Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas Kauno apylinkės teismo 2014-07-02 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, subendrinta galutine 50 MGL dydžio (6500 Lt) bauda, Kauno apylinkės teismo 2016-03-10 nutartimi bauda pakeista į 25 paras arešto, LITEKO duomenimis duomenų apie arešto bausmės atlikimą nėra, 2016-03-18 priimtas patvarkymas dėl bausmės vykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent laikotarpyje nuo 2011-11-05 iki 2016-02-04 būdamas S. K. IĮ, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) vadovu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 str. 4 d., kurioje nurodoma, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną, arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpyje nuo 2013-12-01 iki 2016-02-04 netvarkė S. K. IĮ buhalterinės apskaitos, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys nebuvo registruojami (kaupiami ir grupuojami) buhalterinėse sąskaitose, iš kurių būtų galima nustatyti S. K. IĮ turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį, nors įmonė 2013 m. 12 mėn. gavo 3946,32 Lt (1142,93 Eur) piniginių įplaukų, išlaidavo 3965,39 Lt (1148,46 Eur) ir apskaitos registrų duomenimis 2014 m. ir 2015 m. vykdė mėsos gaminių pardavimą, tačiau už ataskaitinį 2014 m. ir 2015 m. laikotarpį nebuvo registruojami ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys, dėl ko negalima apskaičiuoti S. K. IĮ veiklos rezultato. Dėl nustatytų teisės aktų nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti S. K. IĮ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2016-02-04.

S. K. raštu pateikė 2021-08-10 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad su jam įteiktu 2021-08-10 pranešimu apie įtarimą yra supažindintas pasirašytinai, įtarimo esmę suprato, dėl pranešime apie įtarimą nurodytos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta visiškai. Laikotarpyje nuo 2013-12-01 iki 2016-02-04 S. K. IĮ buhalterinė apskaita nebuvo vedama, kadangi buvo nutraukta sutartis su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone, o vėliau buhalterinės apskaitos tvarkymui nebuvo lėšų samdyti buhalterį, todėl apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (t.4, b. l. 91).

2017-09-22 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. M. pateikė S. K. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (57 segtuvus) (t.1, b. l. 66-102).

???2019-03-14 K. K. apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2017 m. tiksliai dienos įvardinti negali, jos mama paprašė, kad ji perduotų bankroto administratorei visus dokumentus, kurie susiję su tėčio įmone - S. K. IĮ, kadangi įmonė buvo bankrutuojanti. Visi įmonės dokumentai buvo saugomi namuose, kuriuose anksčiau gyveno, adresu (duomenys neskelbtini), kur taip pat buvo registruota įmonės buveinė. Kaip ir mama prašė visus dokumentus, susijusius su įmonės veikla, paėmė iš sekcijos, kur jie buvo saugomi sudėti dėžėse, segtuvuose. Tuo metu jos mama, tėtis ir jaunesnė sesuo jau buvo išvykę į Vokietiją gyventi ir dirbti, todėl tėtis pats to padaryti negalėjo. Kada jie tiksliai išvyko pasakyti negali, bet neanksčiau kaip prieš tris metus. Susitarusi su bankroto administratore, asmeniškai jai perdavė visus įmonės dokumentus, kurie buvo sudėti dėžėse, vieni buvo segtuvuose, kiti pavieniai. Dokumentai nebuvo numeruoti ar kitaip sutvarkyti, ji pati jų taip pat nenumeravo, tiesiog nuvežė administratorei ir paliko. Apie tėvų gyvenamą vietą gali pasakyti tik tiek, kad jie gyvena Vokietijoje, tikslaus adreso nežino, bet arčiau Vokietijos miesto (duomenys neskelbtini). Apie S. K. IĮ veiklą žino tai, kad įmonė iš pradžių vykdė langų dėjimo darbus, po to mėsos gaminių prekybą. Su mėsos gaminių prekyba sekėsi kiek sunkiau, kurį laiką buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, o vėliau, kai įmonės veikla nebuvo tokia pelninga, nebuvo ir lėšų samdyti buhalterės, todėl buhalterinė apskaita vedama nebuvo. Būtent dėl sunkios materialinės padėties tėvai išvyko gyventi ir dirbti į Vokietiją. Pažymiu, jog tėtis nesislapsto, tiesiog neturi galimybės sugrįžti į Lietuvą dėl darbo. Nuo to laiko kai yra išvykęs dar nebuvo grįžęs. Su juo susisiekti galima el. paštu (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 104-105).

