp šalių 1987-10-17 Alytaus miesto CMS, akto įrašas Nr. 677, sudaryta santuoka. Santuokoje gimusios dukterys I. ir G. jau pilnametės.

Dėl taikinimo.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad santuoka faktiškai iširo ir ji nutrauktina, nes sutuoktiniai kartu negyvena jau dveji metai, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, nes ieškovas gyvena su kita moterimi (CK 3.53 str. 1 d.). Abu sutuoktiniai reikalauja nutraukti santuoką, todėl jiems ir neskirtinas terminas susitaikyti (CK 3.54 str. 4 d.).

Dėl kaltės

Ieškovas prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės- dėl jos žiauraus elgesio su juo. Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės- dėl jo neištikimybės, girtavimo.

Sąlygos, numatytos CK 3.60 str. 3 d., kurios leistų preziumuoti vieno iš sutuoktinių kaltę, yra, tačiau nei vienas iš sutuoktinių nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų preziumuoti vieno iš jų kaltę. Šalims tenka pareiga įrodyti vienos iš jų kaltę dėl šeimos iširimo. Tik įrodžius kaltę, pripažįstama, kuris sutuoktinis kaltas dėl santuokos iširimo ir tik įrodymų visuma leistų daryti išvadą dėl įrodinėjimo dalyko buvimo.

Ieškovas neneigia, kad pats prieš du metus paliko šeimą ir dabar gyvena su kita moterimi, tačiau nurodė, kad iš namų išėjo dėl atsakovės žiauraus elgesio. Įrodymų dėl atsakovės žiauraus elgesio nepateikė.

Atsakovė taip pat neįrodinėjo ieškovo kaltės, tik nurodė, kad jis kaltas dėl santuokos iširimo, nurodydama, kad jis buvo neištikimas, girtavo, tačiau įrodymų apie ieškovo neištikimybę ir girtavimą nepateikė.

Pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.), nes šeimos santykiai grindžiami abipusiu sutuoktinių pasitikėjimu, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Tai yra moralinės sutuoktinių pareigos ir vienos iš jų pažeidimas yra ir kitos pažeidimas. Iš šalių paaiškinimų, nustatyta, kad sutuoktiniai nevykdė šių pareigų. Sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam- šeimos santykiuose nėra abipusio pasitikėjimo vienas kitu, visiško atvirumo naudojant šeimos lėšas, paisymo vienas kito nuomonės, šeimos gyvenimo klausimų sprendimo abipusiu sutarimu, pakantumo, rūpinimosi šeimos psichologine, dvasine būkle, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Šioje byloje ginčas yra kilęs tik dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kurio neišsprendimas sutrukdė sutuoktiniams santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos (13, 31-34 b.l.) nustatyta, kad šalys santuokoje 1997 metais įgijo 1-no kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2002 metais- 1-no kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas ieškovo G. K. vardu, jis yra bendrąja jungtine nuosavybe valdomas turtas, nes įgytas santuokos metu. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Nei vienas iš sutuoktinių nepateikė įrodymų kuriems esant nurodytą turtą būtų galima pripažinti asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (CK 3.89 str.).

Sutuoktiniai santuokoje 2005 metais taip pat yra įgiję automobilį AUDI 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė ieškovo nurodymu yra 900 Lt. Atsakovė neginčija turto vertės.

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str.). Pripažintina, kad pagal bylos duomenys nei vienas iš sutuoktinių asmeninio turto neturi.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.116 str. 1 d.). Dalijant turtą, reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto paskirstymas natūra.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 str. 3 d.).