2018-11-09 specialisto išvadoje Nr. 04/11-1-4-11989 nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2013-12-01 iki 2016-02-04 S. K. IĮ netvarkė buhalterinės apskaitos, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys nebuvo registruojami (kaupiami ir grupuojami) buhalterinėse sąskaitose, iš kurių būtų galima nustatyti S. K. IĮ turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį, nors įmonė 2013 m. 12 mėn. gavo 3946,32 Lt (1142,93 Eur) piniginių įplaukų, išlaidavo 3965,39 Lt (1148,46 Eur) ir apskaitos registrų duomenimis 2014 m. ir 2015 m. vykdė mėsos gaminių pardavimą, tačiau už ataskaitinį 2014 m. ir 2015 m. laikotarpį nebuvo registruojami ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys, dėl ko negalima apskaičiuoti S. K. IĮ veiklos rezultato. Dėl nustatytų teisės aktų nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti S. K. IĮ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2016-02-04 (t.3, b. l. 15-85).

2019-06-20 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė R. P. pateikė paaiškinimus į jai užduotą klausimą: kiek ir kokių mokesčių galėjo išvengti S. K. IĮ, jeigu 2014 m. ir 2015 m. į metines pelno deklaracijas įrašė 0,00 Lt apmokestinamų pajamų, nors ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad 2014 m. įmonė turėjo 48 145,35 Lt pajamų, o 2015 m. 15 570,17 Eur pajamų? Paaiškino, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad S. K. IĮ vykdė mėsos gaminių gamybos ir prekybos veiklą, iš kurios 2014 m. uždirbo 48 145,35 Lt (13 943,86 EUR) pajamų, o 2015 m. uždirbo 15 570,17 EUR pajamų. Pagal tyrimo metu nustatytus duomenis, įmonė 2016-10-14 VMI pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje už 2014-01-01 – 2014-12-31 laikotarpį, 18 laukelyje „Apmokestinamosios pajamos“ įrašė neteisingus duomenis, nes įrašė 0,00 Lt apmokestinamų pajamų, o turėjo įrašyti nemažiau kaip 48 145,35 Lt (13 943,86 EUR) apmokestinamų pajamų, ir 2016-10-14 VMI pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015-01-01 – 2015-12-31 laikotarpį, 18 laukelyje „Apmokestinamosios pajamos“ įrašė neteisingus duomenis, nes įrašė 0,00 Lt apmokestinamų pajamų, o turėjo įrašyti nemažiau kaip 15 570,17 EUR apmokestinamų pajamų. S. K. IĮ buhalterinė apskaita nuo 2013-12-01 iki 2016-02-04 nebuvo tvarkoma, tai yra ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, duomenys nebuvo registruojami (kaupiami ir grupuojami) buhalterinėse sąskaitose, iš kurių būtų galima nustatyti S. K. IĮ pajamas ir sąnaudas per ataskaitinius laikotarpius 2014 m. ir 2015 m., dėl to negalima apskaičiuoti S. K. IĮ 2014 m. ir 2015 m. veiklos rezultato (pelno/nuostolio) ir negalima nustatyti ar įmonė turėjo mokėti pelno mokestį, ir jei taip tai kiek. 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 – 11 str. 4. nurodo, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.“ S. K. IĮ buhalterinė apskaita nuo 2013-12-01 iki 2016-02-04 nebuvo tvarkoma, įmonė neapskaitė jokių išlaidų, kurių pagrindu butų pripažintos patirtos sąnaudos 2014 m. ir 2015 m. pajamos uždirbti. Jeigu S. K. IĮ 2014 m. ir 2015 m. uždirbtoms pajamoms iš viso 29 514,03 EUR (2014 m. 48 145,35 Lt (13 943,86 EUR) ir 2015 m. (15 570,17 EUR)), nepatyrė jokių sąnaudų, tai S. K. IĮ: 2014 m. nuo uždirbtų pajamų 48 145,35 Lt (13 943,86 EUR) nepaskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo pelno mokesčio (48 145,35 Lt x 5% = 2 407,27 Lt (697,19 EUR); 2015 m. nuo uždirbtų pajamų 15 570,17 EUR nepaskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo pelno mokesčio (15 570,17 EUR x 5% = 778,51 EUR). S. K. IĮ už 2014 m. ir 2015 m. iš viso į valstybės biudžetą nesumokėjo 1 476 EUR pelno mokesčio. S. K. IĮ 2014-06-17 VMI pateiktoje deklaracijoje už 2013-01-01 – 2013-12-31 mokestinį laikotarpį, deklaravo 29 743 Lt (8 614,17 EUR) apmokestinamų pajamų, 69 217 Lt (20 046,63 EUR) iš pajamų atimamų leidžiamų ir ribotų dydžių leidžiamų atskaitymų, ir -39 474 Lt (-11 432,46 EUR) veiklos nuostolį. 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 – 30 str. 4. d. nurodo, kad „Mokestinio laikotarpio nuostolius <...> galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė <....>“. S. K. IĮ 2013 m. deklaruotas veiklos nuostolis -39 474 Lt (-11 432,46 EUR) patirtas iš langų montavimo veiklos, o 2014 m. (48 145,35 Lt (13 943,86 EUR)) ir 2015 m. (15 570,17 EUR) uždirbtos pajamos iš viso 29 514,03 EUR iš mėsos gaminių gamybos ir prekybos, todėl 2013 m. nuostolis neperkeliamas į sekančius metus (2014 m. ir 2015 m.), nes nuostoliai patirti iš langų montavimo veiklos, o ne mėsos gaminių gamybos ir prekybos veiklos. VMI duomenų bazės gautais duomenimis S. K. IĮ PVM mokėtoja buvo nuo 2011-11-16 iki 2014-02-28. Tyrimo metu nustatyta, kad S. K. IĮ nuo 2014-01-01 iki 2014-02-28 pardavimo pajamų neuždirbo, todėl PVM mokestis neskaičiuojamas (t. 3, b. l. 87-89).

Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis laikotarpyje nuo 2011-11-05 iki 2016-02-04, būdamas S. K. IĮ, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadovu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 str. 4 d., kurioje nurodoma, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną, arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpyje nuo 2013-12-01 iki 2016-02-04 netvarkė S. K. IĮ buhalterinės apskaitos, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys nebuvo registruojami (kaupiami ir grupuojami) buhalterinėse sąskaitose, iš kurių būtų galima nustatyti S. K. IĮ turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį, nors įmonė 2013 m. 12 mėn gavo 3946,32 Lt (1142,93 Eur) piniginių įplaukų, išlaidavo 3965,39 Lt (1148,46 Eur) ir apskaitos registrų duomenimis 2014 m. ir 2015 m. vykdė mėsos gaminių pardavimą, tačiau už ataskaitinį 2014 m. ir 2015 m. laikotarpį nebuvo registruojami ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys, dėl ko negalima apskaičiuoti S. K. IĮ veiklos rezultato, dėl nustatytų teisės aktų nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti S. K. IĮ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2016-02-04, todėl kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį teisingai.

Kaltinamasis sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašo leisti sumokėti baudą per 23 mėnesius lygiomis dalimis (t 4, b. l. 94-96).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas ( 4t., b.l.62-64), nebaustas administracinėmis nuobaudomis ( 4t., b.l. 84). Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – bauda (1 MGL-37,66 Eurai).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Taip pat atsižvelgus į kaltinamojo prašymą, paskirtos baudos dydį, mokėjimas išdėstomas ilgesniam nei 2 mėnesių terminui, tačiau ne 23 mėnesių laikotarpiui, o 10 mėnesių terminui.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Proceso išlaidų byloje nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, S. K. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (57 segtuvus), saugomi Marijampolės apskr. VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje - grąžinami S. K..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1129,80 eurų bauda, kas atitinka 30 MGL.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 753,20 eurų baudą, kas atitinka 20 MGL.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies reikalavimais, S. K. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 10 mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas – 188659752, į vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, S. K. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (57 segtuvus), saugomus Marijampolės apskr. VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, grąžinti S. K..

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja [pasirašyta elektroniniu parašu] Aksinija Žemantauskienė