Šalių turtas gali būti dalijamas natūra. Automobilis taip pat įtrauktinas į dalintino turto masę, nepriklausomai nuo to, kas juo naudojasi, nes tai santuokoje įgytas registruotinas turtas. Tokiu būdu, dalintino turto vertė yra 37 900 Lt (24 400 Lt + 12 600 Lt + 900 Lt). Jeigu preziumuoti, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tai kiekvienam sutuoktiniui turėtų tekti turto už 18 950 Lt. Akivaizdu, kad sutuoktinių įgytas turtas nėra vienarūšis ir lygiavertis. Todėl jis turi būti dalijamas natūra, atsižvelgiant į CK 3.127 str. 3 d. sąlygas, į kurias turi būti atsižvelgiama paskiriant vienam iš sutuoktinių vertingesnį turtą natūra. Nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi. Šalių sveikatos būklė nėra ta aplinkybė, į kurią reiktų atsižvelgti dalijant turtą natūra. Tačiau teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad faktiškai abu dalintini butai yra sujungti į vieną, tą pripažįsta ir šalys, tačiau sujungimas neįregistruotas Nekilnojamo turto registre. 12,68 kv. m. ploto butą priteisus vienam iš sutuoktinių, pastarasis turėtų įsirengti gyvenamojo ploto sąskaita sanitarinį mazgą, virtuvę. Taip dar sumažėtų gyvenamasis buto plotas. Sutuoktinių jaunesnioji duktė G. mokosi kolegijos dieniniame skyriuje. Savaitgaliais ji grįžta pas motiną ir faktiškai gyvena pas motiną ir yra jos išlaikoma. Ieškovas šiame bute negyvena, gyvena su kita moterimi. Šios aplinkybės laikytinos svarbiomis dalijant turtą, kuris yra vienarūšis, bet nelygiavertis (gyvenamąsias patalpas). Ieškovui priteisus mažesnio ploto butą ir automobilį ir tokiu būdu padalijus santuokoje įgytą turtą, nekompensuojant turto dalių vertės skirtumo pinigais, bus nukrypstama nuo lygių dalių principo, tačiau bus pasielgta protingai, teisingai ir sąžiningai (atsakovės materialinė padėtis nėra gera, pastovių pajamų neturi, skirtingai nei ieškovas, pragyvena iš socialinės pašalpos, automobilio nevairuoja. Ieškovas pats paliko šeimą, pats patvirtino faktą, nurodydamas, kad turi kitą moterį, su kuria šiuo metu gyvena. CK 3.123 str. 1 d.).

Šalys pareiškė, kad kreditorių neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, abu darbingi.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas- sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai jo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina sumokėto žyminio mokesčio dalis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai- 486 Lt (13500 Lt x 878 Lt : 24 400 Lt).

Ieškovas turėjo procesinių dokumentų įteikimo per antstolį atsakovei išlaidų- 180 Lt (56, 69 b.l.). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Atsakovės procesinis elgesys nepriimant teismo procesinių dokumentų nebuvo sąžiningas, dėl šios priežasties ieškovas buvo priverstas naudotis antstolio paslaugomis atsakovei įteikdamas procesinius dokumentus, todėl šios išlaidos pilna apimtimi priteistinos iš atsakovės.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.).

Ieškovas teismui nepateikė rašytinio prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Tačiau apie ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti rodo pinigų priėmimo kvitai- 2012-05-10 500 Lt sumai, 2012-06-20 100 Lt sumai ir 2013-12-23 (tikėtina, kad- 2012 metų kvitas) 400 Lt sumai, 2013-07-01 300 Lt sumai (70 b.l.), iš viso 1300 Lt sumai (16-18 b.l.). Šių išlaidų pagrindimo nėra. Tačiau vertinant, kad byloje dalyvavęs advokatas rengė ieškinį (pagal „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ ieškinio parengimo maksimalus dydis yra 3000 Lt), dalyvavo 3 teismo posėdžiuose, išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalių dydžių nustatytų Rekomendacijose. Tačiau išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos, nes byla nesudėtinga, jai pasiruošti nereikėjo specialių žinių, advokatui nereikėjo vykti į kitą vietovę, ginčijamas ieškinio reikalavimas yra tik dalyje dėl turto pasidalijimo (dalijamo turto masė nėra didelė), sprendžiami teisiniai klausimai nenauji, bei į tą aplinkybę, kad pagal teismų informacinę sistemą „Liteko“ ieškovas ne kartą teikė ieškinį, kuris, neištaisius trūkumų, buvo grąžinamas ir į bylą pateikti kvitai yra už tą laikotarpį, dėl to pralaimėjusi šalis negali atsakyti už ieškinio trūkumus.

Iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.) .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1987-10-17 Alytaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 677, tarp G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. K. ir V. K. palikti santuokines K. pavardes.

G. K. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį AUDI 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 1987 metų laidos, 900 Lt vertės, ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12 600 Lt vertės;

V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24 400 Lt vertės.

Priteisti iš V. K. G. K. 486 Lt žyminį mokestį, 180 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 1066 Lt.

Priteisti iš V. K. 16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.